Praglundinės žaizdos, dar vadinamos pragulomis, atsiranda tuomet, kai odai ilgą laiką tenka didelis spaudimas. Paprastai jos susiformuoja žmonėms, kurie priversti ilgai gulėti ar sėdėti toje pačioje padėtyje – pavyzdžiui, esant nejudrumui dėl ligos ar judėjimo negalios. Tokios žaizdos dažnai būna itin skausmingos, laikui bėgant gali didėti, sukelti rimtas infekcijas ir net tapti pavojingomis gyvybei.
Kiti prigulų pavadinimai
- Slėginės opos
- Praglundinės žaizdos
- Slėginės žaizdos
- Decubitinės opos
- Slėginiai sužeidimai
Kuriose kūno vietose dažniausiai atsiranda pragulos?
Pragulos gali išsivystyti bet kurioje kūno dalyje, ypač tose vietose, kur kaulai arti odos paviršiaus. Tokios vietos – kulkšnys, nugaros apačia, sėdmenys, alkūnės, kulnai, klubai ir kryžkaulis. Naudojant deguonies kaukes, spaudimo žaizdos gali atsirasti ant nosies nugarėlės, ausų ar net pakaušio. Kai kuriais atvejais pragulos formuojasi burnos gleivinėje dėl netinkamai prigludusių protezų ar ilgalaikės intubacijos.
Kaip dažnai pasitaiko pragulos?
Pragulos nėra retos – kasmet jos išsivysto milijonams žmonių visame pasaulyje. Susidurti su šia problema gali bet kokio amžiaus ir lyties asmuo, ypač jei ilgai išlieka nejudrus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip vystosi pragulos?
Ilgalaikis spaudimas užspaudžia kraujotaką odoje, todėl audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Per kelias valandas dėl to odos ląstelės pradeda žūti, formuojasi negyvas audinys ir prasideda pragulos vystymasis. Procesą dažnai paspartina prakaitas, šlapimas ar išmatos, nuolat drėkinančios odą. Taip pat trauminis odos tempimas judant ar slystant nuo lovos ar vežimėlio gali sukelti papildomų sužeidimų.
Kas patenka į didžiausios rizikos grupę?
- Žmonės, negalintys savarankiškai keisti padėties ar judėti
- Asmenys su labai plona ar trapia oda
- Ligoninėje gulintys ar slaugos namuose gyvenantys pacientai
- Personos su ilgalaikiais gipsais, įtvarais ar protezais
Ligos, didinančios prigulų tikimybę
- Diabetas
- Vėžys
- Demencija
- Širdies ar inkstų nepakankamumas
- Lėtinė venų ar arterinė liga
- Sunki ilgalaikė mitybos stoka
- Paralyžius ar nugaros smegenų sužalojimai
- Cerebrinis paralyžius
Pragulų simptomai
Pragulos gali sukelti stiprų niežulį, deginimą ar skausmą. Tačiau kai kuriems žmonėms, ypač jei jutimas sumažėjęs, diskomfortas gali ir nepasireikšti. Pragulų išvaizda priklauso nuo jų vystymosi stadijos ir vietos.
Pragulų vystymosi stadijos
- 1 stadija – oda parausta ar įgauna rausvą atspalvį, nėra matomos atviros žaizdos. Gali būti jautri prisilietimui, šiltesnė ar, atvirkščiai, šaltesnė, minkštesnė ar standesnė nei aplinkinė oda.
- 2 stadija – atsiranda paviršinė odos pažaida, matoma rausva ar raudona žaizdelė, gali būti pūslės ar nusitrynimas.
- 3 stadija – žaizda tampa gilesnė, pažeidžia odos riebalinį sluoksnį (poodį), dažnai atsiveria didesnis audinio defektas.
- 4 stadija – pažeidimas apima visą odos storį, gali būti atviri raumenys, sausgyslės ar net kaulas.
Galimos komplikacijos
Sunkios, negydomos pragulos gali sukelti rimtas bakterines infekcijas – tokias kaip sepsis ar odos infekcija (celiulitas). Išplitus infekcijai, galima susirgti kaulų uždegimu arba susiformuoti takeliams į gilesnius audinius. Pragulos kasmet gali nulemti dešimčių tūkstančių žmonių mirtis visame pasaulyje.
- Kraujo užkrėtimas (bakteriemija), kuris gali sukelti infekcijas smegenų dangaluose ar širdies vožtuvuose
- Kaulų ar sąnarių uždegimas
- Sunki streptokokinė infekcija, kuri gali apimti gilias audinių struktūras
Kaip pastebėti infekuotą pragulą?
- Karščiavimas, šaltkrėtis
- Labai stiprus žaizdos skausmas
- Pūvančio audinio kvapas
- Ryški žaizdos parausta, šiluma ar patinimas
- Pūlingas išskyros iš žaizdos
Diagnostika
Diagnozuojant pragulas, svarbu įvertinti jų išvaizdą, pažeidimo gylį ir plotį. Dėl gydymo dažnai konsultuojamasi su žaizdų priežiūros specialistais. Siekiant įvertinti, ar nėra išplitusios infekcijos, gali būti atliekami audinių biopsijos, kraujo tyrimai, rentgenografija ar magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai.
Gydymas ir priežiūra
Nesudėtingų pragulų gydymas
Pradinėse (1–2) stadijose daugelį žaizdų prižiūrėti gali pats asmuo ar artimieji. Sunkesniais (3–4) atvejais būtina gydytojų pagalba, o gijimo procesas gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.
Pagrindinės gydymo priemonės:
- Dėmesingas odos plovimas švelniu muilu, vandeniu arba steriliais druskos tirpalais
- Specialūs žaizdų tvarsčiai, pavyzdžiui, hidrogeliniai, alginatų, putų ar hidro-koloidiniai tvarsčiai
- Negyvo audinio pašalinimas (debridementas) – gydytojas gali atlikti šią procedūrą chirurgiškai arba naudoti specialius tepalus
Vaistai praguloms gydyti
- Antibiotikai, jei prisidėjo bakterinė infekcija
- Skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
- Kiti gydytojo skirti skausmo malšintojai
Chirurginis gydymas
Gilių ar didelės apimties pragulų atvejais gali reikėti operacijos: dažnai atliekama odos persodinimo procedūra, siekiant užverti žaizdą ir greitinti gijimo procesą.
Pragulų prevencija
- Keiskite kūno padėtį kas 15 minučių sėdint arba kas 1–2 valandas gulint. Jei savarankiškai to padaryti negalite, paprašykite, kad padėtų kitas asmuo.
- Nuolat stebėkite ar stebėkitės odos spalvą, jautrumą, ar neatsirado skausmo, neįprastų pakitimų.
- Rinkitės subalansuotą, baltymų gausią mitybą, gerkite pakankamai skysčių.
- Žaizdoms rizikingas vietas laikykite sausas ir švarias. Prireikus galima naudoti apsauginius kremus, sulaikančius drėgmę.
- Reguliariai mankštinkitės, net ir nedidelis judesys gali pagerinti kraujotaką.
- Stenkitės mesti rūkyti, nes nikotinas blogina žaizdų gijimą.
- Naudokite specialius čiužinius ir pagalves ar kitas slėgį mažinančias priemones. Venkite sėdėti ant „žiedo“ formos pagalvių – jos tik pablogina kraujotaką.
- Drabužius, patalynę ir apatinius keiskite ir skalbkite kuo dažniau.
Kasdienybė ir ateities perspektyvos
Net ir sugijus praguoliui, oda išlieka trapesnė, todėl būtina tęsti prevencines priemones – dažnai keisti padėtį, atsakingai stebėti odą. Sunkios, gilios pragulos gydomos ilgai, padidina gyvenimo kokybės pablogėjimo ir sunkių komplikacijų riziką.
Kreipimasis į gydytoją
- Pastebėjote odos spalvos pokyčius ar žaizdelę?
- Jaučiamas skausmas, šiluma, patinimas ar jautrumas toje vietoje?
- Atsirado infekcijos požymių?
Tokiais atvejais kuo greičiau pasitarkite su gydytoju.
Mitybos reikšmė slaugant pragulas
Dažnai prigulų turintys žmonės būna nusilpę dėl prastos mitybos. Gausūs baltymai, reikalingi vitaminai ir mineralai padeda tiek išvengti prigulų, tiek sparčiau jas gydyti. Retais atvejais, kai pacientas labai išsekęs, gali būti paskiriamas maitinimas per vamzdelį ar lašinama į veną.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
