Radikulitas (radikulopatija)

Radikulitas išsivysto tuomet, kai stuburo srityje yra užspaudžiamas arba dirginamas nervas. Dažniausiai problema kyla tada, kai suspaudžiama viena iš nervinių šaknelių – vietų, kur nervai jungiasi su stuburo kanalu. Ši būklė medicinoje kartais įvardijama ir kitais terminais, tačiau lietuviškoje praktikoje įprastai vartojamas būtent radikulito pavadinimas.

Sergant radikulitu, aplink pažeistą nervą juntamas skausmas, gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas ar sumažėjęs jutimas. Šie simptomai dažniausiai plinta į tas kūno vietas, kurias inervuoja konkretus nervas.

Pagal tai, kurioje stuburo dalyje suspaudžiama nervinė šaknelė, radikulitas skirstomas į kelias pagrindines rūšis:

• Kaklinis radikulitas, kai pažeidimas yra kaklo srityje.

• Krūtininis radikulitas, susijęs su viršutine arba vidurine nugaros dalimi.

  Susiję įrašai

  

  Kas yra kalcio bentonito molis?

  2026 27 sausio

  

  Kas tas raudonas taškelis ant mano nosies?

  2026 26 sausio

  Kada dėl migrenos reikėtų vykti į skubios pagalbos skyrių?

  2026 26 sausio

  Kodėl vyrams pasirodo išskyros iš spenelių?

  2026 26 sausio

• Juosmeninis radikulitas, pasireiškiantis apatinėje nugaros dalyje.

Daugeliu atvejų radikulito simptomai palengvėja koregavus laikyseną, vartojant be recepto parduodamus vaistus nuo skausmo ar atliekant specialius pratimus namuose. Kai kuriems žmonėms ši būklė praeina savaime, netaikant jokio aktyvaus gydymo.

Radikulitas ir mielopatija

Nors tiek radikulitas, tiek mielopatija yra skausmingos stuburo patologijos, jų kilmė ir pasekmės skiriasi. Radikulitas paprastai yra laikina būklė, atsirandanti dėl vienos ar kelių nervinių šaknelių spaudimo šalia stuburo.

Mielopatija reiškia nugaros smegenų suspaudimą, kurį gali sukelti trauma, navikas, degeneraciniai pakitimai ar infekciniai procesai. Skirtingai nei radikulitas, mielopatija linkusi progresuoti, o laiku negydoma gali sukelti nuolatinį nervų pažeidimą.

Dėl simptomų panašumo ne visada lengva savarankiškai nustatyti skausmo priežastį. Būtent todėl svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, ypač jei nauji simptomai nepraeina kelias dienas ar stiprėja.

Radikulitas ir spondilolizė

Spondilolizė – tai struktūrinis stuburo slankstelių silpnumas jų jungties vietoje. Ši būklė gali lemti smulkius įtempimo lūžius, kurie dažniausiai sukelia apatinės nugaros dalies skausmus. Ji neretai diagnozuojama paaugliams intensyvaus augimo laikotarpiu.

Radikulitas taip pat gali būti susijęs su stuburo kaulų padėties pokyčiais, tačiau skausmas šiuo atveju atsiranda ne dėl kaulo lūžio, o dėl nervinių šaknelių suspaudimo ar sudirginimo.

Radikulitas ir išialgija

Tiek radikulitas, tiek išialgija yra būklės, susijusios su užspaustais nervais. Pagrindinis skirtumas slypi tame, kuris nervas yra paveiktas.

Radikulitas pasireiškia tada, kai suspaudžiamas bet kuris stuburo nervas. Išialgija – tai specifinė radikulito forma, kai dirginamas sėdimasis nervas. Šis nervas prasideda apatinėje nugaros dalyje ir tęsiasi per sėdmenis bei galinę kojų dalį iki pėdų.

Esant radikulitui, skausmas dažniausiai lokalizuojasi netoli pažeisto stuburo segmento. Išialgijos atveju skausmas plinta nuo apatinės nugaros dalies žemyn per koją, sekdamas sėdimojo nervo eigą.

Kam dažniausiai pasireiškia radikulitas

Radikulitas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo lyties ar gyvenimo būdo. Vis dėlto praktikoje ši būklė dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, nes su amžiumi didėja degeneracinių stuburo pakitimų tikimybė.

Kaip dažnai pasitaiko radikulitas

Radikulitas laikomas gana reta diagnoze. Nors kaklo ir nugaros skausmai, ypač juosmens srityje, yra labai paplitę, tik nedidelė dalis šių atvejų iš tiesų susijusi su nervinių šaknelių suspaudimu.

Kaip radikulitas veikia organizmą

Pagrindinis radikulito poveikis organizmui pasireiškia skausmu ir kitais nemaloniais pojūčiais toje srityje, kurioje yra pažeistas nervas. Be skausmo, gali atsirasti tirpimas, dilgčiojimas ar jutimų pakitimai.

Simptomų stiprumas ir jų įtaka kasdieniam gyvenimui priklauso nuo radikulito formos ir eigos. Esant ryškesniems požymiams, žmogui gali būti sudėtinga ar nemalonu sėdėti, stovėti ar judėti. Pavyzdžiui, kaklinio radikulito atveju galvos ir kaklo judesiai gali tapti skausmingi bei riboti.

Radikulito simptomai

Radikulitui būdingi įvairūs požymiai, atsirandantys dėl nervinės šaknelės sudirginimo ar suspaudimo. Dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

• Skausmas srityje aplink pažeistą nervą.

• Dilgčiojimo pojūtis.

• Tirpimas.

• Raumenų silpnumas.

Tai, kurioje kūno vietoje juntami simptomai, tiesiogiai priklauso nuo to, kurioje stuburo dalyje išsivystė radikulitas.

Kaklinis radikulitas

Esant kakliniam radikulitui, skausmas ir kiti pojūčiai dažniausiai juntami kaklo srityje. Tačiau jie gali plisti toliau – į pečius, rankas ar net plaštakas, priklausomai nuo to, kuris nervas yra paveiktas.

Krūtininis radikulitas

Krūtininio radikulito atveju skausmas paprastai lokalizuojasi krūtinės srityje. Jis gali sustiprėti kvėpuojant, tiek įkvepiant, tiek iškvepiant, ir kartais klaidingai priminti kitų organų sutrikimus.

Juosmeninis radikulitas

Juosmeniniam radikulitui būdingas apatinės nugaros dalies skausmas ar tirpimas, kuris gali plisti į sėdmenis ir kojas. Kai kuriais atvejais simptomai pasiekia net pėdas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis radikulito simptomų gali būti panašūs į gerokai rimtesnių sveikatos sutrikimų požymius. Krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas ar galūnių tirpimas neturėtų būti ignoruojami. Pastebėjus tokius simptomus, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Radikulito priežastys

Radikulitas išsivysto tada, kai nervinių šaknelių srityje atsiranda spaudimas arba dirginimas. Tai gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų:

• Traumos, pavyzdžiui, kritimai ar eismo įvykiai.

• Kaulinės išaugos, susiformuojančios ant stuburo slankstelių.

• Tarpslankstelinio disko išvarža, kai diskas pasislenka, plyšta ar išsipučia ir spaudžia nervą.

Radikulitas taip pat gali atsirasti ir be aiškios, tiesioginės priežasties. Su amžiumi stuburo kaulai ir tarpslanksteliniai diskai palaipsniui praranda savo elastingumą bei formą. Šie natūralūs degeneraciniai pokyčiai silpnina stuburo struktūrą ir gali lemti jo padėties pakitimus, dėl kurių nervinė šaknelė tampa užspausta.

Kaip nustatomas radikulitas

Radikulitas diagnozuojamas remiantis klinikiniu ištyrimu ir vaizdiniais tyrimais. Sveikatos priežiūros specialistas apžiūri nugarą ir stuburą, išsamiai aptaria patiriamus simptomus bei klausia apie pojūčius, tokius kaip skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas.

Dažniausiai, siekiant patvirtinti diagnozę, prireikia bent vieno iš vaizdinių tyrimų, leidžiančių tiksliau įvertinti stuburo ir nervų būklę.

Rentgenograma

Rentgeno tyrimas padeda nustatyti stuburo struktūrinius pakitimus, tokius kaip stuburo kanalo susiaurėjimas, slankstelių padėties pasikeitimai ar kaulų lūžiai.

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinė tomografija leidžia gauti trimates stuburo struktūrų vizualizacijas ir suteikia daugiau detalių nei įprastas rentgeno tyrimas. Šis metodas padeda tiksliau įvertinti kaulinius pakitimus ir jų poveikį nervinėms struktūroms.

Magnetinio rezonanso tyrimas

Magnetinio rezonanso tomografija suteikia galimybę įvertinti minkštuosius audinius. Šis tyrimas parodo, ar nervinės šaknelės spaudimas atsirado dėl tarpslankstelinio disko, raiščių ar kitų minkštųjų audinių pažeidimų. Taip pat galima nustatyti galimus nugaros smegenų pakitimus.

Elektromiografija

Elektromiografijos metu matuojami raumenų elektriniai impulsai. Šis tyrimas padeda įvertinti, ar nervai perduoda signalus tinkamai. Jo rezultatai leidžia nustatyti, ar simptomai atsirado dėl spaudimo stuburo nervinėms šaknelėms, ar juos sukėlė kita liga, pavyzdžiui, medžiagų apykaitos sutrikimai, pažeidžiantys nervus.

Kaip gydomas radikulitas

Radikulito gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į tai, kurioje stuburo vietoje yra užspausta nervinė šaknelė ir kokio stiprumo yra simptomai. Kai kuriais atvejais specialaus gydymo neprireikia, nes požymiai per kelias dienas ar savaites palaipsniui susilpnėja savaime.

Jeigu simptomai išlieka arba stiprėja, gali būti taikomi įvairūs gydymo metodai, dažnai derinami tarpusavyje.

Šalčio arba šilumos taikymas

Gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas nurodo, kaip dažnai ir kiek laiko reikėtų naudoti šaltį ar šilumą. Šaltis padeda sumažinti uždegimą ir tinimą, o šiluma gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerinti kraujotaką pažeistoje srityje.

Laikysenos korekcija ir kineziterapija

Specialiai parinkti tempimo ir stiprinimo pratimai, orientuoti į stuburą supančius raumenis, padeda sumažinti spaudimą nervinėms šaknelėms ir palengvinti skausmą. Taisyklingesnė laikysena taip pat mažina stuburui tenkančią apkrovą ir gali reikšmingai sumažinti simptomus.

Gydytojas arba kineziterapeutas įvertina radikulito tipą ir rekomenduoja tinkamiausius pratimus, atsižvelgdamas į individualią situaciją.

Vaistai, naudojami gydant radikulitą

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Daugeliu atvejų simptomams kontroliuoti pakanka be recepto įsigyjamų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tokių kaip aspirinas ar ibuprofenas. Prieš vartojant šiuos vaistus ilgiau nei 10 dienų, būtina pasitarti su gydytoju.

Kortikosteroidai

Jeigu skausmas yra stiprus, gydytojas gali skirti stipresnius priešuždegiminius vaistus, pavyzdžiui, prednizoloną. Šie vaistai gali būti vartojami per burną arba suleidžiami tiesiai į pažeistą stuburo sritį, siekiant greičiau sumažinti uždegimą ir skausmą.

Radikulito chirurginis gydymas

Operacinis gydymas taikomas retai. Paprastai jis svarstomas tik tuomet, kai simptomai yra ryškūs, smarkiai blogina gyvenimo kokybę ir nereaguoja į kitus gydymo būdus. Tokiu atveju gydytojas paaiškina, kokia operacija būtų atliekama, kodėl ji reikalinga ir ko galima tikėtis po jos.

Kaip valdyti radikulito simptomus kasdienybėje

Svarbu pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu dėl laikysenos koregavimo kasdienėje veikloje. Specialistas pateikia rekomendacijas, kaip patogiau sėdėti, stovėti ar miegoti, kad nebūtų dirginamas pažeistas nervas.

Jeigu paskiriami pratimai, skirti liemens raumenims stiprinti, juos reikėtų atlikti taip dažnai, kaip rekomenduojama. Reguliarumas yra svarbus siekiant ilgalaikio pagerėjimo.

Atsigavimo laikotarpiu nereikėtų per jėgą atlikti veiklų, kurios sukelia skausmą, nes tai gali pabloginti būklę. Jei pratimai ar judesiai sukelia nemalonius pojūčius, būtina apie tai informuoti gydytoją ar kineziterapeutą, kad pratimai būtų koreguojami saugiai.

Kada galima tikėtis pagerėjimo

Pradėjus taikyti tinkamą gydymą, savijauta turėtų palaipsniui gerėti. Kai kurie žmonės pagerėjimą pajunta jau po kelių dienų, tačiau kitais atvejais visiškam simptomų sumažėjimui gali prireikti kelių savaičių.

Ko tikėtis sergant radikulitu

Daugeliu atvejų radikulito eiga yra palanki. Nors ši būklė gali sukelti stiprų skausmą ir laikinai apsunkinti kasdienę veiklą, ji paprastai nėra ilgalaikė. Dažniausiai, tinkamai prižiūrint arba net ir savaime, organizmas visiškai atsistato po radikulito epizodo.

Kiek laiko trunka radikulitas

Radikulito trukmė priklauso nuo jį sukėlusios priežasties ir nuo to, kuri stuburo dalis yra pažeista. Dažniausiai simptomai pradeda silpnėti per kelias savaites, o kartais pagerėjimas juntamas dar anksčiau. Esant sunkesniems simptomams ar gretutinėms stuburo ligoms, gijimo laikotarpis gali užsitęsti ilgiau.

Ar reikės praleisti darbą ar mokslus

Jeigu darbo ar mokymosi veikla neapsunkina simptomų ir nepadidina skausmo, dažniausiai nėra būtinybės laikinai nutraukti įprastą veiklą. Svarbu vengti judesių ar krūvio, kurie dirgina pažeistą nervą. Prieš grįžtant prie intensyvesnės fizinės veiklos ar sporto, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją

Į sveikatos priežiūros specialistą rekomenduojama kreiptis tuomet, kai atsiranda naujų nugaros ar stuburo srities simptomų, ypač jei per kelias dienas jie stiprėja. Daugelis skirtingų sutrikimų gali pasireikšti panašiais požymiais, todėl svarbu neatidėlioti vizito. Gydytojas įvertins būklę ir padės atmesti rimtesnes ligas ar traumas.

Kada būtina vykti į skubios pagalbos skyrių

Skubi medicininė pagalba reikalinga nedelsiant, jeigu buvo patirta trauma arba staiga sutriko judesiai – tampa sunku ar neįmanoma įprastai judinti rankų, kojų ar kaklo.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

Apsilankymo metu naudinga aptarti pagrindinius su būkle susijusius aspektus. Galimi klausimai:

• Kokia radikulito forma man nustatyta

• Kokie gydymo būdai bus taikomi

• Kiek laiko gali trukti gijimas

• Kokius vaizdinius ar kitus tyrimus reikės atlikti

Tokie klausimai padeda geriau suprasti savo būklę, gydymo eigą ir tikėtinus rezultatus.

Šaltiniai

American Academy of Orthopaedic Surgeons. Kaklinis radikulitas (užspaustas nervas).

North American Spine Society. Kaklinė stenozė, mielopatija ir radikulitas.

StatPearls. Kaklinis radikulitas.

StatPearls. Juosmeninis radikulitas.