Blužnies plyšimas – tai pavojinga būklė, kuri gali sukelti gyvybei grėsmingą vidinį kraujavimą. Blažnis yra švelnus, maždaug kumščio dydžio organas, esantis viršutinėje kairėje pilvo pusėje po šonkauliais. Jos pagrindinis vaidmuo – kaupti ir filtruoti kraują, gaminti baltuosius kraujo kūnelius imunitetui palaikyti. Apie 25% raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų laikoma blužnyje, o visą šį darbą atlieka organo viduje esantis audinys, apsuptas plonu raumeniniu apvalkalu, per kurį praeina kraujagyslės.
Kaip pažeidžiama blužnis
Dėl savo padėties ir sandaros blužnis yra gana lengvai pažeidžiamas – dažniausiai per stiprų tupių jėgų poveikį, pvz., smūgį ar traumą iš išorės. Jei apsauginis blužnies sluoksnis įplyšta ar trūksta, įvyksta plyšimas, vadinamas blužnies plyšimu. Ši būklė gali labai greitai sukelti grėsmingą vidinį kraujavimą ir visada reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Blužnies plyšimo priežastys
Įvairūs traumuojantys įvykiai dažniausiai lemia blužnies plyšimą. Daugiau nei pusė visų atvejų nutinka dėl transporto avarijų, tačiau dažnos ir sportinės traumos – ypač kontaktiniuose sportuose, pavyzdžiui, regbyje ar ledo ritulyje. Smurtas (smūgiai kumščiu, durtinės ar šautinės žaizdos) taip pat gali sukelti šios būklės vystymąsi. Kartais blužnis plyšta iš karto po traumos, tačiau galimas ir uždelstas plyšimas – kai organas patinsta po sužalojimo ir tik tuomet įplyšta.
Retais atvejais blužnies plyšimas įvyksta savaime, be akivaizdaus išorinio pažeidimo. Tokiai būklei išsivystyti gali įtakos turėti tam tikros ligos, kurios priverčia blužnį patinti. Tai – kai kurios onkologinės ligos (pvz., limfoma), infekcijos (mononukleozė ar maliarija), lėtiniai uždegimai, hepatitas, pankreatitas.
Pirmieji požymiai ir simptomai
Blužnis yra viršutinėje kairėje pilvo dalyje, po kairiuoju šonkaulių lanku. Plyšimo akimirką juntamas staigus, ryškus skausmas šioje vietoje. Dažnai kartu patiriama ir kitų traumų, todėl plyšimo požymiai gali persipinti. Gali būti sunku iš karto atskirti, ar skausmą sukelia būtent blužnies pažeidimas.
Po traumos ar plyšimo skausmas neretai plinta į kairę krūtinės pusę ar petį – tai vadinama Kehr’o ženklu, atsirandančiu dėl nervų dirginimo krauju, kuris ima tekėti į pilvo ertmę. Skausmas dažnėja kvėpuojant giliai.
Blužnies plyšimo simptomai
- Galvos svaigimas, silpnumas ar sutrikusi orientacija.
- Trumpalaikis neryškus matymas.
- Blyškumas, alpulys.
- Padidėjęs nerimas, susijaudinimas.
- Pykinimas.
Diagnozė ir ištyrimas
Atsiradus stipriam skausmui viršutinėje kairėje pilvo pusėje arba pajutus Kehr’o ženklą, būtina skubiai kreiptis į ligoninę. Gydytojai surinks išsamią informaciją apie neseniai patirtas traumas, ligas, infekcijas. Jei reikia, bus skiriama kraujo perpylimo procedūra būklei stabilizuoti.
Jei būklė stabili, iš pradžių atliekamas apčiuopos tyrimas, o prireikus skiriami vaizdiniai tyrimai. Esant traumai ir įtariant vidinį kraujavimą, dažniausiai iš karto daroma greitoji ultragarsinė apžiūra (FAST), kurios metu vertinama ar pilvo ertmėje nėra kraujo.
Nustačius, kad ultragarso metu kaupiasi kraujas, o gyvybiniai rodikliai blogėja, medikai iš karto supranta, kad plyšo blužnis ir imasi neatidėliotinų veiksmų. Jei būklė yra stabili, tačiau vis tiek įtariamas blužnies sužalojimas, atliekama kompiuterinė tomografija (KT). Ji padeda tiksliai nustatyti plyšimo mastą. Pažeidimas gali būti įvertintas nuo I (mažiausi pakitimai) iki V (sunkiausi pažeidimai).
Gydymas ir pagalbos būdai
Terapinė taktika priklauso nuo to, kiek stipriai plyšo blužnis. Nedidelės ašaros gali užgyti pačios, tačiau didesnės žaizdos reikalauja skubių medicininių priemonių. Tik retais (apie 20%) atvejais tenka šį organą pašalinti visiškai (splenektomija). Kartais iš pradžių būklė būna stabili, bet vėliau, pasunkėjus kraujavimui, ji staiga pablogėja.
- Embolizacija. Trečio ar ketvirto laipsnio pažeidimų atveju kraujavimą galima sustabdyti specialia procedūra – embolizacija. Ją atlieka intervencinis radiologas, kuris, naudodamas rentgeno aparatūrą, per kraujagyslę įveda kateterį ir į blužnies kraujagysles suleidžia mažas kempinėles, stabdančias kraujotaką.
- Blužnies siuvimas (splenorfija). Didesniems pažeidimams kartais taikomas chirurginis organo taisymas – užsiuvimas ar žaizdos užtaisymas specialiomis medžiagomis, kad būtų sustabdytas kraujavimas. Tai leidžia išsaugoti organą ir sumažinti visiško pašalinimo poreikį.
- Spenektomija. Jei situacija kritinė ir jokiomis priemonėmis kraujo nutekėjimo sustabdyti nepavyksta, atliekama pilna ar dalinė blužnies pašalinimo operacija per atvirą pilvo pjūvį. Toks gydymas būtinas tik esant stipriam, gyvybei pavojingam kraujavimui.
Prognozė ir atsigavimas
Išgyvenimo tikimybė priklauso nuo plyšimo sunkumo, greičio, kuriuo nustatoma diagnozė ir parenkamas gydymas. Nedidelis pažeidimas gali sukelti lėtą, nepastebimą kraujavimą, dėl to pavojus išauga ir dėl klaidingai įvertintos situacijos. Didelis kraujavimas dažnai pasireiškia aiškiais ir sunkiais simptomais, bet jis labai pavojingas ir gali būti mirtinas per kelias valandas, jei nebus suteikta skubi pagalba.
Gijimo laikotarpis labai individualus – priklausomai nuo traumos masto ir gydymo būdo, visiškas atsistatymas gali trukti nuo 3 iki 12 savaičių. Po chirurginės operacijos ligoninėje tenka praleisti kelias dienas, o pilvo pjūvio žaizdai sugijus dar kurį laiką reikalinga skirti dėmesio namų priežiūrai ir vartoti skausmą malšinančius vaistus. Smulkūs (nekomplikuoti) blužnies sužalojimai gyja greičiau.
Gyvenimas be blužnies
Blužnies pašalinimas nėra kliūtis gyventi, tačiau tai turi įtakos imunitetui. Šis organas padeda organizmui kovoti su infekcijomis, todėl po splenektomijos žmogus tampa jautresnis ligoms. Gydytojas paskirs papildomas vakcinas apsaugai nuo tam tikrų infekcijų, o susirgus rekomenduos iš karto pradėti gydymą antibiotikais. Tinkama prevencija ir imuniteto palaikymas tampa itin svarbiais dalykais, siekiant išlikti sveikiems be blužnies.
