Išsileidusios pėdos gali sutrikdyti čiurnos stabilumą, todėl vaikštant gali iškilti įvairių nemalonių pojūčių ar net atsirasti skausmas.
Kas yra plokščiapėdystė?
Plokščiapėdystė – tai būsena, kai viena ar abi pėdos neturi pakankamos skliauto formos: padas yra tiesus, o pėdos lankas vos matomas ar visai neišreikštas. Kai kurie žmonės su tuo gimsta, o kiti praranda pėdos skliautą dėl įvairių sveikatos sutrikimų.
Kodėl pėdos skliautas toks svarbus?
Pėdos skliautas mūsų kūnui atstoja natūralų amortizatorių, padedantį judėti stačiomis. Kiekviena eisena tampa tolygesnė, o pėdos „spyruokliuoja“ ir prisitaiko prie nelygių paviršių. Skliautas taip pat apsaugo pėdoje esančius nervus bei kraujagysles nuo per didelio spaudimo ir sužalojimo.
- Amortizuoja smūgius ir padeda kūno svoriui pasiskirstyti tolygiai
- Padeda išlaikyti energiją žingsnio metu
- Prisitaiko prie skirtingų paviršių
- Saugo pėdos struktūras nuo žalos
Plokščiapėdystės rūšys
Gydytojai išskiria įvairias plokščių pėdų formas – nuo nedidelio išlygėjimo iki visiško skliauto praradimo, kuris dažnai lemia pakitusią pėdos ir čiurnos padėtį.
- Vidinis pėdos kraštas prilimpa prie žemės
- Prarastas skliautas gali nulėmti, kad kulnas pakrypsta į išorę, o čiurna sukasi į vidų
- Tam tikri pėdos kaulai tampa labiau išryškėję, ypač vidaus pusėje
Plokščiapėdystę galima skirti į keletą pagrindinių tipų:
- Lanksti plokščiapėdystė: Dažniausia forma. Kol nesate atsistoję, pėdos skliautas matosi, tačiau jis sunyksta užmynus ant pėdos.
- Standžioji plokščiapėdystė: Skliauto visai nėra, nepriklausomai nuo pėdos padėties. Tokiu atveju pėdą judinti sunkiau. Tai reta forma.
- Įgimta plokščiapėdystė: Kartais pėdos skliautas nesusiformuoja dar kūdikystėje dėl paveldimų ar raidos sutrikimų.
- Įgyta plokščiapėdystė: Skliautas išsilygina jau suaugus. Dažnai tai lėtinės ligos ar sužalojimai nulemto struktūrinio susilpnėjimo pasekmė.
Plokščiapėdystės simptomai
Nors plokščios pėdos ne visada sukelia aiškių nusiskundimų, jos gali nulemti eisenos pokyčius ar, laikui bėgant, sukelti papildomas problemas įvairiose apatinių galūnių vietose.
- Skausmas pėdoje ypač po ilgesnio vaikščiojimo
- Čiurnos skausmas arba nuovargis dėl pėdos per didelės pronacijos
- Blauzdų skausmai dėl neįprasto raumenų krūvio
Sunkesnėmis atvejais galima pastebėti:
- Pakitusį eisenos pobūdį
- Deformacijas – pavyzdžiui, atsiranda pėdų kaulų iškrypimai ar „plaktukiniai“ pirštai
- Lėtinis skausmas, kuris gali išlikti net ir ramybės būsenoje
Dažnai nemalonių pojūčių atsiranda ir kitose kūno dalyse, pavyzdžiui:
- Keliuose
- Klubuose
- Liemens apatinėje dalyje
Ilgalaikė plokščiapėdystė didina riziką patirti:
- Kartotines perkrovų traumas
- Čiurnų nestabilumą ar patempimus
- Sąnarių uždegimą bei artritą pėdoje ir čiurnoje
Plokščiapėdystės priežastys
Plokščios pėdos atsiranda arba dėl įgimtų (nuo gimimo esančių) priežasčių, arba įgyjamos vėliau, kai skliautas sunyksta. Pastaruoju atveju dažnai kalbama apie „nuskendusį skliautą“.
Įgimtos priežastys
Dažniausiai naujagimiai gimsta su plokščiomis pėdomis, tačiau dauguma vaikų pradeda formuoti skliautą pradėję vaikščioti. Kartais genai lemia, jog pilnas skliautas taip ir nesusiformuoja. Paveldimumas taip pat gali lemti įvairius raidos sutrikimus ar jungiamojo audinio ligas, neleidžiančias išaugti tvirto skliauto. Prie tokių būklių priskiriama:
- Cerebrinis paralyžius
- Klubinę pėdą (klubapėdystę)
- Dauno sindromą
- Ehlerso-Danlos sindromą
- Padidėjusį sąnarių paslankumą
- Marfano sindromą
- Osteogenesis imperfecta (t.y. „trapuminių kaulų“ sindromą)
- Tarsalinių kaulų susiliejimą
Įgyta plokščiapėdystė – kaip ji vystosi?
Plokščias pėdas galima įgyti jau susiformavus skliautui – dėl įvairių ligų ar traumų, nusilpsta pėdą prilaikantys raumenys, sausgyslės bei raiščiai. Skliautas gali nykti pamažu ar pasikeisti staiga. Dažnesnės priežastys:
- Užpakalinės blauzdos raumens sausgyslės disfunkcija: ilgaamžis uždegimas arba plyšimas lemia, kad svarbiausia skliautą laikanti sausgyslė tampa per silpna.
- Šarko pėda: sergant cukriniu diabetu, nervų pažeidimai gali suardyti pėdos kaulus ir raiščius, todėl skliautas žlunga.
- Artritas: tiek degeneraciniai, tiek uždegiminiai sąnarių pokyčiai iškraipo pėdos architektūrą.
- Traumos: pėdos kaulų lūžiai ar raiščių pažeidimai sumažina atramą, ypač jei ilgai nevaikštoma ir susilpnėja raumenys.
Diagnozė ir tyrimai
Pėdos plokštumą dažniausiai identifikuoja ortopedas ar podiatras apžiūros metu. Gydytojas įvertina pėdos išvaizdą, judrumą, padėtį stovint bei einant, išklauso jūsų nusiskundimus bei sužalojimų istoriją. Kartais atliekamas rentgeno ar kitas pėdos vaizdinimas, kad būtų aiškesnė diagnozė ar nustatyta konkreti priežastis.
Gydymas ir priežiūra
Didelei daliai žmonių plokščios pėdos nesukelia akivaizdžių simptomų ar bėdų, tad joms dažniausiai gydymo nereikia. Jei pasireiškia tik nereguliarūs lengvi skausmai arba jaučiamas nuovargis, gali padėti paprastos priemonės:
- Vaistai nuo skausmo, pvz., nereceptiniai uždegimą mažinantys preparatai ar paracetamolis
- Pėdų tempimo ir raumenų stiprinimo pratimai
- Ortopediniai vidpadžiai, batų korektoriai ar kitos atramos
Kai kuriems žmonėms, kuriems plokščiapėdystė kelia nuolatinių ar stiprių nemalonumų, prireikia sudėtingesnio gydymo. Esant tam tikroms priežastims, gali būti skiriama operacija pėdos struktūrai atstatyti.
Ar plokščios pėdos gali būti visiškai išgydomos?
Kai kurie lengvi plokščiapėdystės atvejai gali išnykti savaime arba pagerėti taikant konservatyvų gydymą. Tačiau sunkesniais atvejais tenka taikyti chirurgines priemones. Vis dėlto, kai kurių įgimtų arba su gretutinėmis ligomis (pvz., reumatoidiniais, pažengusio cukrinio diabeto ar Jungiamojo audinio ligomis) susijusių plokščių pėdų visiškai išgydyti dažnai nepavyksta.
Prevencija
Plokščių pėdų atsiradimo dažnai išvengti neįmanoma, ypač jei būklė nulemta genetiškai. Tačiau išlaikant sveiką kūno svorį galima sumažinti jau susiformavusios plokščiapėdystės sukeltą diskomfortą.
Gyvenimas su plokščiapėdyste
Daugelis žmonių su šia būkle gyvena aktyvų ir visavertį gyvenimą – dažnai net nejaučia aiškių simptomų ir gydymo nereikia. Jei pėdos plokštėjimas kelia skausmą ar kitus sunkumus, gydytojai rekomenduoja konservatyvias priemones. Specialūs batai bei pratimai gali tapti natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Tačiau jei šios priemonės neduoda efekto, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes kai kurios plokščiapėdystės formos gali progresuoti.
