Didžioji dalis mūsų žino, ką reiškia išsukti čiurną, tačiau vadinamasis aukštosios čiurnos patempimas – retesnis sužeidimas, dažniausiai pasitaikantis tarp sportininkų. Jis įvyksta pažeidus raiščius, kurie jungia du pagrindinius blauzdos kaulus – blauzdikaulį ir šeivikaulį.
- 1.Kas yra aukštosios čiurnos patempimas?
- 2.Kuo skiriasi aukštosios ir žemutinės čiurnos patempimas?
- 3.Kokie raiščiai dažniausiai pažeidžiami?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko aukštosios čiurnos patempimai?
- 5.Aukštosios čiurnos patempimo simptomai
- 6.Kas sukelia aukštosios čiurnos patempimą?
- 7.Aukštosios čiurnos patempimo nustatymas
- 8.Aukštosios čiurnos patempimo gydymas
- 9.Kiek laiko gyja aukštosios čiurnos patempimas?
- 10.Kaip sumažinti aukštosios čiurnos patempimo riziką?
- 11.Prognozė ir gyvenimas po traumos
- 12.Kada kreiptis į gydytoją?
Kas yra aukštosios čiurnos patempimas?
Aukštosios čiurnos patempimas – tai čiurnos sąnario sužalojimas, kai įplyšta arba nutrūksta sindesmozės raiščiai, laikantys kartu blauzdikaulį ir šeivikaulį. Medicininėje kalboje šis pranešimas kartais vadinamas sindesmozės trauma. Nors žodis „sindesmozė“ reiškia sąnarį tarp dviejų kaulų, žaizda dažniausiai įvyksta dėl šiuos kaulus jungiančių raiščių pažeidimo.
Mūsų čiurna jungia koją ir pėdą. Viršutinę čiurnos dalį sudaro blauzdikaulis ir šeivikaulis, o tarp jų – šokikaulis, kuris įsitaiso į aukščiau esančių kaulų arką.
Kuo skiriasi aukštosios ir žemutinės čiurnos patempimas?
Žemutinės dalies patempimai – tai tie atvejai, kai kojos čiurna pasisuka į vidų ar išorę, tačiau pažeidžiami tik išoriniai ar vidiniai raiščiai, be stipraus kulkšnies lenkimo aukštyn. Priešingai, aukštosios čiurnos patempimas dažniausiai įvyksta, kai koja staigiai lenkiama aukštyn ir tuo pačiu metu sukama į vieną ar kitą pusę. Tokia trauma dažniau nutinka intensyviai sportuojant ar susidūrus kelyje. Daugeliu atvejų žemutinės čiurnos patempimai pasitaiko dažniau ir yra mums pažįstamas tradicinis „suglebusios čiurnos“ pojūtis.
Kokie raiščiai dažniausiai pažeidžiami?
- Priekinis apatinis blauzdikaulio–šeivikaulio raištis, esantis blauzdikaulio ir šeivikaulio priekyje.
- Užpakalinis apatinis blauzdikaulio–šeivikaulio raištis, einantis už šių kaulų.
- Tarpkaulinė plėvė – membrana, kuri per visą ilgį jungia du minėtus kaulus ir suteikia jiems stabilumo.
Bet kurį iš šių raiščių galima patempti, dalinai ar visiškai įplėšti intensyvaus krūvio metu.
Kaip dažnai pasitaiko aukštosios čiurnos patempimai?
Tokie patempimai kur kas retesni nei tipiški žemutinės dalies sužalojimai. Dažniausiai aukštosios čiurnos trauma fiksuojama sportuojant. Ypač rizikuoja tie, kurie užsiima futbolu, krepšiniu, imtynėmis, ledo rituliu, slidinėjimu ar žaidžia futbolą.
Aukštosios čiurnos patempimo simptomai
- Pastebimas patinimas aplink čiurnos sąnarį.
- Kai skauda tiek, kad neįmanoma minti koja ar lipti laiptais, taip pat sunku eiti ant pirštų galų.
- Mėlynės gali pradėti ryškėti tik po kelių dienų nuo sužalojimo.
Kas sukelia aukštosios čiurnos patempimą?
Dažniausias priežastis – staigus pėdos sulenkimas aukštyn ir iš karto pasukimas į vidų arba išorę. Šio tipo trauma paprastai kyla ne nuo lengvo kojos išsisukimo, o nuo stipraus smūgio, pavyzdžiui, sporto varžybų metu, netikėto susidūrimo ar šuolio.
Aukštosios čiurnos patempimo nustatymas
Diagnozuojant sužalojimą, gydytojas pirmiausia detaliai klausia apie įvykį ir apžiūri koją. Būdingas testas – sėdint su sulenktu keliu spaudžiamas pėdos viršus ir ją lengvai sukiojama į šalis – jei jaučiamas stiprus skausmas, dažniausiai diagnozuojamas aukštosios čiurnos patempimas. Kitas bandymas – blauzdikaulio ir šeivikaulio spaudimas (sindesmozės testas): jei skausmas sklinda aukščiau kojos, tikėtina, kad pažeistas būtent šis sąnarys. Gydytojas taip pat gali spaudyti sąnarį ar tarpkaulinę membraną, kad išsiaiškintų skausmo sritį.
Dažnai skiriami ir vaizdiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kompiuterinė tomografija ar echoskopija. MRT laikomas tiksliausiu, tačiau kartais naudojamas rentgenas kitoms traumoms atmesti.
Aukštosios čiurnos patempimo gydymas
Pagrindinis gydymo metodas – R.I.C.E.: ramybė, šaldymas, tvarstis ir koja pakelta aukščiau. Tai gali reikėti taikyti 3–5 dienas. Judant dažnai rekomenduojama naudoti ramentus, kad kuo mažiau remtųsi pažeista koja.
Skausmui ir patinimui mažinti galima vartoti nereceptinius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NSAID), kurie būna tiek tablečių, tiek kremų ar purškiklių pavidalu.
Gydytojas gali patarti naudoti įtvarą, specialias juostas ar tvirtą gipsą – visa tai apsaugo čiurną nuo per didelio lankstymo link blauzdos.
Taip pat labai svarbus reabilitacijos etapas – kineziterapija. Jos metu taikomi tempimo pratimai, stiprinami raumenys ar net naudojama hidroterapija – mankšta vandenyje, kuri sumažina tenkančias apkrovas sužeistai kojai.
Chirurginės intervencijos prireikia retai – dažniausiai tik tada, jei trauma itin sunki ar koja ilgai išlieka nestabili.
Kiek laiko gyja aukštosios čiurnos patempimas?
Pilnam pasveikimui įprastai prireikia 6–8 savaičių, tačiau profesionaliems sportininkams grįžimas į treniruotes ar varžybas dažnai užtrunka dar ilgiau. Žemutinės čiurnos patempimai paprastai gyja greičiau nei šio tipo sužalojimai.
Kaip sumažinti aukštosios čiurnos patempimo riziką?
- Rinkitės pratimus, stiprinančius sąnarių raumenis ir gerinančius jų lankstumą.
- Lavinkite pusiausvyrą bei kūno padėties jutimą (propriorecepciją). Tai svarbi elementas, lemiantis stabilumą ir lavinanti smegenų gebėjimą „jausti“, kaip išsidėsčiusios kūno dalys.
- Naudokite apsaugines priemones – elastines juostas, įtvarus ar specialius bintus, ypač sportuojant ar užsiimant fizine veikla.
Prognozė ir gyvenimas po traumos
Aukštosios čiurnos patempimo pasveikimo prognozė – gera: dažniausiai pasveikstama be operacijos. Vis dėlto ateityje koja gali likti kiek jautresnė – galimas didesnis pakartotinės traumos pavojus ar ilgalaikis sustingimas sąnaryje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po traumos neįmanoma atsistoti ant sužeistos pėdos ar iš karto nepavyksta priminti svorio, būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vykti į skubios pagalbos skyrių. Gydytojas nustatys, ar nėra lūžio, ir suteiks aiškias rekomendacijas, kaip tinkamai gydyti sužalojimą.
