Priešlaikinis gimdymas – tai būsena, kai gimda pradeda reguliariai susitraukinėti anksčiau nei pasibaigia 37 nėštumo savaitės. Nors nedideli ar nereguliarūs gimdos susitraukimai nėštumo metu gali būti natūrali būsena, kai kuriais atvejais jie tampa reguliariais ir stipresniais, panašiais į tikrą gimdymą.
Kaip atskirti įprastus susitraukimus nuo priešlaikinio gimdymo?
Nėštumo metu moterys gali jausti gimdos „treniruočių“ susitraukimus, kurie dažniausiai nėra pavojingi ir nesukelia jokių pokyčių gimdos kaklelyje. Tačiau jei susitraukimai tampa reguliarūs, skausmingi, vis stiprėja ir pasikartoja vis trumpesniais laiko tarpais, verta atkreipti dėmesį.
Nuo nėštumo eigos priklauso ir kūdikio sveikata – kuo ilgiau nėštumas tęsiasi, tuo mažiau grėsmingų komplikacijų. Būtent todėl gydytojai siekia, kad gimdymas prasidėtų bent jau pasiekus 39 nėštumo savaitę.
Kada reikia stebėti gimdos susitraukimus?
Gydytojas gali rekomenduoti stebėti savo susitraukimus tuomet, kai kyla įtarimas dėl į priešlaikinį gimdymą vedančių požymių. Kartais skiriama makšties echoskopija – taip įvertinama, ar susitraukimai sukelia gimdos kaklelio pokyčius. Tai padeda laiku pastebėti gimdymo pradžią ir imtis priemonių, jei gresia priešlaikinis gimdymas.
Kaip vyksta gimdos susitraukimų stebėjimas?
Gimdos susitraukimus galima fiksuoti specialiais prietaisais. Stebėjimas dažniausiai atliekamas medicinos įstaigoje – ant pilvo uždedamas diržas, kuris jungiamas prie aparato (tokodinamometro). Šis aparatas padeda užrašyti susitraukimų dažnį ir trukmę.
Kartais gydytojas gali pasiūlyti namuose savarankiškai stebėti susitraukimus tokia pačia įranga. Tokiu atveju aparato duomenys perduodami į ligoninę ar konsultavimo centrą, kur specialistai interpretuoja rezultatus. Slaugytojos peržiūri stebėjimo įrašus ir, jei reikia, pasitaria su gydytoju ar susisiekia su paciente, jei aptinkama nenumatytų pokyčių. Taip pat jos gali paaiškinti, kaip taisyklingai naudoti prietaisą ir konsultuoti moterį rūpimais klausimais.
Jei atsiranda naujų pojūčių ar skundų, apie juos rekomenduojama kuo greičiau pranešti – slaugytojos gali paskambinti moteriai kelis kartus per dieną ir pasiteirauti, kaip ji jaučiasi.
Ką reiškia stebėjimo rezultatai?
Net kelias valandas trunkantis stebėjimas gali padėti nustatyti, ar sąrėmių kiekis ir stiprumas viršija normą. Artėjant gimdymui susitraukimai stiprėja, ilgėja ir dažnėja. Jei per valandą užfiksuojama keturi ar mažiau susitraukimų, tai dažniausiai dar nėra gimdymo pradžios ženklas.
Jei susitraukimai prasideda dažniau, gydytojai dažnai rekomenduoja papildomus tyrimus, pavyzdžiui, gimdos kaklelio echoskopiją ar apčiuopą, kad būtų galima įsitikinti, ar kaklelis pradeda trumpėti ir atsidaryti. Svarbu suprasti, kad net jei jaučiami susitraukimai, tačiau gimdos kaklelis nekinta – priešlaikinio gimdymo tuo metu nėra. Dažnai rekomenduojama skirti poilsio bei pakankamai gerti skysčių, nes net menkas skysčių trūkumas gali paskatinti gimdos veiklą.
Ar efektyvus namuose naudojamas stebėjimo prietaisas?
Ankstesni tyrimai rodė, kad namuose atliekamas sąrėmių stebėjimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau naujesni rezultatai dėl šio metodo naudos – nevienareikšmiai. Didesnės apimties patikimų tyrimų vis dar trūksta, todėl šis metodas nėra laikomas ypač efektyviu.
Vis dėlto kai kuriose situacijose, pavyzdžiui, moterims su pažengusia gimdos kaklelio nepakankamumo rizika ar teigiamu fibronektino tyrimu, namų stebėjimas gali būti naudingas – ypač jei pastebimi susitraukimų pokyčiai.
Tokio stebėjimo privalumas gali būti aktualus gyvenantiems toli nuo gydymo įstaigos – tuomet lengviau nuspręsti, kada laikas vykti į ligoninę. Vis dėlto šie prietaisai ne visada yra veiksmingi, todėl tikslingiausia jų naudą vertinti individualiai, pasikonsultavus su savo gydytoju.
Prieš pradedant naudoti nuotolinio stebėjimo aparatus gali prireikti papildomo sveikatos draudimo leidimo.
