Prisitaikymo sutrikimas – tai emocinė ar elgesio reakcija į stresą arba traumą, kuri išsiskiria stipriai išreikštais simptomais. Tokiu laikotarpiu žmogus dažnai reaguoja jautriau nei įprastai – gali lengvai pravirksti, jausti nusivylimą, liūdesį, prarasti viltį. Kartais galima pastebėti ir impulsyvų, rizikingą elgesį. Kiekvieno žmogaus reakcija skiriasi, todėl simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo asmeninių ypatybių bei patiriamų situacijų.
Prisitaikymo sutrikimo rūšys
Pagal šiuolaikines psichikos sveikatos sutrikimų klasifikacijas, šių sutrikimų būna įvairių tipų. Jų išskyrimas padeda tiksliau suprasti kiekvienam būdingas reakcijas į stresą:
- Prisitaikymo sutrikimas su depresine nuotaika – pasireiškia liūdesiu, vilties praradimu, ašarojimu, džiaugsmo stokos jausmu anksčiau mėgtose veiklose.
- Prisitaikymo sutrikimas su nerimu – dominuoja nuolat jaučiamas nerimas, vidinė įtampa, susikaupimo sunkumai. Mažiems vaikams vyrauja atsiskyrimo baimė.
- Prisitaikymo sutrikimas su mišriomis depresijos ir nerimo nuotaikomis – pasireiškia tiek liūdesiu, tiek nerimu.
- Prisitaikymo sutrikimas su elgesio pokyčiais – būdingas maištingumas, destruktyvus, impulsyvus arba neapgalvotas elgesys.
- Prisitaikymo sutrikimas su mišriais emociniais ir elgesio pokyčiais – susipina ir emocinės, ir elgesio problemos.
- Nespecifinis prisitaikymo sutrikimas – vyrauja fiziniai negalavimai, tokie kaip galvos, pilvo skausmai, nemiga ar širdies permušimai.
Kiek paplitęs prisitaikymo sutrikimas?
Mokslininkai dar nėra iki galo nustatę, kaip dažnai šis sutrikimas pasitaiko visame pasaulyje. Viena tarptautinė studija nurodo, kad apie 2 % žmonių kada nors susiduria su prisitaikymo sutrikimu. Kitų tyrimų duomenimis, tokios diagnozės gali sudaryti nuo 5 % iki 20 % apsilankymų ambulatorinėse psichinės sveikatos paslaugose. Šie skaičiai skiriasi priklausomai nuo tiriamų populiacijų ir taikomų diagnostikos metodų.
Prisitaikymo sutrikimo simptomai
Šis sutrikimas gali daryti įtaką emocinei būklei, elgesiui ir fizinei sveikatai. Dažniausi požymiai:
- Liūdesys, beviltiškumo jausmas, energijos stoka, dažnas verksmas.
- Nerimas, įtampa, vidinis drebėjimas.
- Impulsyvus, neapgalvotas ar net rizikingas elgesys.
- Sunkumai susikaupti.
- Padidėjęs dirglumas ar lengvas susierzinimas.
- Lėtinis nuovargis bei nemiga.
- Fiziniai skausmai – galvos, pilvo, raumenų, širdies ritmo sutrikimai.
Simptomų intensyvumas bei trukmė priklauso nuo konkretaus patirto streso intensyvumo ir asmeninio santykio su įvykiu.
Kas lemia prisitaikymo sutrikimo atsiradimą?
Dažniausiai šis sutrikimas išsivysto po stipraus ar ilgai trunkančio streso. Stresorius – tai bet kokia situacija ar pasikeitimas, sukeliantis emocinius ar fizinius iššūkius. Kartais užtenka vieno reikšmingo įvykio, kitais atvejais sutrikimą sukelia daugybė smulkesnių įvykių, kurie ilgainiui „sukaupia“ poveikį. Ypatinga ši būsena tuo, kad dažniausiai simptomai susilpnėja arba visai išnyksta per 6 mėnesius.
Tipinės priežastys gali būti:
- Išėjimas į pensiją, santuoka ar šeimos pagausėjimas.
- Artimo žmogaus netektis.
- Santykių pokyčiai (skyrybos, konfliktai, išsiskyrimai).
- Ligos diagnozė.
- Mokyklos ar darbo sunkumai.
- Finansiniai iššūkiai.
- Stichinės nelaimės.
- Fizinio ar emocinio artumo stoka.
Kiekvienas žmogus stresines situacijas išgyvena skirtingai, kartais iš pažiūros teigiami pokyčiai taip pat kelia spaudimą.
Kas gali sukelti prisitaikymo sutrikimo simptomus?
Dažnai simptomus paskatina tam tikri priminimai apie patirtą traumą ar stresinę situaciją. Tokie „trigeriai“ gali būti netikėti – nuotrauka, pažįstama daina, kvapas ar net rūbų faktūra. Kadangi kiekvieno žmogaus patirtys individualios, trigeriai yra labai asmeniški.
Rizikos veiksniai
Prisitaikymo sutrikimo gali patirti bet kokio amžiaus žmonės – nuo vaikų iki senjorų, tačiau dažniau jis pasitaiko moterims. Riziką padidina šie veiksniai:
- Individualus temperamentas ir asmeninės savybės.
- Svarbios gyvenimo patirtys.
- Paveldimumas ir genetiniai ypatumai.
- Kiti psichikos sutrikimai (depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas).
Galimos sunkios pasekmės
Negydant prisitaikymo sutrikimo, gali pasireikšti pavojingų komplikacijų, tokių kaip savižudybės rizika, žalingų medžiagų ar alkoholio vartojimo sutrikimai. Jei simptomai tampa tokie stiprūs, kad trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Kaip diagnozuojamas prisitaikymo sutrikimas?
Diagnozė nustatoma po išsamaus sveikatos būklės įvertinimo. Gydytojas atkreipia dėmesį į simptomus, gali pasiūlyti atlikti fizinės sveikatos tyrimus ir rekomenduoti pasitikrinti pas psichikos sveikatos specialistą.
Pagrindiniai diagnostiniai kriterijai – simptomai išryškėja per tris mėnesius nuo stresinio įvykio pradžios ir pasireiškia ryškiau nei įprastai, trukdo kasdieniam gyvenimui. Simptomai negali būti kito psichikos sutrikimo dalis ar įprastos gedulo reakcijos. Gydytojas atsižvelgia ir į kultūrinius, asmeninius veiksnius, kiek jie paveikė emocijas ir elgesį.
- Ūmus prisitaikymo sutrikimas – simptomai trunka trumpiau nei šešis mėnesius.
- Lėtinis prisitaikymo sutrikimas – užsitęsia ilgiau nei pusmetis.
Gydymo galimybės
Kai diagnozuojamas prisitaikymo sutrikimas, paprastai taikomos šios pagalbos priemonės:
- Psichoterapija. Pokalbiai su specialistu (dažniausiai tai kognityvinė elgesio terapija) padeda suprasti, kaip reaguojate į stresą ir įgyti daugiau įveikos įgūdžių. Ypač veiksminga individuali, šeimos ar grupinė terapija – pastaroji ypač rekomenduojama vaikams ir paaugliams.
- Vaistai. Jei reikia, priklausomai nuo požymių, gydytojas gali skirti raminamuosius, antidepresantus ar vaistus miegui gerinti.
Dažnai gydymas apima ir terapijos, ir medikamentų derinį, tačiau daugeliui žmonių pakanka vien psichoterapijos. Svarbiausia – patikimas žmogus ar aplinka, kur galima išsipasakoti bei išmokti valdyti stresą.
Vaistai, taikomi prisitaikymo sutrikimui gydyti:
- Benzodiazepinų grupės raminamieji vaistai (nerimui mažinti).
- Antidepresantai (SSRI arba SNRI klasės).
- Vaistai miegui gerinti.
Simptomai paprastai palaipsniui išnyksta per pusę metų, tačiau kai kuriais atvejais gydymas gali užsitęsti. Daugeliu atvejų tęstinė terapija padeda valdyti naujai atsirandančius sunkumus ateityje.
Ar galima šio sutrikimo išvengti?
Nors ne visada įmanoma išvengti visų streso šaltinių, galima išmokti juos valdyti ir prisitaikyti prie pokyčių. Kai kurios naudingos priemonės:
- Svarbu palaikyti ryšius su šeima, draugais, bendruomene. Kalbėjimasis apie savijautą leidžia aplinkiniams geriau suprasti, kuo galite jausti nerimą ir, jei reikia, padėti.
- Skirkite laiko sau. Pasiskaitykite, pasivaikščiokite, rašykite mintis arba užsiimkite mėgstamais hobiais. Susikurkite įpročius, kurie leidžia atsipalaiduoti ir atkurti jėgas.
- Rūpinkitės sveika gyvensena – subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas naudingi tiek kūnui, tiek psichikai. Jei norite pakeisti kasdienius įpročius, pasitarkite su gydytoju.
Gyvenimas su prisitaikymo sutrikimu
Nors prisitaikymo sutrikimas trumpalaikis, jo metu gali būti sunku susitvarkyti su kasdieniais įsipareigojimais, gali susilpnėti santykiai, pablogėti savijauta. Vis dėlto, tinkamai gydant ir palaikant artimuosius, atsigauti visiškai įmanoma. Psichoterapija padeda atpažinti neigiamas mintis ir jausmus bei mokytis su jais tvarkytis sveiku būdu. Svarbu būti atviram savo jausmams, pasitikėti specialistu ir priimti artimųjų pagalbą.
Prisitaikymo sutrikimui būdingas laipsniškas simptomų nykimas, jei sugebama prisitaikyti prie streso arba pašalinti jį sukėlusią situaciją. Dažniausiai būklė pagerėja per šešis mėnesius, bet jei stresas tęsiasi, simptomai gali išlikti ilgiau. Ankstyvas kreipimasis pagalbos padeda greičiau atgauti gerą savijautą.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Jei jūs ar artimasis pastebite stipresnius ar neįprastus jausmus bei elgesį po stresinės situacijos, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Nedelskite, jei kyla minčių apie save žalojimą ar savižudybę.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokį gydymą man rekomenduotumėte?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas terapeutą?
- Ar galite parekomenduoti paramos grupių?
Kaip skiriasi prisitaikymo sutrikimas nuo potrauminio streso sutrikimo?
Abudvi būklės – tiek prisitaikymo, tiek potrauminio streso sutrikimas – atsiranda po traumuojančių įvykių. Tačiau prisitaikymo sutrikimą dažniausiai sukelia ne tokie sunkūs, bet dažni gyvenimo pokyčiai ar sunkumai, kai tuo tarpu potrauminis stresas išsivysto po itin stipriai sukrečiančio, pavojingo įvykio. Abu sutrikimai yra gydomi, tik skiriasi pagal sunkumą, priežastis ir gydymo trukmę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
