Prieš mėnesines dažnai pasireiškia įvairūs simptomai – nuotaikų pokyčiai, galvos skausmai, pilvo tempimas ar krūtinės jautrumas. Šie požymiai žinomi kaip priešmenstruacinis sindromas, kuris atsiranda likus kelioms dienoms ar net porai savaičių iki menstruacijų pradžios. Dauguma žmonių, kuriems pasireiškia PMS, kas mėnesį susiduria su tais pačiais arba panašiais simptomais.
Kas yra priešmenstruacinis sindromas?
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) apibūdina tiek fizinius, tiek emocinius pojūčius, atsirandančius prieš menstruacijas. Šie požymiai dažniausiai praneša, kad artėja mėnesinės, o joms prasidėjus – dažniausiai praeina. Nors PMS nėra neįprastas, o maždaug pusė visų menstruojančių žmonių jaučia bent vieną iš simptomų, kai kuriems sindromas gali būti toks stiprus, kad trukdo kasdieniam gyvenimui.
PMS simptomai
PMS požymiai gali apimti tiek kūno, tiek emocinę savijautą. Jie gali būti nuo vos juntamų iki itin ryškių. Neretai laikui bėgant simptomai kinta ir kiekvieną ciklą gali reikštis skirtingai.
Fiziniai simptomai
- Pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas
- Skausmas apatinėje pilvo dalyje
- Nujautimas
- Nugaros ar galvos skausmai
- Išberimai ar spuogų paūmėjimas
- Krūtų jautrumas
- Varginantis nuovargis
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
Emociniai simptomai
- Dirglumas, nervingumas
- Nuotaikų svyravimai
- Nerimas ar liūdesys, dažni verksmo priepuoliai
- Miego sutrikimai
- Sunkumas susikaupti
- Maisto potraukis ar pasikeitęs apetitas
- Pokyčiai lytiniame potraukyje
PMS priežastys
Nėra vienareikšmiškai aišku, kodėl atsiranda PMS, tačiau dauguma specialistų šį reiškinį sieja su hormoninių pokyčių banga, kuri vyksta kiekvieną mėnesinių ciklą. Simptomai ypač dažni aplink ovuliaciją, kai pakyla estrogeno ir progesterono kiekis. Menstruacijų pradžioje hormonai krenta – būtent šie svyravimai dažnai laikomi pagrindiniu PMS „kaltininku“. Taip pat yra žmonių, kurie jautriau reaguoja į hormoninius pokyčius, todėl simptomų stiprumas kiekvienam gali būti skirtingas.
Kiek laiko trunka PMS?
PMS požymiai gali pasirodyti tiek likus dviem savaitėms, tiek likus vos porai dienų iki menstruacijų. Simptomų pasireiškimo laikas nėra visiems vienodas, tačiau dažniausiai pasikartoja tuo pačiu laikotarpiu kas mėnesį.
Kada didėja PMS tikimybė?
Didžiausia priešmenstruacinio sindromo rizika kyla tiems, kurie yra patyrę pogimdyvinę depresiją arba turi (ar šeimoje buvo) nerimo bei depresijos sutrikimų. Nuolatinis stresas taip pat palankus veiksnys išryškėti PMS. Priešmenstruacinis sindromas dažniausiai nustatomas žmonėms, esančioms vėlyvuosiuose 20-ies ar 30-ųjų metų dešimtmečiuose.
Kaip nustatomas PMS?
Diagnozė paprastai nustatoma įvertinus pasikartojančius simptomus ir jų sąsają su ciklo fazėmis. Gydytojas teiraujasi apie simptomų pobūdį, jų atsiradimo ir išnykimo laiką, trukmę bei stiprumą. Norint patvirtinti PMS, požymiai turi:
- Pasirodyti likus savaitei iki menstruacijų
- Praeiti prasidėjus mėnesinėms
- Kartotis bent tris ciklus iš eilės
Konsultacijos metu dažnai klausiama apie menstruacijų trukmę, kraujavimo pobūdį ir kt. Taip pat svarbu atmesti kitus galimus simptomų šaltinius, tokius kaip depresija, nerimas, perimenopauzė, lėtinis nuovargio sindromas, skydliaukės ligos ar dirgliosios žarnos sindromas.
PMS valdymas ir gydymas
Medikamentai
Lengvesni simptomai dažnai suvaldomi nereceptiniais vaistais – nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo arba skausmą mažinančiais preparatais, tokiais kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Kai kurie žmonės renkasi hormoninę kontracepciją – ji gali padėti sumažinti fizinį diskomfortą, ypač krūtų jautrumą bei skausmą. Tam tikrais atvejais gydytojas gali paskirti medikamentų nuo nuotaikos svyravimų, pavyzdžiui, antidepresantų ar nerimą mažinančių vaistų. Jei pasireiškia stiprus pilvo pūtimas ar skysčių kaupimasis, gali būti naudingi diuretikai.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Reguliarūs fiziniai pratimai (bent 30 minučių kasdien) padeda mažinti stresą ir pakelia nuotaiką.
- Subalansuota mityba: daugiau vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, mažiau sūrumo, riebumo, saldžių ar stipriai kofeinuotų ir alkoholinių gėrimų, ypač artėjant menstruacijoms.
- Kokybiškas ir pakankamas miegas – bent 8 valandos per naktį, reguliariu režimu.
- Streso mažinimo pratimai – kvėpavimo pratimai, meditacija, jogos užsiėmimai.
- Vengti rūkymo – tabakas gali paaštrinti PMS simptomus.
Papildai ir natūralios priemonės
- Kurkuma – padeda sumažinti nuotaikos svyravimus ir pilvo spazmus.
- Gebenės vaisiai (chasteberry) – palengvina pilvo pūtimą ir sumažina potraukį maistui.
- Paprastoji jonažolė – dažnai naudojama nuotaikos sutrikimams ir nerimui mažinti.
- Nakvišų aliejus – padeda mažinti krūtų jautrumą ir kvėpavimo sunkumą, taip pat gali mažinti nuotaikos pokyčius.
- Ginkmedis – yra duomenų, kad jis gali palengvinti PMS požymius.
Tiesa, papildų vartojimą visuomet verta aptarti su sveikatos specialistu, nes kiekvienas organizmas reaguoja individualiai.
Kiek ilgai tęsiasi PMS?
Priešmenstruacinio sindromo požymiai visiškai išnyksta tik tuomet, kai nebelieka mėnesinių, tai yra – atėjus menopauzei. Tačiau iki tol galima ženkliai pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę, fiksuojant simptomų pradžią, intensyvumą, taikant efektyviausias priemones kiekvieną ciklą.
Ar galima išvengti PMS?
Nėra būdų visiškai užkirsti kelią PMS atsiradimui, tačiau simptominį valdymą gerokai palengvina tinkamas gyvenimo būdas ir asmeniškai parinktas gydymas.
Ką tikėtis gyvenant su PMS?
PMS laikomas natūralia menstruacinio ciklo dalimi, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte leisti šioms būsenoms reikšmingai paveikti kasdienybę. Jei simptomų nepavyksta valdyti savarankiškai ar jie trukdo įprastai veiklai, verta kreiptis į sveikatos specialistą – dažniausiai medikamentų ir gyvenimo būdo korekcijų derinys padeda pasiekti kasdienybės balansą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei nepavyksta palengvinti PMS požymių savarankiškomis priemonėmis, rekomenduojama ieškoti profesionalios pagalbos. Naudinga iš anksto pasiruošti informaciją – fiksuoti visus savo simptomus, jų trukmę, intensyvumą ir ciklo pokyčius. Tam galite pasitelkti užrašų knygelę, kalendorių ar specialią programėlę telefone. Tai padės gydytojui tiksliau įvertinti situaciją ir pritaikyti pagalbą jūsų poreikiams.
Klausimai gydytojui dėl PMS
- Ar mano simptomai būdingi tik PMS, ar gali rodyti kitas sveikatos problemas?
- Kokius gyvenimo pokyčius rekomenduotumėte, kad palengvėtų PMS požymiai?
- Ar man reikalingas gydymas vaistais?
- Galbūt tiktų augalinių papildų vartojimas?
Kaip skiriasi PMS ir PMDD?
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDD) yra gerokai stipresnė PMS forma, paveikianti apie 3 % menstruojančių žmonių. Su PMDD dažnai susiję ypač sunkūs nuotaikos pokyčiai, depresija ar didžiulis nerimas. PMDD gali stipriau paveikti kasdienį gyvenimą ir dažniausiai reikalauja kompleksinio gydymo.
Ar PMS sustiprėja su amžiumi?
Nėra aptikta tvirtų įrodymų, kad PMS stiprėja su amžiumi. Vis dėlto, daugelis pastebi, kad simptomai tampa intensyvesni apie ketvirtą dešimtį gyvenimo metų, tačiau tai dažniausiai susiję su perimenopauzės simptomais – tokiais kaip karščio bangos ar makšties sausumas.
