Rachitas yra būklė, kai vaikų kaulai tampa minkšti ir silpni, todėl jie gali lengvai deformuotis ar lūžti. Dažniausiai šią ligą sukelia vitamino D trūkumas – be jo organizmas nepasisavina reikiamo kalcio ir fosforo kiekio, todėl kaulai neįgyja būdingos tvirtumo ir sveikos struktūros.
Kaip formuojasi rachitas?
Vaikų organizmui vitaminas D itin svarbus, nes jis padeda įsisavinti kalcį ir fosforą iš maisto. Šios medžiagos reikalingos stipriems kaulams. Kai jų trūksta, kaulai lieka minkšti, nelankstūs ir ima deformuotis. Tipinis rachito požymis – riesti, lenkti kojų kaulai, tačiau vystytis gali ir kitokios kaulų ar sąnarių deformacijos.
Kokiu būdu vaikai gauna vitaminą D?
Vitaminas D mūsų organizme atsiranda dviem būdais – gaminasi odoje veikiant saulės šviesai bei įsisavinamas su maistu. Visgi, natūralių vitamino D gausėjų maisto produktų yra gana mažai (pavyzdžiui, riebios žuvys ir žuvų taukai), todėl dažnai į pagalbą skuba praturtinti pieno produktai, kūdikių mišiniai, kai kurie grūdų skanėstai ar sultys. Tačiau net ir gyvenant saulėtame klimate, neretai saulės spindulių neužtenka, ypač jei esate šiauriniame krašte arba mažai laiko praleidžiate lauke.
Rachito simptomai
- Lenkti ar iškrypę kojų kaulai
- Kaulų skausmas
- Augimo sulėtėjimas
- Silpni, vangūs raumenys
- Dantų problemos, pvz., ėduonis
- Kraštutinių sąnarių (kelio, čiurnos, riešo) platėjimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas dėl šonkaulių pokyčių
- Stuburo ar kaukolės pateikčių iškrypimai
- Retais atvejais – priepuoliai dėl kalcio trūkumo
Kodėl atsiranda rachitas?
Nors dažniausiai rachitą lemia vitamino D nepakankamumas, priežastys gali būti įvairios. Kai kurie vaikai sunkiau pasisavina vitaminą D dėl įgimtų ar lėtinių ligų, kurios sutrikdo žarnyno, kepenų ar inkstų veiklą. Taip pat retai pasitaiko genetinių sutrikimų, lemiančių vitamino D ar fosforo pasisavinimo sunkumus. Kartais rachitą gali sukelti ir nepakankamas kalcio kiekis maiste ar ilgai trunkantis vegetariškas, veganiškas mitybos būdas, taip pat alergija laktozei, išimtinai žindomi kūdikiai.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti?
- Kūdikiai, ilgiau nei pusmetį maitinami tik motinos pienu ir negaunantys papildomo vitamino D
- Vaikai nuo 6 iki 24 mėnesių amžiaus, nes tuo metu jų augimas ypač spartus
- Priešlaikiniai naujagimiai, kurie nespėja sukaupti vitamino D atsargų iki gimimo
- Tamsesnio gymio vaikai – jų odoje vitaminas D gaminamas lėčiau
- Vaikai, mažai būnantys lauke (pavyzdžiui, gyvenantys butuose, uždarose patalpose arba šalyse, kur mažai saulės)
Galimos komplikacijos
Negydomas rachitas gali palikti ilgalaikių pasekmių. Silpni kaulai dažnai lūžta ar lieka deformuoti, gali atsirasti nuolatinis skausmas ar įvairūs skeleto pokyčiai. Laiku pradėjus gydymą, šios komplikacijos dažniausiai išvengiamos.
Kaip atpažinti rachitą?
Vaiko gydytojas paprastai atkreipia dėmesį į šeimos ligų istoriją, vaiko simptomus, atliekamos apžiūros. Jei kyla įtarimų, skiriami papildomi tyrimai.
Kokie tyrimai atliekami?
- Rentgeno nuotraukos (kaulų būklei vertinti)
- Kraujo tyrimai (dažniausiai nustatomas kalcio, fosforo, vitamino D lygis)
- Šlapimo tyrimai (siekiant įvertinti mineralų apytaką)
Rachito gydymas
Gydant rachitą svarbiausia užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamą vitamino D ir kalcio kiekį. Dažniausiai skiriami didesni šių medžiagų papildai, rekomenduojama valgyti vitamino D ir kalcio turtingus maisto produktus, tokius kaip pieno produktai, grūdinė košė, riebios žuvys.
Neretai gydytojai ragina praleisti daugiau laiko lauke, kad saulės spinduliai natūraliai skatintų vitamino D gamybą odoje. Esant ryškioms kaulų deformacijoms, gali prireikti specialių įtvarų ar chirurginio gydymo.
Ką daryti, jei rachitas susijęs su kitomis ligomis?
Jeigu rachitą sukėlė ne vitaminų trūkumas, bet paveldima ar lėtinė liga, gydytojas gali nukreipti pas atitinkamą specialistą tolimesniam gydymui.
Kada derėtų kreiptis į gydytoją?
- Kai vaikui stebite kaulų deformacijas (pvz., lenktas kojas, platėjančius riešus ar kulkšnis)
- Kai vaikas serga liga, trikdančia vitamino D ar kalcio įsisavinimą
Rachito profilaktika
Rachito dėl mitybos galima išvengti. Jeigu kūdikis maitinamas tik motinos pienu, jam kasdien reikia skirti vitamino D papildus. Dažniausiai rekomenduojama dozė siekia 400 tarptautinių vienetų vitamino D3 per dieną, tačiau tikslią dozę nurodo gydytojas.
Vyresniems vaikams labai svarbu į racioną įtraukti vitamino D turtingus produktus: riebias žuvis (ypač lašišą ar upėtakį), pieną, jogurtą, sultis ar įvairias kruopas. Vaiko gydytojas taip pat gali pasiūlyti papildomas vitamino D dozes. Taip pat verta skirti pakankamai laiko žaisti lauke – saulės šviesa natūraliai padeda organizmui pasigaminti vitamino D. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nuo geografinės vietos, gymio ir orų priklauso, kiek vitamino D pasigamins vaiko organizmas, tad saulės gali neužtekti.
Jei racheto priežastis paveldima, jo išvengti neįmanoma, tačiau planuojant šeimą galima pasitarti su genetikos specialistu dėl individualių rizikų ar genetinių tyrimų.
Kaip ilgai trunka rachitas ir koks pasveikimo tikėtis?
Nutrientų trūkumo sukeltas rachitas praeina per kelias savaites ar mėnesius nuo gydymo pradžios – dažniausiai skausmas ar raumenų silpnumas sumažėja greitai, o vitamino D kiekis atsistato per 1-2 mėnesius. Kaulų deformacijų išnykimui gali prireikti ilgesnio laiko, kartais – specialių įtvarų ar gydymo. Jei rachitas susijęs su kita liga, tada esminė liga gali būti visą gyvenimą, tačiau vitaminų trūkumą dažniausiai pavyksta suvaldyti.
Vaikų, kurie serga mitybos sukelto rachitu, prognozė palanki – tinkamai gydant, jie visiškai pasveiksta ir auga stiprūs, sveiki suaugusieji. Kitų priežasčių sukelto rachito eiga priklauso nuo pagrindinės ligos, tačiau dažnai vaikai užauga sveiki ir aktyvūs.
Kuo rachitas skiriasi nuo osteomaliacijos?
Osteomaliacija – suaugusiems pasireiškianti liga, kai kaulai tampa minkšti, lengvai lūžta. Abu sutrikimus dažniausiai sukelia vitamino D stoka, tačiau vaikų rachitas pasireiškia kaulų augimą veikiančiomis deformacijomis, o suaugusieji dažniausiai skundžiasi kaulų skausmu ir daugybiniais lūžiais.
