Kiekvieno žmogaus šlapime retai pasitaiko raudonųjų kraujo kūnelių – tai vadinama hematurija. Kartais dėl infekcijų, pavyzdžiui, šlapimo takų uždegimo, ar po neseniai buvusio lytinio akto šlapime gali atsirasti kraujo. Hematurija gali būti ir dėl ilgalaikių ligų, pavyzdžiui, virusinio hepatito.
Kas yra hematurija?
Paprastai šlapime neturėtų būti raudonųjų kraujo kūnelių. Jei jų randama, tai dažniausiai signalizuoja apie tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, šlapimo takų sudirginimą ar infekciją. Hematurija gali pasireikšti nebūtinai matomu krauju šlapime – kartais jis aptinkamas tik laboratorijoje tyrimų metu.
Hematurijos tipai
- Matomo kraujo – kai šlapimas tampa rožinės ar rausvos spalvos.
- Nematomo kraujo – kai kraujo galima rasti tik atlikus laboratorinį tyrimą.
Raudonųjų kraujo kūnelių šlapime nebūna įprasta. Jų pasirodymas dažniausiai rodo problemą, kurią verta išsiaiškinti.
Kaip nustatoma, ar šlapime yra kraujo?
Įtarus hematuriją, dažniausiai atliekama šlapimo analizė. Šiam tyrimui svarbu surinkti „švarų” šlapimo mėginį: prieš rinkimą rekomenduojama apsiprausti lytinius organus ir pirmąją šlapimo dalį nuleisti į tualetą, o likusią supilti į mėgintuvėlį. Tai padeda išvengti pašalinių medžiagų ar bakterijų patekimo į mėginį.
Gautas šlapimo mėginys tyrimui siunčiamas į laboratoriją. Kartais gydytojas gali naudoti specialią testavimo juostelę – ji sureaguoja su šlapime esančiu krauju ir pakeičia spalvą. Tai nėra tikslus metodas, tačiau leidžia įtarti ar atmesti tam tikras ligas.
Ar būna normalus RBC kiekis šlapime?
Raudonųjų kraujo kūnelių šlapime įprastai nėra, todėl nėra ir konkretaus „normalaus“ kiekio. Išimtis – jei tyrimas atliekamas menstruacijų metu, šlapime gali aptikti kraujo, ir tai laikoma normaliu reiškiniu. Apie menstruacijas būtinai informuokite gydytoją prieš imant mėginį.
Kas gali sukelti raudonuosius kraujo kūnelius šlapime?
Hematurija gali atsirasti staiga arba vystytis pamažu dėl lėtinių ligų.
Trumpalaikės priežastys
- Šlapimo takų infekcijos
- Neseniai buvusi intensyvi fizinė veikla
- Traumos srityje aplink inkstus ar šlapimo takus
Ilgalaikės priežastys
- Kai kurios kepenų ligos, pavyzdžiui, virusinis hepatitas
- Inkstų ligos ar jų uždegimai
- Kraujavimo sutrikimai
Taip pat kai kurie vaistai gali paskatinti RBC atsiradimą šlapime. Svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant tuos, kuriuos perkate be recepto.
Ką daryti nustačius hematuriją?
Nustačius raudonųjų kraujo kūnelių šlapime, gydytojas įvertins kitus šlapimo tyrimo rodiklius. Jei nustatoma baltųjų kraujo kūnelių ar bakterijų, galimas infekcinis procesas.
Norint išsiaiškinti priežastį, dažnai atliekami ir kraujo tyrimai – pavyzdžiui, kraujo ląstelių ar inkstų veiklos vertinimas. Kai kuriais atvejais prireikia detalesnių tyrimų, tokių kaip cistoskopija (procedūra, kai į šlapimo pūslę įvedamas plonas instrumentas su mini kamera). Esant įtarimui dėl sudėtingesnių susirgimų, gydytojas gali pasiūlyti atlikti inkstų ar pūslės audinių mėginių tyrimą mikroskopu.
Apibendrinimas
Šlapime aptikti raudonieji kraujo kūneliai gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežasčių – nuo paprastų infekcijų iki ilgalaikių lėtinių ligų ar net intensyvaus fizinio krūvio. Būtinai praneškite gydytojui apie visus juntamus simptomus bei vartojamus vaistus. Nustačius hematuriją, dažniausiai skiriami papildomi tyrimai, kad pavyktų tiksliai nustatyti priežastį.
