Optinio nervo glioma – tai retas ir dažniausiai vaikams būdingas auglys, atsirandantis smegenyse. Šis navikas paprastai vystosi lėtai ir dažniausiai aptinkamas vadinamojoje regos nervų kryžmėje, kur susikerta kairysis ir dešinysis regos nervai. Dar visai dažnai naudojami tokie pavadinimai kaip optinė glioma arba jaunatvinė pilocitinė astrocitoma.
Kuo išsiskiria optinio nervo glioma?
Dažniausiai šio tipo navikas išsiskiria tuo, kad yra žemo piktybiškumo – jis auga lėčiau palyginus su kitais smegenų augliais. Vis dėlto, šis susirgimas dažniausiai užklumpa vaikus iki dvidešimties metų, o suaugusiųjų tarpe pasitaiko labai retai. Pastebėta, kad dalis atvejų siejama su genetiniu sutrikimu – neurofibromatoze pirmo tipo (NF1).
Kokie požymiai būdingi optinio nervo gliomai?
Simptomai dažniausiai atsiranda, kai navikas ima spausti aplinkinius nervus ar struktūras. Dažniau pasireiškia šie požymiai:
- pykinimas, vėmimas
- eisenos ar pusiausvyros sutrikimai
- matymo pablogėjimas ar kitokie regos sutrikimai
- galvos skausmas
Taip pat gali būti ir papildomų simptomų:
- nevalingi akių judesiai
- atminties sutrikimai
- dienos mieguistumas
- sumažėjęs apetitas
- augimo sulėtėjimas
Kadangi navikas gali būti smegenų srityje, kur kontroliuojami hormonai, kartais pasireiškia ir hormonų veiklos sutrikimai.
Kaip nustatoma diagnozė?
Pirmiausia gydytojas įvertina regėjimą, tikrina regos nervus, gali pastebėti jų pakitimus ar netgi dalinį ar visišką regėjimo praradimą. Taip pat vertinamas spaudimas galvos viduje. Diagnozei patikslinti paprastai atliekami smegenų kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, kartais gali prireikti ir naviko biopsijos.
Kokie gydymo būdai taikomi?
Gydymo planą dažniausiai sudaro kelių skirtingų gydytojų – neurochirurgų, onkologų, radiologų – komanda. Kai kuriais atvejais, ypač jei pasireiškia atminties sutrikimų, gali prireikti specializuotos reabilitacijos. Koks gydymas taikomas, priklauso nuo naviko dydžio, vietos bei paciento būklės:
- Chirurginis gydymas: operacija gali būti rekomenduojama, jei nustatoma, kad įmanoma pašalinti visą naviką. Esant ne visiškam pašalinimui, pašalinama dalis naviko, kad sumažėtų spaudimas kaukolės viduje.
- Spindulinė terapija: spinduliai nukreipiami į naviko vietą, siekiant jį sumažinti ar sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Šis metodas ne visada taikomas, nes gali pažeisti regėjimą ar kitas smegenų funkcijas.
- Vaistinis gydymas: chemoterapija skiriama, kai auglys yra išplitęs. Kartais skiriami ir kortikosteroidai, siekiant sumažinti galvos smegenų patinimą.
Gydymo metu būtina stebėti pokyčius smegenyse, nes negyvas audinys kartais gali imituoti vėžio pasikartojimą, todėl nuolatiniai vizitai pas gydytoją yra labai svarbūs.
Gyvenimas po gydymo
Ilgalaikiai šalutiniai poveikiai po gydymo gali išryškėti ne iš karto, ypač jei navikas buvo diagnozuotas vaikystėje. Galimi tam tikri pažinimo sunkumai, mokymosi problemos, augimo sutrikimai – visa tai gali atsirasti tiek po spindulinės, tiek po chemoterapijos. Svarbu aptarti su gydytoju galimas pasekmes ir jų mažinimo priemones.
Vaikams ir jų šeimoms ši diagnozė gali sukelti daug emocinio streso, todėl verta pasvarstyti apie psichologinę pagalbą ar palaikymo grupes. Bendraamžių draugija gali būti labai svarbi vaiko savijautai ir emocinei būklei.
