REM miego elgesio sutrikimas yra būklė, kai žmogus miego metu fiziškai ar balsu atkuria savo sapnus, dažniausiai apie tai net nenutuokdamas. Tai viena iš parasomnijų, arba miego sutrikimų, kuriems būdingi neįprasti judesiai ar elgesys, trikdantis miegą. REM fazė – tai etapas, kai sapnai būna ryškiausi, ir per vieną naktį vyksta keli tokie ciklai, pradedant maždaug po 90 minučių nuo užmigimo. Pirmasis ciklas paprastai trunka apie 10 minučių, o kiekvienas vėlesnis ciklas pailgėja.
RBD formos ir išsivystymo priežastys
Skiriami du pagrindiniai REM miego elgesio sutrikimo tipai – idiopatinis (arba izoliuotas) ir simptominis (antrinis).
- Idiopatinis RBD pasireiškia be žinomos priežasties ir ilgainiui yra glaudžiai susijęs su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga, Lewy kūnelių demencija ar daugybine sistemine atrofija (vadinamos alfa-sinukleinopatijomis).
- Antrinis RBD dažniausiai išsivysto dėl kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, I tipo narkolepsijos ar išsivysčius neurodegeneracinėms ligoms.
- Dar viena forma – vaistų sukeltas RBD, kurį gali lemti tam tikri antidepresantai.
Kam pasireiškia šis sutrikimas?
Ši būklė dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 50 metų žmonėms, vidutinė amžiaus, kai pasireiškia pirmieji simptomai, – 61 metai. Nors retai, RBD gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms ar vaikams. Yra pastebėta, kad vyrams šis sutrikimas pasitaiko kur kas dažniau nei moterims.
Be to, apie 97 % žmonių, kuriems nustatytas izoliuotas RBD, per 14 metų nuo diagnozės išsivysto Parkinsono liga, Lewy kūnelių demencija arba daugybinė sisteminė atrofija. Antrinis RBD nustatomas iki 36 % ligonių, sergančių I tipo narkolepsija, o vaistų sukeltas RBD pasitaiko maždaug 6 % antidepresantus vartojančių žmonių.
Manoma, kad RBD paveikia apie 1 % visų žmonių populiacijos ir apie 2 % vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų. Realus sergamumas gali būti didesnis, nes sutrikimas dažnai nepastebimas ar nepripažįstamas pačio žmogaus.
RBD simptomai
Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai varijuoja nuo lengvų raumenų trūkčiojimų iki gana sudėtingų judesių ar balsinių reakcijų. Žmonės, turintys šį sutrikimą, miegodami gali:
- Sutrūkinėti ar judinti galūnes.
- Kalbėti, šaukti, kartais — keiktis.
- Smūgiuoti, spirti ar griebti orą, netgi lovos partnerį.
- Iškristi ar iššokti iš lovos.
Apie 80 % sergančiųjų RBD bent kartą yra susižaloję dėl naktinių judesių. Epizodai gali pasikartoti kelis kartus per vieną naktį arba pasitaikyti rečiau. Paprastai sunkesni simptomai būna tuomet, kai sapnuojami ypač neramūs, agresyvūs sapnai.
Žmogus, turintis RBD, pats dažniausiai apie savo elgesį naktį nesužino, kol apie tai nepraneša šalia miegantis asmuo arba pastebi miego metu atsiradusias traumas.
Tokį miegantį žmogų yra pakankamai lengva pažadinti, po to jis dažnai prisimena sapno turinį ir orientuojasi situacijoje – kitaip nei žmonės, kurie išgyvena naktines baimes. Kartais panašių požymių gali sukelti ir obstrukcinė miego apnėja, tačiau pastarosios gydymas leidžia išspręsti ir su ja susijusius elgesio sutrikimus.
Kodėl pasireiškia RBD?
Įprastai REM sapnavimo metu žmogaus griaučių raumenys visiškai atsipalaiduoja – raumenų „paralyžius“ leidžia saugiai sapnuoti. Jei šis mechanizmas neveikia, žmogus nesąmoningai juda ir kalba miegodamas. Kodėl kai kuriems asmenims išsivysto šis sutrikimas, iki galo nėra aišku. Procesai, susiję su REM miegu, yra labai sudėtingi.
Idiopatinio RBD priežastys
Manoma, kad vienas iš veiksnių — pakitimai tilto (pons) srityje, kuri kontroliuoja raumenų atpalaidavimą REM fazės metu. Pažeidimai šioje smegenų dalyje siejami ir su Parkinsono liga, Lewy kūnelių demencija bei daugybine sistemine atrofija; dažnai idiopatinis RBD išsivysto prieš šias patologijas.
Antrinio RBD priežastys
Narkolepsijos atveju smegenyse trūksta oreksino, vieno iš miego, budrumo ir alkio reguliatorių. Dėl šio trūkumo sutrinka REM miego fazės stabilumas ir išsivysto RBD.
Vaistų sukelto RBD priežastys
Manoma, kad kai kurie antidepresantai gali lemti šį sutrikimą dėl biocheminio dopamino ir serotonino disbalanso, kuris turi įtakos REM miego kokybei.
Kaip nustatoma RBD diagnozė?
Pajutus RBD simptomus svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris surinks detalią miego, ligų ir vartojamų vaistų anamnezę. Turintiems artimųjų ar gyvenančių su kitais, gali būti paprašyta leisti suteikti papildomos informacijos apie miego įpročius.
Vertinimo metu atliekamas ne tik klinikinis patikrinimas, bet ir neurologinė apžiūra. Dažnais atvejais pacientas siunčiamas atlikti specialią miego tyrimų naktį — polisomnografiją. Jos metu stebimi:
- Širdies ritmo pokyčiai
- Kvėpavimo dažnis ir oro srautas
- Smegenų bangos
- Akies obuolių judesiai
- Apatinio žandikaulio ir rankų raumenų judesiai
Pagal tarptautinius miego sutrikimų diagnostikos kriterijus, RBD diagnozuojama, jei: pasitaiko pasikartojančių judesinių ar balsinių epizodų miegant, jie užfiksuojami polisomnografijos metu būtent REM fazės metu (ar pagrįstai laikoma, kad pasitaiko tuomet pagal anamnezę), taip pat jeigu tokiems epizodams nėra kitokio paaiškinimo ar jie nesusiję su vaistų, medžiagų vartojimu, epilepsija ar kitais miego sutrikimais.
RBD gydymas ir saugumo užtikrinimas
Pagrindinis tikslas, gydant šį sutrikimą, — užtikrinti kuo saugesnę miego aplinką pacientui ir šalia miegančiam žmogui. Tam dažniausiai taikomos tiek elgesio, tiek medikamentinės priemonės.
Kaip susikurti saugesnę miego aplinką:
- Pašalinti aštrius, stiklinius, sunkius daiktus nuo lovos aplinkos.
- Pastatyti pagalves tarp savęs ir kitų baldų, tokių kaip naktinė spintelė ar lovos atlošas.
- Šalia lovos galima padėti čiužinį ant žemės ar naudoti paminkštintas apsaugas nuo iškritimo.
- Miegoti miegmaišyje, kad būtų ribojami staigūs judesiai.
Kai simptomai labai sunkūs, rekomenduojama miegoti atskirai nuo partnerio. Taip pat svarbu visiškai atsisakyti alkoholio, nes jis gali sukelti naujų RBD epizodų arba pasunkinti būklę.
Vaistai RBD gydymui
Kai saugumo priemonių nepakanka, gydytojas gali pasiūlyti medikamentinį gydymą. Nors nėra specialiai RBD gydymui registruotų vaistų, tyrimai rodo, kad kai kurios medžiagos, kaip melatoninas, klonazepamas ar pramipeksolis, gali sumažinti simptomų intensyvumą.
- Melatoninas – natūraliai žmogaus organizme gaminamas hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Jis laikomas pirmo pasirinkimo priemone, nes šalutinis poveikis labai retas. Dažniausiai pradedama nuo mažiausių dozių ir, jei reikia, didinama.
- Klonazepamas – raminantis vaistas, kuris dažnai palengvina simptomus. Kodėl jis veiksmingas sergant RBD, dar nėra aišku. Dėl galimo šalutinio poveikio šis vaistas dažniausiai skiriamas tada, kai melatoninas neveiksmingas.
- Pramipeksolis – dopamino agonistas, kurį dažniausiai skiria Parkinsono ligai ar neramių kojų sindromui gydyti. Naujausi tyrimai rodo, kad jis gali padėti ir RBD atveju, nes šis sutrikimas siejamas su dopamino trūkumu smegenyse.
Ar galima išvengti RBD?
Daugelio atvejų prevencija nėra įmanoma, nes didžiausią įtaką turi tokie veiksniai kaip amžius ar neurodegeneracinės (pvz., Parkinsono) bei endogeninės ligos. Kai kuriais atvejais sutrikimą gali sukelti alkoholis ar kai kurios medžiagos – tokiu atveju juos pašalinus simptominės apraiškos gali praeiti.
RBD eiga ir pasekmės
Prognozė priklauso nuo kelių veiksnių: ar sutrikimas išsivystė savaime, ar dėl kitų ligų, ar gydomas, bei kokio sunkumo simptomai. Svarbiausias aspektas — RBD glaudi sąsaja su neurologinėmis ligomis, ypač Parkinsono liga, daugybine sistemine atrofija ir Lewy kūnelių demencija. Atlikti tyrimai rodo, kad šis miego sutrikimas dažnai pasireiškia dar prieš pasireiškiant minėtų ligų simptomams.
RBD gali kelti rimtą pavojų sužaloti save ar šalia esantį partnerį. Žmonės, kurių RBD siejasi su neurodegeneracine liga, dažnai susiduria su prastesne gyvenimo kokybe; pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems ankstyvos stadijos Parkinsono liga ir RBD, gyvenimo kokybė paprastai yra prastesnė nei sergantiems vien Parkinsono liga.
Galimos komplikacijos
Dėl dažnai nelabai kontroliuojamų naktinių judesių ši būklė gali baigtis rimtomis traumomis tiek pačiam asmeniui, tiek partneriui. Neretai pasitaiko:
- Mėlynės
- Nubrozdinimai ir žaizdos
- Išnirimai ar patempimai
- Lūžiai
- Galvos traumos, taip pat subdurinės hematomos
Kartais šie sužalojimai gali kelti grėsmę gyvybei. Tyrimai rodo, kad iki 90 % partnerių, miegančių kartu su RBD sergančiu žmogumi, turi miego sutrikimų, o daugiau nei 60 % yra patyrę fizines traumas.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Diagnozavus izoliuotą RBD, dažnai rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebimos galimos neurologinių ligų užuomazgos. Jei pasireiškia nauji simptomai – motorikos ar pažinimo sutrikimai, taip pat jei dėl RBD buvote susižaloję jūs ar jūsų partneris, būtina pasitarti su specialistu.
Ar RBD laikomas psichikos sutrikimu?
REM miego elgesio sutrikimas nelaikomas psichikos liga, tokia kaip depresija ar nerimo sutrikimas. Tai yra miego, o tiksliau – parasomnijos rūšies sutrikimas.
