Žmogaus griaučius sudaro kelių skirtingų formų kaulai, tarp kurių išskiriami plokštieji kaulai. Be jų, yra ilgųjų, trumpųjų, netaisyklingų ir sezamoidinių kaulų, tačiau būtent plokštieji atlieka svarbią apsauginę bei atraminę funkciją.
Plokščiųjų kaulų ypatumai
Plokštieji kaulai pasižymi suplota, dažnai šiek tiek lenkta forma. Juose galima pastebėti didesnį paviršiaus plotą, o tai padeda jiems tapti patogia vieta raumenų prisitvirtinimui – būtent todėl dalis raumenų tvirtinasi būtent prie šių kaulų. Kita svarbi jų funkcija – vidaus organų apsauga: plokštieji kaulai saugo gyvybiškai svarbias struktūras, tokias kaip galvos smegenys ar širdis.
Pagrindiniai plokštieji kaulai
- Kaukolės kaulai. Dauguma kaukolės kaulų yra plokštieji. Jie sudaro apsauginį gaubtą smegenims bei atramą veidui. Prie jų priskiriami:
- Kaktikaulis – formuoja kaktos sritį ir dalį akiduobių.
- Momenkauliai – esantys galvos viršuje ir šonuose, saugantys viršutinę smegenų dalį.
- Pakauskaulis – susidaro galinės kaukolės dalyje, jo apačioje yra anga, per kurią smegenys jungiasi su nugaros smegenimis.
- Nosiskauliai – du siauri kauliukai, kurie sudaro nosies nugarėlę.
- Akiduobės krašto kaulai – prie jų priskiriamos ir smulkios ašarinės, ar vadinamos lacrimalinės, dalys.
- Vomeris – suformuoja nosies pertvaros pagrindą tarp šnervių.
- Krūtinkaulis. Šis T formos kaulas yra krūtinės centre. Jis tarsi skydu dengia širdį ir plaučius.
- Šonkauliai. Plokštieji šonkauliai formuoja apsauginę krūtinės ląstos „narvą”, kuris apgaubia viršutinius vidaus organus. Kiekvienoje pusėje žmogus turi 12 šonkaulių: pirmieji septyni tiesiogiai jungiasi prie krūtinkaulio, trys seka toliau ir jungiasi prie krūtinkaulio per kremzles, paskutiniai du šonkauliai lieka laisvi – jų priekis nėra prijungtas prie krūtinkaulio, todėl jie vadinami plaukiojančiais.
- Mentės. Pečių ašmenys, arba mentės, – dideli, trikampio formos plokštieji kaulai kiekviename nugaros viršutiniame kampe. Prie jų tvirtinasi pagrindiniai rankų bei peties judesį lemiantys raumenys, be to, mentė jungia raktikaulį ir žasto kaulą sudarydama peties sąnarį.
- Dubens kaulai. Didysis dubens kaulas yra kompleksinis darinys, sudarytas iš trijų susiliejusių dalių: klubikaulio (viršutinės plokščios dalies), gaktikaulio (priekio) ir sėdynkaulio (apatinės dalies). Prie šių kaulų jungiasi šlaunikauliai, sudarant klubų sąnarį, o kartu dubuo tampa atrama ir apsauga vidiniams organams, taip pat teikia tvirtinimosi vietą raumenims.
Kaip atrodo plokštųjų kaulų sandara?
Kai kurių kaulų struktūra gana panaši, tačiau plokštieji pasižymi savitumu. Jų išorę dengia tvirta plėvelė – antkaulis, kuriame yra maitinamosios kraujagyslės ir nervai.
Po antkauliu eina kietasis, kompaktiškas sluoksnis, kuris suteikia kaului standumą ir stiprumą. O vidinėje dalyje slypi akytasis, arba spongiotinis, kaulas. Ši sritis lengvesnė ir elastingesnė, todėl efektyviau sugeria smūgius, pavyzdžiui, galvos traumos atveju.
Išskirtinė kaukolės sandara
Kaukolės plokštieji kaulai tarpusavyje jungiasi vadinamosiomis siūlėmis. Šios jungtys yra nejudrios, skirtingai nei kiti sąnariai skelete. Vaikystėje siūlės dar nėra pilnai suaugusios – jos susiliejimo procesas baigiasi tik apie dvidešimtuosius metus, kol vyksta intensyvus smegenų augimas.
Kam reikalingi plokštieji kaulai?
Šių kaulų funkcijos – ne tik apsauga. Jie yra tvirti, todėl gali užtikrinti patikimą barjerą organams, taip pat suteikia platų paviršių raumenų prisitvirtinimui. Kai kurie jų aktyviai dalyvauja sąnarių judesiuose, o kiti – formuoja kūno pagrindą ir padeda išlaikyti kūno formą.













