Porfirofobija – itin retas, tačiau stiprus baimės sutrikimas, kai žmogus jaučia didelę įtampą ir nerimą pamatęs violetinę spalvą. Ši būklė priklauso spalvų baimių, kitaip vadinamų chromatofobijomis, grupei. Vienus gali gąsdinti bet kuri violetinės spalvos forma, kitus – tik tam tikri jos atspalviai. Violetinė šiems asmenims atrodo grėsminga ir kelia stiprų diskomfortą.
Kas yra fobijos ir kaip jos pasireiškia?
Fobija – tai nerimo sutrikimų atmaina, kai nerimas kyla dėl objekto, situacijos ar reiškinio, kuris realiai nėra pavojingas. Yra daug skirtingų specifinių fobijų, o kiekviena gali paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą bei psichologinę savijautą.
Ką reiškia violetinė spalva?
Violetinė spalva turi daug reikšmių ir per istoriją simbolizavo skirtingus dalykus. Jos pavadinimas „porphyra“ kilo iš senovės graikų, kai violetinės spalvos pigmentas buvo išgaunamas iš moliusko, o tokia spalva siejama su valdžia ir karališkumu. Violetinė simbolizuoja asmenybės ramybę, kūrybiškumą, orumą, taip pat prabangą, galią, mistiką bei kartais liūdesį ar nusivylimą. Kai kurių žmonių baimė violetinei kyla dėl to, kad ši spalva jiems siejasi su nežinomais ar sunkiai kontroliuojamais dalykais.
Ar porfirofobija yra dažna?
Nors tikslių duomenų apie porfirofobijos paplitimą nėra, paryškinta, kad apie 12 % suaugusiųjų ir 19 % paauglių bent kartą gyvenime patiria kokią nors specifinę fobiją. Moterims tokių baimių atsiranda dvigubai dažniau nei vyrams.
Porfirofobijos ir porfirijos skirtumai
Nereikėtų painioti šių terminų: porfirija – tai metabolinis sutrikimas, kai organizme kaupiasi tam tikri raudoni ar violetiniai pigmentai (porfirinai), dėl kurių gali atsirasti įvairių sveikatos problemų. Tuo tarpu porfirofobija yra psichologinė būklė – tai būtent baimė violetinės spalvos.
Porfirofobijos priežastys
Tiksli, kodėl atsiranda konkreti spalvos baimė, dažniausiai neaiški. Tačiau galima išskirti kelis pavojų didinančius veiksnius:
- Asociacijos: Kai kuriems žmonėms violetinė primena galingumą, magiją ar paslaptingumą, kurie ir patys kelia nerimą.
- Paveldimumas: Šeimos nariai, turintys fobijų ar kitų psichinės sveikatos sutrikimų, gali padidinti riziką jų atsirasti ir kitiems šeimos nariams.
- Trauminiai išgyvenimai: Jei žmogus yra patyręs skaudų ar netikėtą įvykį, kuriame dalyvavo violetinė spalva, ši spalva vėliau gali būti siejama su pavojumi ar skausmu.
Porfirofobijos simptomai
Violetinės spalvos vengimas yra itin būdingas šiam sutrikimui. Žmonės stengiasi nesilankyti ten, kur galėtų pamatyti violetinės – nuo parduotuvių su violetiniais užrašais ar produktų (pvz., slyvų, baklažanų), iki parkų ar sodų, kuriuose žydi alyvos ar žibuoklės. Kartais net pokalbis ar mintis apie violetinę gali sukelti rimtą diskomfortą.
Nerimo sutrikimą neretai lydi ir stiprios panikos priepuolio apraiškos:
- Šaltkretis
- Galvos svaigimas
- Per didelis prakaitavimas
- Širdies permušimai
- Pykinimas
- Dusulys
- Drebulys
- Pilvo skausmai ar nevirškinimas
Kaip nustatoma porfirofobija?
Sveikatos specialistai diagnozę nustato, jei violetinės baimė stipriai riboja žmogaus įpročius, gyvenimą, o nerimas tęsiasi ilgiau nei pusmetį. Dėl fobijų įvairovės ir galimos persidengiančios baimės (pavyzdžiui, gėlių, vaisių ar net kitų spalvų) vertinimas nėra paprastas, todėl dažnai papildomai tikrinama dėl kitų psichikos sutrikimų – pvz., obsesinio-kompulsinio, išvengiančios asmenybės ar panikos sutrikimų.
Gydymo būdai ir pagalbos galimybės
Porfirofobijos gydymas gali apimti keletą priemonių:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Psichoterapeutas padeda keisti neigiamus įsitikinimus apie violetinę, išskirti konkrečius baimės veiksnius ir išmokti savikontrolės technikų, tokių kaip kvėpavimas ar meditacija.
- Pozicinė elgesio terapija: Ši terapija palaipsniui susitinkama su savo baime – pradedama nuo vaizdų ar objektų su violetine, vėliau mėginama susidurti su šia spalva viešumoje ar kasdienėse situacijose. Tokia metodika padeda daugeliui žmonių ilgainiui įveikti baimę.
- Vaistai: Medikamento vartojimas ilgalaikėje baimės kontrolėje nėra laikomas labai efektyviu sprendimu. Kartais vaistai gali būti rekomenduojami trumpam, norint padėti įveikti ypač stiprų nerimą ar panikos ataką tais atvejais, kai susidūrimas su violetine neišvengiamas.
Prevencijos galimybės
Nėra vienareikšmiškų būdų, kaip išvengti porfirofobijos, tačiau galima mažinti streso ar panikos priepuolių riziką:
- Vengti kavos ir kitų stimuliantų, kurie didina nerimą
- Rinktis subalansuotą mitybą ir judėti – fizinis aktyvumas malšina streso simptomus
- Palaikyti reguliarų ryšį su psichinės sveikatos specialistais
- Aptarti savo baimes su šeima ar draugais
Ligos eiga ir prognozė
Psichoterapija yra viena veiksmingiausių pagalbos priemonių įveikiant specifines fobijas. Gydymas dažniausiai trunka kelis mėnesius ar metus, tačiau sumažėjus baimei, terapiją galima nutraukti. Kartais baimės požymiai grįžta po ilgesnio laiko, tad tuomet vėl verta kreiptis pagalbos.
Kada ieškoti pagalbos?
Kreiptis pagalbos vertėtų, jei violetinės baimė pradeda trukdyti kasdieniame gyvenime arba iššaukia stiprius panikos priepuolius. Apie specifines baimes ar gydymo galimybes galima diskutuoti su psichikos sveikatos specialistais – jie padės rasti jums tinkamą kelią, trukmę ir priemones baimei mažinti.
