Sandifer sindromas – reta būklė, pasireiškianti neįprastais vaiko galvos, kaklo ir nugaros judesiais, dažnai susijusiais su rūgšties refliuksu. Vaikams ji lemia trumpalaikes raumenų spazmų epizodus po valgio, kai skrandžio turinys pakyla aukštyn į stemplę.
Kas dažniausiai serga Sandifer sindromu?
Šis sindromas daugiausia diagnozuojamas kūdikiams ir mažiems vaikams, taip pat tiems, kurių raida yra sulėtėjusi. Nors gastroezofaginio refliukso liga (GERL) dažna tarp kūdikių, įtempti raumenų traukuliai, būdingi Sandifer sindromui, fiksuojami rečiau nei 1 % atvejų.
Kaip ši būklė veikia vaikutį?
Pirmieji simptomai paprastai atsiranda vaikui pavalgius – kūnas reaguoja nevalingais judesiais ir spazmais, kai rūgštus skrandžio turinys dirgina stemplę. Tai primena suaugusiųjų jaučiamą rėmenį – tik vaikai į šią būklę dažnai reaguoja kūno išlenkimais, grimasomis ir kitais nevalingais judesiais bandydami sumažinti nemalonų jausmą.
Sandifer sindromo simptomai
- Dažnas rūgšties refliuksas – GERL. Kūdikio skrandžio rūgštis grįžta į stemplę, todėl gali kilti rėmuo, krūtinės skausmas, nemalonus rūgšties skonis burnoje, atpylimai ar verksmas po maitinimo.
- Raumenų spazmai ir distoniniai judesiai – vaikas nevalingai išlenkia nugarą, trūkčioja, greitai mirksi ar verčia galvą.
- Maisto netoleravimas ar maitinimosi sunkumai – kūdikis gali tapti irzlus, verkti ar springti maitinimo metu.
- Kiti požymiai: mažakraujystė dėl prasto maistinių medžiagų įsisavinimo, nepaaiškinamas svorio kritimas, užkimimas, sunkesnis kvėpavimas ar išvarža viršutinėje pilvo dalyje.
Priežastys
Kodėl Sandifer sindromas išsivysto – tikslaus atsakymo nėra. Manoma, kad kūdikių stemplės ir skrandžio sandūra gali būti nesubrendusi, todėl rūgštus turinys lengvai patenka į stemplę ir sukelia minėtus simptomus. Raumenų spazmai – savotiška vaiko organizmo gynybinė reakcija į rūgšties sukeliamą dirginimą, panaši į automatinį atsitraukimą, kai prisiliečiama prie karšto paviršiaus.
Sandifer sindromo diagnostika
Sindromą nustatyti gydytojui padeda išsami vaiko ligos istorijos analizė ir nuodugnus fizinis ištyrimas. Papildomi tyrimai taikomi tam, kad būtų atmesti kiti galimi susirgimai:
- Endoskopinis tyrimas – leidžia apžiūrėti vaiko skrandžio ir stemplės gleivinę.
- Stemplės rentgenograma su kontrastu (bariu) – padeda įvertinti stemplės veiklą maitinimo metų.
- Galvos smegenų elektroencefalograma – būtina, jei įtariami neurologiniai sutrikimai, panašūs į Sandifer simptomus (pavyzdžiui, epilepsiją).
Gydymas ir priežiūra
Pagrindinis tikslas – sumažinti rūgšties refliuksą ir suvaldyti spazmus. Tam gali būti taikomos šios priemonės:
Mitybos keitimas
- Maitinimo metu į pieno mišinį ar motinos pieną galima įmaišyti ryžių košės ar kito tirštiklio. Gydytojas patars dėl tikslaus kiekio ir dažnumo.
- Maitinimo ir po jo metu kūdikį būtina laikyti vertikalioje padėtyje ir dažnai atpylinėti orą (burbuliuoti).
- Kai kuriems kūdikiams, kurie jautrūs karvės pieno baltymams ar tam tikroms formulėms, būtina keisti maitinimo racioną – mama gali pakeisti savo mitybą, o naudojant mišinį pasirinkti kitą, kaip rekomenduoja gydytojas.
Vaistai
- Jei pokyčiai maiste simptomų nesumažina, gydytojas gali paskirti vaistų, mažinančių rūgšties gamybą skrandyje – dažniausiai tai protonų pompos inhibitoriai arba H2 receptorių blokatoriai.
- Vaistų veiksmingumas paprastai pastebimas per kelias savaites ar mėnesį – simptomai ima nykti.
- Jei nustatoma didelė išvarža ir vaistai nepadeda, gali būti svarstoma chirurginė intervencija.
Prevencija
- Mažais kiekiais ir dažnai maitinkite kūdikį.
- Pagal galimybes tirštinkite maistą.
- Užtikrinkite, kad vaikas maitinimosi metu ir po jo būtų stačioje padėtyje.
- Nuolat būtina atpylinėti vaikutį valgant ir iškart po valgio.
- Kilus GERL požymiams, vadovaukitės gydytojo paskirta gydymo schema ir užtikrinkite, kad vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas.
Prognozė
Sandifer sindromas paprastai laikinas ir išnyksta vaikui augant – dažniausiai iki pirmojo gimtadienio. Tinkamas gydymas ir mitybos koregavimas leidžia pasiekti greitesnį palengvėjimą. Negydoma būklė retai, tačiau gali lemti ilgalaikį maistinių medžiagų deficitą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Jei kūdikis nevalgo arba negali išlaikyti maisto skrandyje.
- Pastebimas svorio kritimas.
- Po gydymo padažnėja raumenų spazmai ar simptomai blogėja.
Klausimai gydytojui
- Kiek ir kaip dažnai maitinti kūdikį?
- Koks tirštiklis tinka pieno mišiniui ar motinos pienui?
- Ar gali būti alergija tam tikriems maisto produktams ar mišinių sudedamosioms dalims?
