Prieširdžių pertvaros aneurizma – reta, dažniausiai įgimta širdies yda, kai tarp dviejų viršutinių širdies kamerų susidaro papildomo audinio išsigaubimas. Ši pertvara paprastai atskiria dešinįjį ir kairįjį prieširdžius, o aneurizma reiškia, kad viena iš jos dalių išsigaubia į kurią nors pusę. Dažniausiai šis būklė nustatoma ultragarsinio širdies tyrimo metu, kuris gali būti atliekamas dėl visai kitų priežasčių.
Prieširdžių pertvaros aneurizmos rūšys
Priklausomai nuo to, į kurią pusę linksta papildomas audinys, išskiriamos net kelios prieširdžių pertvaros aneurizmos formos:
- Aneurizma išsigaubia į dešinįjį prieširdį.
- Aneurizma išsigaubia į kairįjį prieširdį.
- Didžioji dalis išsigaubimo nukreipta į dešinįjį, tačiau dalinai ir į kairįjį prieširdį.
- Didžioji dalis išsigaubimo nukreipta į kairįjį, tačiau dalinai ir į dešinįjį prieširdį.
- Aneurizma linksta tiek į dešinįjį, tiek į kairįjį prieširdžius vienodai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kol kas tiksliai nėra aišku, kodėl susiformuoja tarpprieširdinė pertvaros aneurizma. Manoma, kad lemiamos galėtų būti genetinės savybės ar kai kurie jungiamojo audinio pakitimai, tačiau išsamūs tyrimai vis dar vyksta.
Prieširdžių pertvaros aneurizmos simptomai
Daugelis žmonių, turinčių šią širdies būklę, nejaučia jokių nusiskundimų – aneurizma pastebima atsitiktinai, atliekant tyrimą. Tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti simptomai, jei būklė susijusi su kitomis širdies ar kraujagyslių problemomis – pavyzdžiui, ritmo sutrikimais, krešulių susidarymu ar atvira ovaline anga prieširdžių pertvaroje. Galimi šie pojūčiai:
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje.
- Širdies plakimo pojūtis, aritmija.
- Galvos svaigimas.
Galimos komplikacijos
Nors pati aneurizma dažniausiai nekelia tiesioginio pavojaus, kartais ji gali būti susijusi su kitomis širdies ligomis ar komplikacijomis, tokiomis kaip:
- Įgimtos širdies sandaros ydos.
- Insultas.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Kraujo krešulių susidarymas.
- Atvira ovalioji anga ir prieširdžių pertvaros defektai.
Diagnostikos būdai
Dažniausiai prieširdžių pertvaros aneurizma nustatoma ultragarsinio širdies tyrimo – echokardiogramos – metu. Jei matomas pertvaros išsigaubimas, kuris viršija 10 ar 15 milimetrų, galimas šios būklės įtarimas. Norint tiksliau įvertinti aneurizmą, gali būti taikomas dar informatyvesnis tyrimas – transezofaginė echokardiograma, kuri atliekama įvedant daviklį į stemplę. Tai leidžia detaliai atvaizduoti visą pertvarą, o tradicinis tyrimas atliekamas judinant daviklį per krūtinės ląstą.
Taip pat aneurizma gali būti aptikta kitų širdies vaizdo tyrimų metu, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ar angiogramos metu. Dažnai apie būklę sužinoma tik netikėtai, kai širdis tiriama ieškant kitų problemų. Jei randama aneurizma, gydytojai paprastai rekomenduoja įvertinti galimą kitų širdies ligų buvimą.
Gydymas ir valdymas
Daugeliu atvejų, kai nėra jokių papildomų širdies ligų ar kraujo krešulių rizikos, specialaus gydymo gali neprireikti. Kartais rekomenduojami vaistai kraujui skystinti – antikoaguliantai ar antitrombocitiniai preparatai, ypač jei yra didesnė kraujo krešulių rizika.
Esant susijusiai atvirai ovalinei angai, retais atvejais gali būti atliekama minimaliai invazinė procedūra, kurios metu uždaroma ši anga ir taip sumažinama insulto rizika. Po jos gali tekti vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus keletą mėnesių arba ilgesniam laikui, jei žmogus jau buvo patyręs insultą ar yra kitų rizikos veiksnių. Itin retais atvejais atliekama chirurginė aneurizmos šalinimo operacija.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Vien tik tarpprieširdinės pertvaros aneurizma dažniausiai rimto pavojaus nesukelia. Tačiau svarbu atsižvelgti į kitus rizikos veiksnius – pavyzdžiui, didesnę insulto grėsmę esant kraujo krešėjimo sutrikimams ar kitoms širdies problemoms.
Dauguma šią būklę turinčių žmonių gyvena įprastą gyvenimą ir nesiskundžia pablogėjusia sveikata, tačiau svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją bei laikytis jo rekomendacijų.
Kasdienis gyvenimas ir savęs priežiūra
Žmonėms, kuriems paskirta vaistų nuo insulto profilaktikai, būtina laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo ir neatsisakyti vaistų savo nuožiūra. Po atliktų procedūrų ar operacijų gydytojas dažnai skiria planinius apsilankymus ir papildomus širdies vaizdo tyrimus, kad galėtų stebėti būklę.
Būtina nedelsti kreiptis į pagalbą, jei pastebite simptomus, signalizuojančius apie galimą insultą. Tai gali būti:
- Sunkumai kalbėti ar suprasti kalbą.
- Silpnumas ar nejautra vienoje kūno pusėje.
- Stiprus galvos svaigimas.
- Staiga suprastėjęs matymas.
- Netikėtas pojūčių dingimas, staigus sumišimas.
- Labai stiprus galvos skausmas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Ar šiai būklei būtinas gydymas?
- Kaip dažnai reikės lankytis apžiūrose ar atlikinėti tyrimus?
- Ar be aneurizmos yra kitų širdies sutrikimų?
- Kokia jūsų asmeninė prognozė atsižvelgiant į visą sveikatos būklę?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
