Priešlaikinio gimdymo rizika kelia daug klausimų ir nerimo būsimoms mamoms. Šiuolaikinės medicinos dėka yra įvairių tyrimų, galinčių padėti įvertinti riziką ir laiku imtis prevencinių priemonių. Šie tyrimai leidžia nustatyti tiek ankstyvuosius pokyčius, susijusius su gimdymo pradžia, tiek požymius, rodančius didesnę ankstyvo gimdymo tikimybę.
Kas laikoma priešlaikiniu gimdymu
Priešlaikinis gimdymas diagnozuojamas, kai kūdikis pasaulį išvysta iki 37-os nėštumo savaitės. Dalį tokių atvejų lemia natūralus procesas – moteriai netikėtai prasideda gimdymas, ir vaikelis gimsta anksčiau laiko. Tačiau būna situacijų, kai medikai dėl nėštumo sutrikimų patys priima sprendimą pagimdyti ankščiau. Apytikriai trys ketvirtadaliai visų priešlaikinių gimdymų įvyksta savaime, likusios – dėl medicininių priežasčių. Skaičiuojama, kad apie 1 iš 8 nėščiųjų susilaukia kūdikio anksčiau laiko.
Kaip vertinama priešlaikinio gimdymo rizika
Nėščioms moterims, kurioms nustatyta padidėjusi ankstyvo gimdymo tikimybė, siūlomi įvairūs tyrimai. Specialūs testai gali įvertinti gimdos kaklelio pokyčius ar nustatyti baltymus, susijusius su gimdymo pradžia. Tyrimai gali būti atliekami ir tada, kai dar nėra jokių ryškių priešlaikinio gimdymo simptomų, ir jau prasidėjus pirmiesiems požymiams.
Vis dar tiriama, kurie tyrimai yra tiksliausi prognozuojant ankstyvo gimdymo grėsmę. Tačiau aišku, kad kuo daugiau teigiamų tyrimų rezultatų – tuo didesnė rizika susilaukti ankstyvo kūdikio. Pavyzdžiui, jei moteris 24 savaitę nesirgo ankstesniu priešlaikiniu gimdymu, neturi simptomų, jos gimdos kaklelis ilgesnis nei 3,5 cm, o specialus baltymo tyrimas neigiamas – tikimybė pagimdyti iki 32 savaitės nesiekia 1%. O esant priešingoms aplinkybėms: jei yra aukštos rizikos požymių, storiai kaklelis trumpas, tyrimas teigiamas – grėsmė šokteli net iki 50%.
Priešlaikinio gimdymo priežastys
Viena dažniausių priežasčių – savaiminė, kai ankstyvo gimdymo priežastis išlieka neaiški. Tačiau dalį atvejų lemia ir medicininės problemos, dėl kurių tenka nutraukti nėštumą anksčiau. Nemažai nėščiųjų neturi aiškios priežasties, kodėl gimdymas prasideda anksčiau laiko.
Kodėl ankstyvas gimdymas kelia rūpesčių
Sąlygos motinos įsčiose yra nepakeičiamos, todėl kuo ilgiau vaisius išbūna gimdoje, tuo geresnės jo išlikimo ir vystymosi galimybės. Pavyzdžiui, iki 23 savaitės gimęs naujagimis beveik neturi galimybės išgyventi. Tačiau nuo 24 iki 28 nėštumo savaitės jo šansai sparčiai didėja – iš pradžių išgyvena maždaug pusė, o po keturių savaičių – jau daugiau kaip 80 procentų ankstukų.
Po 28 savaitės daugiau nei 90% anksti gimusių kūdikių gali savarankiškai išgyventi. Tiesa, gimdymo terminas turi didelę įtaką ne tik išgyvenamumui, bet ir būsimoms sveikatos problemoms. Pavyzdžiui, iki 25 savaičių gimusiems vaikams labai didelė ilgalaikių sunkių sveikatos sutrikimų grėsmė: apie penktadalis jų patiria rimtų neįgalumų, vystymosi ir neurologinių bėdų. Iki 28 savaitės gimusiems dažnai pasitaiko ir trumpalaikių, ir ilgalaikių komplikacijų.
Gimus tarp 28 ir 32 savaičių situacija gerėja, o jau perkopus 32 savaitę ilgalaikių pasekmių rizika tampa mažesnė nei 10%. Tuo tarpu gimus po 37 savaitės rimtų komplikacijų pasitaiko retai – dažniausiai tai laikini sveikatos sutrikimai.
Ankstyvas gimdymas ir jo poveikis šeimai
Prižiūrėti neišnešiotą naujagimį reikalauja ir daug medicininių resursų. Vidutinė anksti gimusio kūdikio priežiūros ligoninėje kaina keliasdešimt kartų viršija sveiko naujagimio priežiūros išlaidas. Nepaisant iššūkių ir didelių kaštų, moderni medicininė pagalba suteikia vis daugiau galimybių ankstukiui sėkmingai augti, vystytis ir pasiekti sveiką vaikystę.
