Danties pūlinys – tai pūlių sankaupa, kuri atsiranda, kai bakterijos sukelia infekciją dantenose. Dažniausiai jis atrodo kaip raudonas, patinęs gumbas ar spuogas. Ši būklė gali paveikti ne tik pažeistą dantį, bet ir išplisti į aplinkinius kaulus ar gretimus dantis. Pūliniai gali susiformuoti skirtingose danties vietose, priklausomai nuo to, kur prasideda infekcija.
Pūlinių rūšys ir priežastys
Išskiriami trys pagrindiniai dantų pūlinius sukeliantys infekcijų tipai:
- Gingivinis pūlinys: susidaro tiesiai dantenose ir paprastai nepažeidžia danties ar jo atramos struktūrų.
- Periapikalinis pūlinys: atsiranda danties šaknies viršūnėje, dažniausiai po gilios danties ėduonies ar lūžio. Bakterijos patenka į danties vidų (pulpa), pasiekia šaknį ir sukelia pūlinį.
- Periodontinis pūlinys: išsivysto audiniuose bei kauluose, kurie palaiko dantis. Tai dažniau pasitaiko sergant dantenų ligomis suaugusiesiems.
Infekcija neretai išplinta toliau – į žandikaulį, veido ar kaklo minkštuosius audinius. Ypatingai retais atvejais bakterijos gali pažeisti širdį ar net smegenis.
Kokie žmonės dažniau susiduria su pūliniais?
Danties pūlinys dažniau išsivysto šiais atvejais:
- Rūkymas – rūkantieji turi dvigubai didesnę pūlinių riziką.
- Burnos sausumas (kserostomija) – mažas seilių kiekis sukuria palankią terpę bakterijoms.
- Pablogėjusi burnos higiena – retas dantų valymas, nesiūlavimas ir nepriežiūra didina infekcijos grėsmę.
- Silpna imuninė sistema dėl ligų ar vaistų – organizmas sunkiau kovoja su bakterijomis.
Dantų pūlinių simptomai
Pūlinys burnoje dažniausiai pasireiškia:
- Skausminga, besitęsiančia ar pulsuojančia danties ar dantenų sritimi.
- Sutrikusiu jautrumu – sustiprėjusiu skausmu valgant ar liečiant dantį, jautrumu karštam ir šaltam.
- Nemaloniu skoniu burnoje, blogu burnos kvapu.
- Ryškiai paraudusiomis, patinusiomis dantenomis.
- Judriu, paslankiu dantimi.
- Patinimu apatinio ar viršutinio žandikaulio srityje.
- Atvira, pūlius išskiriančia žaizdele ant dantenų.
Be vietinių simptomų, galima pastebėti ir bendrus požymius, tokius kaip karščiavimas, padidėję limfmazgiai ar bendras silpnumas.
Priežastys – kodėl formuojasi pūlinys?
Bet koks veiksnys, atveriantis kelią bakterijoms į dantį ar aplinkinius audinius, padidina pūlinio riziką:
- Gilios dantų kariesas – kai bakterijos suyra emalį ir dentiną, jos pasiekia danties vidų.
- Nulūžę, įskilę ar įtrūkę dantys – mikroorganizmai patenka per atsiradusias ertmes tiesiai į pulpos audinį.
- Dantenų ligos (periodontitas) – uždegimas leidžia infekcijai plisti į gilesnius audinius.
- Dantų traumos – net jei nėra matomų įtrūkimų, vidinis danties pažeidimas gali būti vartai infekcijai.
Pūlinio diagnostika
Gydytojas apžiūri dantį ir aplinkinius audinius, įvertina paraudimą, patinimą ar kitus požymius. Papildomai gali būti atliekami:
- Dantų rentgeno nuotrauka – padeda tiksliai nustatyti infekcijos židinį ir įvertinti išplitimą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – jei įtariama, kad infekcija išplitusi į didesnį plotą.
- Liečiamieji ar šilumos testai – leidžia įvertinti danties pulpos būklę ir jautrumą.
Pūlinio gydymo galimybės
Gydymo tikslas – sunaikinti infekciją ir užkirsti kelią komplikacijoms. Naudojami šie metodai:
- Pūlinio atvėrimas ir drenažas – chirurginiu būdu nupjaunama dantenų dalis, kad ištekėtų pūliai. Kartais paliekamas specialus drenas.
- Šaknų kanalų gydymas – pašalinama pažeista danties pulpa, ertmė išvaloma ir užpildoma sandariai, kad bakterijos negalėtų plisti toliau. Šis gydymas dažnai išsaugo dantį, o tinkamai prižiūrimas jis gali tarnauti visą gyvenimą.
- Danties rovimas – jeigu dantis smarkiai pažeistas ir nebegalima jo išgelbėti, jis šalinamas.
- Antibiotikai – gali būti paskiriami papildomai, ypač jei infekcija apima platesnį plotą. Tačiau antibiotikai nepanaikina pagrindinės priežasties – užkrėsto danties.
Pasveikimas po gydymo
Po gydymo simptomai dažniausiai išnyksta, o atsistatymas trunka kelias dienas – priklausomai nuo atvejo. Kai kuriems gali pasireikšti laikinas danties juntamumas, kuris netrukus praeina. Gydytojas pakonsultuos, kiek laiko tikėtis pilno pasveikimo.
Ką daryti, jei danties pūlinys neprižiūrimas?
Pūlinys savaime neišnyksta. Kartais skausmas sumažėja ar net visiškai dingsta, nes bakterijos sunaikina danties nervą. Tačiau tai nereiškia, kad infekcija pasitraukė – ji toliau gadina aplinkinius audinius ir gali išplisti toliau. Negydomas pūlinys ilgainiui pažeidžia vis daugiau aplinkinių struktūrų; kiek tam prireiks laiko, nuspėti sunku, tai gali užtrukti tiek keletą savaičių, tiek mėnesių.
Pūlinių profilaktika
Reguliari dantų priežiūra labai sumažina pūlinių riziką. Geriausi būdai:
- Du kartus per dieną valykite dantis dantų šepetėliu ir kasdien naudokite siūlą.
- Kartą per pusmetį lankykitės pas odontologą apžiūrai ir profesionaliai burnos higienai.
- Nedelskite apsilankyti, jei dantis pasidarė laisvas, įskilo ar pastebėjote kitų pažeidimų.
Skausmo mažinimas namuose
Jei laukiate vizito pas odontologą, skausmą trumpam sumažinti gali šilto sūraus vandens skalavimai ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Tačiau nei viena namų priemonė visiškai pūlinio neišgydys – būtina gydytojo pagalba.
Kada kreiptis į gydytoją ar skubią pagalbą?
Pastebėjus burnos skausmą, dantų jautrumą arba raudoną, patinusią iškilą dantenoje, rekomenduojama kuo greičiau užsiregistruoti pas odontologą. Greitas gydymas apsaugo nuo infekcijos plitimo.
Jeigu pasireiškia aukšta temperatūra (38 °C ar daugiau), sunku ryti, patino veidas, jaučiate sumišimą ar pakilo pulsas, reikalinga neatidėliotina pagalba – tokiu atveju vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
