Protrombino laiko (PT) tyrimas nustato, kiek laiko prireikia kraujo plazmai krešėti. Šio proceso metu pagrindinį vaidmenį atlieka protrombinas, dar vadinamas II krešėjimo faktoriumi – tai vienas iš daugelio baltymų, būtinas tinkamam krešulio susidarymui.
Kada rekomenduojamas protrombino laiko tyrimas?
Kai kraujagyslė pažeidžiama, prie žaizdos susirenka kraujo plokštelės ir suformuoja laikiną „kamštį“. Kad susidarytų tvirtas ir ilgalaikis kraujo krešulys, reikalinga 12 skirtingų plazmos baltymų, vadinamų krešėjimo faktoriais, veikla – šie procesai lemia fibrino, užsandarinto žaizdą, susiformavimą.
Kai kai kurių šių krešėjimo faktorių trūksta arba jie neveikia tinkamai, vystosi kraujavimo sutrikimai, pavyzdžiui, hemofilija. Tokias problemas gali sukelti kepenų ligos, vitamino K stoka ar tam tikri vaistai.
Kraujavimo sutrikimų požymiai
- Lengvai atsirandančios mėlynės
- Kraujavimas, nesustojantis net prispaudus žaizdą
- Itin gausios menstruacijos
- Kraujas šlapime
- Patinusios ar skausmingos sąnariai
- Kraujavimas iš nosies
Gydytojas gali paskirti PT tyrimą, jei įtaria kraujavimo sutrikimą arba jei prieš operaciją nori įsitikinti, kad kraujas kreša įprastai. Net jei simptomų nejaučiate, tokį tyrimą gali prireikti atlikti profilaktiškai prieš didesnes chirurgines intervencijas.
Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, varfariną, toks tyrimas kartojamas reguliariai. Tai leidžia stebėti, ar vaistų dozė nėra per didelė – per didelis kraujo skystinimas padidina kraujavimo riziką.
Kepenų funkcijos sutrikimas ar vitamino K stygius taip pat gali paveikti krešėjimą, todėl tokiais atvejais gydytojas taip pat gali skirti šį tyrimą.
Kaip atliekamas protrombino laiko tyrimas?
Prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus medikamentus ir papildus – kai kurie jų gali paveikti tyrimo rezultatus, todėl kartais juos būtina laikinai nutraukti. Tačiau pasninkauti prieš atliekant PT nereikia.
Tyrimas atliekamas paėmus kraujo mėginį iš venos, dažniausiai plaštakos ar alkūnės linkio srityje. Procedūra trunka vos kelias minutes, paprastai sukelia minimalų diskomfortą. Surinktą kraują laboratorijoje sumaišo su cheminėmis medžiagomis ir stebi, per kiek laiko susiformuoja krešulys.
Galimos komplikacijos
Po kraujo ėmimo komplikacijos itin retos. Žmonėms su kraujavimo sutrikimais gali labiau susikaupti kraujo po oda (hematoma), galimas kiek didesnis kraujavimas. Retkarčiais punkcijos vieta parausta, gali šiek tiek skaudėti arba būti jaučiamas silpnumas. Pajutus galvos svaigimą ar nualpimo grėsmę, būtina nedelsti apie tai pranešti sveikatos priežiūros specialistui.
Ką rodo gauti rezultatai?
Įprastai kraujo plazmai krešėti prireikia nuo 11 iki 13,5 sekundžių – jei nevartojate kraują skystinančių vaistų. Rezultatus dažnai pateikia ir kaip tarptautinį normalizuotą santykį (INR), kuris dažniausiai sveikam žmogui svyruoja tarp 0,9–1,1. Gydant varfarinu, optimalus INR intervalas yra 2–3,5.
Jeigu plazma sukreša įprastai greitai, kraujavimo sutrikimų tikimybė maža. Vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, krešulys susidaro lėčiau ir gydytojas individualiai sprendžia, kokio krešėjimo laiko siekti.
Jei kraujo krešėjimas užtrunka ilgiau nei įprastai, galimos priežastys yra netinkama vaistų dozė, kepenų veiklos sutrikimai, vitamino K trūkumas ar paveldėti krešėjimo faktorių defektai, tokie kaip II faktoriaus (protrombino) nepakankamumas.
Kilus įtarimui dėl sunkesnio kraujavimo sutrikimo, gydytojas gali paskirti gydymą, pavyzdžiui, krešėjimo faktorių papildymą, trombocitų ar šviežiai sušaldytos plazmos perpylimą.
