Korneos uždegimas – dar vadinamas keratitu – visame pasaulyje išlieka pagrindinė aklumo dėl ragenos priežastis, nors laiku reaguojant jis gali būti sėkmingai gydomas.
Keratito esmė
Keratitas – tai ragenos, skaidrios akies dalies, kuri dengia akies vyzdį ir rainelę, uždegimas. Dėl šio uždegimo gali formuotis ragenos opa, o negydoma liga pavojinga regėjimui.
Keratito rūšys ir paplitimas
Priklausomai nuo priežasties, keratitas skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį. Infekcinis keratitas dar vadinamas mikrobinis. Dažniau liga išplitusi šalyse, kur nėra gerai išvystytos akių gydymo paslaugos, tačiau apskritai visame pasaulyje tai pakankamai dažnas susirgimas.
Infekcinio keratito atvejai dažnai siejami su kontaktinių lęšių naudojimu arba infekcija, perduodama per užterštus daiktus ar kontaktą su sergančiais žmonėmis. Nors keratitas dažnai gali būti išgydomas, laiku nesuteikus pagalbos, gresia rimtos pasekmės akims.
Keratito simptomai
- Akies skausmas
- Padidėjęs ašarojimas
- Paraudusi, sudirgusi ar kraujuojanti akis
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Regėjimo neryškumas
- Sunkumas atverti voką
- Pojūtis lyg akyje būtų svetimkūnis
Keratito priežastys
Keratito priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės kilmės.
Infekcinio keratito atsiradimas
- Bakterinis – dažniausia priežastis, sukelia įvairūs bakterijų tipai.
- Grybelinis – dažnai pasitaiko dėl kontakto su augalinės kilmės dalelėmis ar aplinka.
- Parazitinis – pavyzdžiui, vienaląstis akantamoeba sukelia specifinę ligos formą.
- Virusinis – dažniausiai būdingas herpes simplex ar juostinės pūslelinės virusams; viena iš savybių – liga gali atsinaujinti.
Neinfekcinio keratito priežastys
- Akies pažeidimas ar trauma – pavyzdžiui, po operacijos, nelaimės ar kai blakstienos liečiasi prie ragenos.
- Per ilgas kontaktinių lęšių nešiojimas.
- Svetimkūnis akyje.
- Per didelė ultravioletinių spindulių (UV) ekspozicija.
- Vitamino A trūkumas.
- Akių vokų ligos ar autoimuniniai sutrikimai, sukeliantys sausas akis.
Keratito rizikos veiksniai
Liga gali išsivystyti bet kam, tačiau dažniau serga žmonės, dėvintys kontaktinius lęšius – ypač jei jie:
- Nešioja lęšius ilgiau negu rekomenduojama
- Neteisingai juos valo ar dezinfekuoja
- Dėvi lęšius maudydamiesi baseine ar gamtoje
Papildomą riziką kelia ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, nusilpusi imuninė sistema, sausos akys ar akies trauma.
Keratito diagnostika
Akių specialistas pirmiausiai išklausys jūsų simptomus ir ligos istoriją, tuomet gali skirti įvairius tyrimus:
- Pilnas akių tyrimas, naudojant mikroskopą ir stiprią šviesą
- Akies išskyrų ėminio paėmimas ir siuntimas į laboratoriją
- Fluoresceino testas – akyje naudojami dažai, kurie ultravioletinės lempos pagalba padeda aptikti pažeidimus
Keratito gydymas
Nesudėtingais atvejais, ypač jei liga nėra infekcinė, pakanka drėkinamųjų akių lašų ir ramybės, kad akis pailsėtų ir atsigautų.
Infekcinio keratito atvejais dažniausiai taikomi vaistai: bakterinei formai skiriami antibiotikai, grybelinei – antigrybeliniai, virusinei – antivirusiniai lašai. Po bakterinės ar virusinės infekcijos gydymo, siekiant sumažinti tinimą, gali būti paskirti steroidiniai lašai. Skausmą gali mažinti lašai, plečiantys vyzdį.
Sunkesniais atvejais gali būti paskirti geriamieji vaistai ar net taikoma ragenos persodinimo operacija, jei ant ragenos išliko randų ar gydymas neveiksmingas.
Pasveikimo eiga
Daugeliu atvejų, pradėjus gydymą nuo infekcijos, lengvėjimo požymiai pasireiškia per kelias dienas. Sunkesniais atvejais sveikimas užtrunka ilgiau.
Kaip sumažinti susirgimo keratitu riziką
- Jautriai laikykitės nustatyto kontaktinių lęšių nešiojimo grafiko
- Liečiant akis kruopščiai nusiplaukite rankas
- Laikykitės rekomendacijų, kaip tinkamai valyti ir prižiūrėti lęšius
- Nenaudokite kontaktinių lęšių baseinuose, sūkurinėse voniose ar vandenyje
- Reguliariai plaukite rankas, venkite artimo sąlyčio su sergančiais žmonėmis
- Naudokite apsauginius akinius dirbdami ar sportuodami
- Dėvėkite akinius nuo saulės, kad saugotumėte akis nuo UV spindulių
Keratito prognozė ir galimi padariniai
Pradėjus gydymą daugumai keratito formų, būklė išgydoma. Tačiau virusinis keratitas linkęs atsinaujinti. Po infekcinio keratito gali išsivystyti glaukoma. Grybelinė ligos forma dažnai gydoma sunkiau nei bakterinė.
Negydant, keratitas sukelia randus ant ragenos, todėl galima netekti regos.
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju?
Pajutę akių skausmą kartu su paraudimu, ašarojimu ar neryškiu matymu, nedelskite kreiptis į akių gydytoją. Taip pat svarbu atvykti pas specialistą, jei gydymas nevaikšto ar būklė prastėja.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokia konkrečiai keratito forma nustatyta?
- Kada galėsiu grįžti į darbą ar mokslus?
- Ar galiu vairuoti?
- Kaip sumažinti herpes simplex keratito paūmėjimo tikimybę?
- Kokių komplikacijų reikėtų saugotis ir kada kreiptis papildomos pagalbos?
Keratitas, uveitas ir kiti panašūs akių uždegimai
Nors keratito ir uveito simptomai kiek panašūs, jų skirtumas yra uždegimo vieta. Keratitas pažeidžia rageną – skaidrią akies dangą, o uveitas apima vidurinį akies sluoksnį: rainelę, gyslainę ir krumplyną.
Dar viena panaši būklė – konjunktyvitas (arba rožinė akis), kai uždegimas apima akies junginę, o jei uždegimas plinta ir į rageną, tai vadinama keratokonjunktyvitu. Pastaroji būklė dažniau pastebima vaikams, dažniausiai būna nesunki.
