Bronchiolitis obliterans, dažnai vadinamas „spragėsių plaučiais“, yra reta kvėpavimo takų liga, kuri pažeidžia pačius mažiausius plaučių oro takus – bronchioles. Sergant šia liga, bronchiolių sienelės užsidega, vėliau ima randėti ir galiausiai jų funkcija silpsta. Tokie pokyčiai dažniausiai įvyksta dėl įkvėptų nuodingų cheminių medžiagų ar persirgtų infekcijų, tačiau kartais liga išsivysto ir be aiškios priežasties, ypač po plaučių ar kitų organų persodinimo.
- 1.Spragėsių plaučių pavadinimo kilmė
- 2.Kas dažniau susiduria su liga?
- 3.Ligos paplitimas
- 4.Bronchiolito obliteranso sindromas
- 5.Spragėsių plaučių simptomai
- 6.Priežastys
- 7.Kaip nustatoma diagnozė?
- 8.Ligos gydymo metodai
- 9.Kaip apsisaugoti?
- 10.Ligos prognozė
- 11.Būklės valdymas kasdien
- 12.Kreipimasis į gydytoją
- 13.Kitos svarbios žinios
Spragėsių plaučių pavadinimo kilmė
Pavadinimas „spragėsių plaučiai“ tarp žmonių prigijo po to, kai šis susirgimas buvo nustatytas mikrobangų spragėsių fabriko darbuotojams. Svarbiausias veiksnys čia – kvėpavimas diactilo garais, kurie suteikia spragėsiams sviestinio skonio. Nors ši medžiaga buvo naudojama ir kitose pramonės šakose, būtent spragėsių gamintojams pirmiausiai buvo pastebėtas ryšys tarp darbo aplinkos ir bronchiolito obliteranso. Ši medžiaga, taip pat, randama kai kuriuose elektroninių cigarečių skysčiuose, o susirgimų pasitaikė kavos skrudinimo įmonėse.
Kas dažniau susiduria su liga?
Bronchiolito obliteranso rizika didesnė tiems, kurie nuolat kvėpuoja tam tikromis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis įvairių gamybos procesų metu ar esančiomis garuose iš elektroninių cigarečių. Taip pat didesnė rizika infekcijas persirgusiems asmenims ar po organų transplantacijos.
Pavojingos medžiagos, galinčios sukelti bronchiolių pažeidimą:
- Diacetilas
- Acetaldehidas
- Amoniakas
- Chloras
- Formaldehidas
- Metalo oksidų garai
- Vandenilio chlorido rūgštis
- Mustardo dujos (sieros ar azoto junginiai)
- Sieros dioksidas
- Azoto oksidai
Ligos vystymąsi gali paskatinti ir tokios būklės:
- Infekcijos: respiracinis sincitinis virusas, tam tikros plaučių uždegimo ar bronchitų rūšys
- Stevenso-Džonsono sindromas
- Autoimuninės reumatinės ligos (pvz., reumatoidinis artritas)
- Organų (dažniausiai – plaučių ar kaulų čiulpų) persodinimas
Ligos paplitimas
Bronchiolitas obliterans diagnozuojamas itin retai, tačiau juo gali susirgti bet kuris žmogus, patekęs į kontaktą su pavojingomis medžiagomis ar persirgęs tam tikromis infekcijomis. Nors dažnis nėra didelis, ypač svarbu ligą įtarti ir stebėti žmonėms, kuriems atliktos plaučių ar kaulų čiulpų transplantacijos. Pavyzdžiui, iki pusės plaučių persodinimo gavėjų per penkerius metus po operacijos išsivysto bronchiolito obliteranso sindromas, o apie dešimtadaliui kaulų čiulpų gavėjų taip pat diagnozuojamas šis sindromas.
Bronchiolito obliteranso sindromas
Ši būklė – dažniausias pogimdyvinis plaučių persodinimo atmetimo požymis. Mažieji plaučių oro takai užsikemša randiniu audiniu, dėl kurio ženkliai nukenčia plaučių funkcija. Ligos eiga gali būti labai įvairi: vieniems progresija lėta, kitiems greitesnė. Įprasta, kad pirminiai simptomai atrodo tarsi infekcija. Plaučių funkcijos sumažėjimas vertinamas tokiais tyrimais kaip spirometrija.
Spragėsių plaučių simptomai
- Nuolatinis ar paaštrėjantis kosulys (kartais su skrepliais), ypač po fizinio krūvio
- Dusulys arba oro trūkumo jausmas
- Švokštimas kvėpuojant
- Nuovargis
- Karščiavimas
- Prakaitavimas naktį
- Odos bėrimas
Neretai simptomai pasireiškia ne iš karto, todėl ligą nustatyti gali būti sudėtinga pradžioje.
Priežastys
Bronchiolitas obliterans nėra užkrečiamas – juo neužsikrečiama nuo žmogaus. Dažniausios priežastys: nuodingų cheminių medžiagų įkvėpimas darbo metu arba garinant. Taip pat ši būklė gali atsirasti be aiškaus aplinkos veiksnio, ypač po plaučių persodinimo.
Kaip nustatoma diagnozė?
Jei atsiranda kvėpavimų sunkumų ar kitų simptomų, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant nustatyti ligą:
- Plaučių rentgenograma arba kompiuterinė tomografija
- Plaučių funkcijos tyrimai (pvz., spirometrija)
- Bronchoskopija
- Plaučių audinio biopsija
Dėl simptomų panašumo į kitus kvėpavimo sutrikimus, tiksli diagnozė nustatoma atidžiai įvertinus visą ligos istoriją ir atlikus reikiamus tyrimus.
Ligos gydymo metodai
Bronchiolito obliteranso sukelti pažeidimai dažnai būna negrįžtami, tačiau svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą ir vengti tolimesnio kontaktavimo su kenksmingomis medžiagomis. Pirmiausia būtina atsisakyti tiek tabako gaminių, tiek elektroninių cigarečių, taip pat naudoti aplinkosaugos priemones (pvz., respiratorius) darbe.
- Kortikosteroidai (pvz., prednizolonas) padeda sumažinti uždegimą
- Inhaliuojami preparatai, tokie kaip salbutamolis, lengvina kvėpavimą
- Deguonies terapija skiriama sunkesniais atvejais
- Plaučių persodinimas svarstomas tik kraštutiniu atveju
Kortikosteroidų galimi šalutiniai poveikiai:
- Svorio didėjimas
- Nuotaikos svyravimai
- Nerimas ar padidėjęs aktyvumas
- Blogėjanti ar naujai atsiradusi cukrinio diabeto eiga
- Miego sutrikimai
Kaip apsisaugoti?
Norint mažinti bronchiolito obliteranso riziką, verta sąmoningai rūpintis kvėpavimo takais:
- Nevartoti tabako ir elektroninių cigarečių, vengti pasyvaus rūkymo ir užterštos aplinkos
- Siekti išvengti infekcijų – dažnai plauti rankas, laikytis vakcinacijos rekomendacijų
- Darbo vietoje, kur yra kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, visada dėvėti asmenines apsaugos priemones
Ligos prognozė
Nors pilno išgijimo galimybės nėra, ją įmanoma valdyti ir lėtinti eigą. Dažniausiai reikia nuolatinės medicininės priežiūros, nes progresavimas gali būti nepastovus ir sunkiai nuspėjamas. Kai kuriais atvejais, nepaisant gydymo, liga gali lemti labai rimtus kvėpavimo sutrikimus.
Būklės valdymas kasdien
- Stenkitės kuo mažiau kvėpuoti užterštu oru ar būti prie rūkalių
- Saugokitės sergančiųjų infekcijomis ir dažnai plaukite rankas
- Jei peršalate, nepraleiskite galimybės kuo anksčiau kreiptis į gydytoją ir gydyti net dantų infekcijas
- Laikykitės visų skirtų gydymo rekomendacijų ir vaistų vartojimo režimo
Jei pasireiškia rėmens požymių (gastroezofaginio refliukso simptomų), būtina apie tai informuoti gydytoją, kad liga nesukeltų papildomų plaučių pažeidimų.
Chroninių ligų atvejais naudinga prisijungti prie pagalbos grupių – bendravimas su kitais pacientais ar artimųjų gauta pagalba gali pagerinti emocinę būklę ir suteikti naudingų patarimų.
Kreipimasis į gydytoją
Pastebėjus, kad kvėpuoti sunku, o inhaliatoriai nebeveikia, ar simptomai vis stiprėja ar atsiranda naujų, svarbu nedelsti ir susisiekti su gydytoju.
Kitos svarbios žinios
Bronchiolitas obliterans nėra tas pats, kas bronchiolitas obliterans su organizuojančia pneumonija (BOOP). Nors abi ligos paveikia mažąsias oro takų sritis, BOOP dažniau atsiranda dėl infekcijų, vaistų ar kitų susirgimų. Jei priežastis nėra žinoma, liga vadinama kriptogenine organizuojančia pneumonija (KOP). Šios būklės dažniausiai pasireiškia ilgalaikiu kosuliu be sekreto.
Deja, bronchiolitas obliterans savaime nepraeina – pažeisti kvėpavimo takai neatsikuria. Vienintelis kelias – sustabdyti progresavimą ir palengvinti gyvenimo kokybę medikamentais.
