Reumatinė širdies liga – tai būklė, kai dėl anksčiau persirgto reumatinio karščiavimo pažeidžiami širdies vožtuvai. Šią ligą dažniausiai sukelia A grupės streptokokų sukeltos bakterinės infekcijos, tokios kaip angina ar skarlatina. Užsikrėtus šia bakterija, organizmo imuninė sistema sureaguoja stipriu uždegimu, kuris gali apimti ne tik gerklę ar odą, bet ir širdį.
Kas yra reumatinė širdies liga?
Esant reumatiniam širdies vožtuvų pažeidimui, dažniausiai nukenčia mitralinis ar aortos vožtuvas. Ilgainiui jie gali pradėti blogai užsidarinėti arba neužsidaryti visiškai, todėl kraujas širdyje pradeda tekėti netinkama kryptimi. Taip sumažėja įprastai tekantis kraujo kiekis, o kai kurios kraujo dalys gali net grįžti atgal. Pagrindinė šios ligos priežastis – ilgalaikis uždegimas po persirgto reumatinio karščiavimo.
Ligos paplitimas
Ši liga šiandien retai pasitaiko išsivysčiusiose šalyse, nes antibiotikų dėka streptokokinės infekcijos dažniausiai pagydomos laiku. Daugiausia sergančiųjų yra ten, kur sunku pasiekti medicinos pagalbą ar gauti tinkamus vaistus. Visame pasaulyje daugiau nei 40 milijonų žmonių gyvena su šiuo susirgimu, o kasmet dėl jo miršta apie 300 tūkstančių asmenų.
Dažniausiai reumatinė širdies liga išsivysto vaikams ir paaugliams, ypač jei jie nesulaukė reikiamo gydymo nuo streptokokinės infekcijos būdami 5–15 metų amžiaus. Iš pradžių gali pasireikšti reumatinio karščiavimo požymiai, tačiau širdies pažeidimo simptomai dažnai išryškėja tik po kelių metų, žmonėms jau tapus suaugusiais.
Ligos simptomai
Dalis žmonių simptomus pajunta tuoj po reumatinio karščiavimo, tačiau dažniausiai požymiai išryškėja tik po kelerių metų. Širdies pažeidimas gali pasireikšti įvairiais požymiais:
- Skausmas krūtinėje
- Bendras nuovargis
- Širdies ūžesys
- Dusulys judant, ramybės būsenoje ar gulint
- Patinimas pilvo srityje, rankose ar kojose
- Širdies permušimai, aritmijos (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas)
- Kraujas atsikosėjant
Ligos priežastys
Reumatinė širdies liga susiformuoja dėl nuolatinio ar kartotinio širdies vožtuvų uždegimo po reumatinio karščiavimo. Vienos infekcijos užtenka, kad pasireikštų ūmus vožtuvų pažeidimas, tačiau pakartotiniai susirgimai lemia lėtinį uždegimą. Dėl šio proceso širdies vožtuvai ima randėti, siaurėti ar netinkamai funkcionuoti.
Užkrečiamumas ir rizikos veiksniai
Pati reumatinė širdies liga nėra užkrečiama, tačiau ją gali sukelti angina ar skarlatina, kuriomis lengva užsikrėsti. Didžiausia rizika susirgti – tiems, kas neturi galimybės greitai gauti medicininės pagalbos ar tinkamai gydytis antibiotikais, taip pat gyvenantiems ankštomis sąlygomis, kur galima lengvai užsikrėsti streptokokinėmis infekcijomis. Pakartotinės negydomos streptokokinės infekcijos – didžiausias rizikos veiksnys.
Galimos komplikacijos
Po reumatinio karščiavimo žalingas poveikis širdžiai gali išryškėti praėjus net 20 ar 30 metų. Kuo jaunesnis žmogus persirgo šia liga, tuo anksčiau gali pasireikšti širdies pažeidimo padariniai. Dėl uždegimo vienas arba keli vožtuvai gali susiaurėti (stenozė) arba nebesandarūs praleisti kraują atgal (regurgitacija). Dažniausiai pažeidžiami mitralinis ir aortos vožtuvai.
Ši būklė sukelia pavojingų pasekmių:
- Širdies ritmo sutrikimai (pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas)
- Širdies nepakankamumas
- Infekcinis endokarditas – infekcija pažeistuose vožtuvuose
- Plaučių kraujagyslių hipertenzija
Dėl šių komplikacijų išauga insulto ar kraujo krešulių rizika. Ligos eigą stipriai apsunkina nėštumas – tiek moteriai, tiek vaisiui gali kilti rimtų pavojų, nes reumatiškai pažeisti vožtuvai dažniau nesusitvarko su padidėjusiu kraujo kiekiu organizme.
Kaip nustatoma reumatinė širdies liga?
Nustatyti šią diagnozę padeda išsami ligos istorija, kurioje svarbu atkreipti dėmesį į buvusias infekcijas ir karščiavimą, taip pat paciento nusiskundimai. Gydytojas apžiūri pacientą ir įvertina širdies veiklą.
Atliekami tyrimai
- Kraujo tyrimai, rodantys uždegiminius pokyčius ar imuninės sistemos aktyvumą
- Krūtinės ląstos rentgenograma – padeda įvertinti, ar nėra širdies nepakankamumo požymių
- Echokardiograma (širdies echoskopija) – leidžia įvertinti vožtuvų sandarumą ir pralaidumą
- Elektrokardiograma (EKG) – tikrinama, ar nėra širdies ritmo sutrikimų
Gydymo būdai
Reumatinės širdies ligos negalima visiškai išgydyti, tačiau taikomi metodai padeda valdyti simptomus ir stabdyti ligos progresavimą.
- Vaistai: dažnai skiriami medikamentai širdies veiklai pagerinti, širdies aritmijoms gydyti. Jei vožtuvas labai susiaurėjęs arba yra prieširdžių virpėjimas, reikalingi kraują skystinantys vaistai, siekiant sumažinti insulto riziką.
- Mažai invazinės procedūros: esant mitralinio vožtuvo susiaurėjimui galima atlikti vožtuvo platinimo procedūrą (valvuloplastiką).
- Chirurginis gydymas: esant sunkiems pokyčiams gali prireikti vožtuvo atstatymo ar pakeitimo. Kai kuriais atvejais chirurgas perkelia vieną iš sveikų paciento vožtuvų į pažeistą vietą ir ją pakeičia nauju vožtuvu (Ross procedūra).
Prevencija
Efektyviausia apsauga – laiku pradėtas gydymas antibiotikais, kai tik pastebimi streptokokinės infekcijos požymiai. Į gydytoją reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus:
- Aukšta temperatūra
- Sanarių skausmas
- Raumenų skausmas
- Gerklės skausmas
- Padidėję tonziliai
- Neritmingi, nevalingi judesiai (chorėja)
- Odos bėrimas ar guzeliai
Padidintos rizikos žmonėms gydymas antibiotikais (dažniausiai penicilino injekcijomis kas 3–4 savaites) skiriamas penkeriems metams ar net visam gyvenimui, priklausomai nuo širdies pažeidimo sunkumo. Taip užkertamas kelias naujam susirgimui ir galimam ligos progresavimui.
Prognozė ir gyvenimas su liga
Tinkamai taikomas gydymas gali padėti ilgesnį laiką išvengti širdies nepakankamumo ar kitų komplikacijų, tačiau reumatinė širdies liga yra lėtinė ir reikalauja nuolatinės stebėsenos. Nekontroliuojama liga gali pakenkti širdžiai nepataisomai, todėl svarbūs reguliarūs apsilankymai pas gydytoją.
Ligos eiga priklauso nuo to, kokia sunkia forma ji buvo diagnozuota. Tyrimai parodė, kad tie pacientai, kuriems liga nustatyta jau stipriai pažengusi, dažnai greitai patiria sveikatos blogėjimą – daliai jų prireikia operacijos, o dalis per keletą metų praranda galimybę gyventi dėl širdies nepakankamumo. Vidutinės formos ligos eiga gali būti įvairi: kai kuriems būklė pagerėjo, kitiems liko stabili ar pablogėjo. Lengvos ligos formos dažniausiai ilgainiui nesunkėja.
Kasdienis gyvenimas ir rūpinimasis savimi
Sergant šia liga būtina saugotis pakartotinio reumatinio karščiavimo, kuris gali stipriai pakenkti širdžiai dar labiau. Gydytojas stebės jūsų būklę bei paskirs profilaktinius antibiotikus, jei vėl užsikrėstumėte streptokokine infekcija.
Labai svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų, vartoti paskirtus vaistus, dalyvauti kontrolinėse apžiūrose ar, jei reikia, ruoštis operacijai.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Sutrikus orientacijai ar pasikeitus sąmonei
- Pablogėjus kvėpavimui
- Atsiradus krūtinės skausmams
- Patinus ar pradėjus skaudėti apatinei kūno daliai
- Atsikosėjant krauju
Klausimai gydytojui
- Kokio sunkumo yra mano liga?
- Kiek ir kurie širdies vožtuvai pažeisti?
- Koks gydymo metodas man tinkamiausias?
- Ar man reikalingi antibiotikai siekiant išvengti naujų reumatinio karščiavimo epizodų?