Pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrė paauglių savižudybių grėsmę didinantys veiksniai. Naujas tyrimas atskleidžia, kad net jei mokiniai ir nebuvo artimi su savižudybę įvykdžiusiu bendraklasiu, rizika patiems patirti savižudiškų minčių arba bandyti žudytis ženkliai išauga ir išlieka iki dvejų metų po tokio įvykio.
Didžiausias pavojus tarp jaunesnių paauglių
Remiantis Kanados gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, po bendramokslio savižudybės stipriausias psichologinis poveikis pastebėtas tarp jaunųjų paauglių. Dvylikos–trylikos metų vaikai net penkis kartus dažniau susiduria su savižudiškomis mintimis, jei mokyklos bendruomenę sukrėtė tokia nelaimė. Keturiolikos–penkiolikos metų paaugliai šią riziką patiria tris kartus dažniau, o šešiolikos–septyniolikos metų moksleiviai – dvigubai dažniau. Tai rodo, kad ypač jauniems mokiniams tokie įvykiai palieka itin gilų emocinį randą.
Kodėl svarbu kalbėti apie savižudybių poveikį?
Paplitusi nuomonė, kad kalbos apie savižudybes bei jų pasekmės gali paskatinti grandininę reakciją, dar vis kelia diskusijų. Visgi naujieji tyrimų rezultatai išryškino šios problemos realumą – būtina ieškoti patikrintų sprendimų, kaip efektyviai suvaldyti riziką ir apsaugoti bendruomenę nuo tolesnių skaudžių padarinių.
Mokyklų vaidmuo ir emocinės paramos svarba
Analizuojant daugiau nei 22 tūkstančių vaikų gyvenimo istorijas, mokslininkai pastebėjo, kad ketvirtadalis apklaustųjų buvo susidūrę su savižudybe savo mokykloje, o kiek mažiau nei penktadalis asmeniškai pažinojo taip gyvenimą baigusį žmogų. Visa tai liudija, kad šios patirtys nėra retos, tad būtina imtis priemonių, orientuotų į visos mokinių bendruomenės emocinę sveikatą, o ne tik į artimiausius nukentėjusiųjų draugus.
Kibernetinis patyčias – dar viena rizika
Dar viena šiuolaikinė grėsmė – virtualioje erdvėje patiriami užgauliojimai. Tyrimai rodo, kad nuo kibernetinių patyčių nukentėję paaugliai tris kartus dažniau linksta į savižudybės bandymus, palyginus su tais, kurie nėra patyrę patyčių. Tradicinės, mokyklos kieme vykstančios patyčios taip pat sukelia dvigubai didesnę riziką. Yra pastebėta, kad merginos dažniau įsitraukia į internetines patyčias nei vaikinai.
Prevencijos būdai ir visuomenės atsakomybė
Pavojus, jog tragedija gali paskatinti savižudiškas mintis kitose bendruomenės grandyse, įpareigoja imtis bendrų, aiškių ir patikrintų prevencinių žingsnių. Svarbu šviesti moksleivius, stiprinti emocinį raštingumą, suteikti reikiamą pagalbą visiems patyrusiems netektį ar išgyvenantiems sunkumus. Tik veikdami drauge galime sumažinti savižudybių skaičių tarp jaunimo ir sukurti saugesnę aplinką augti.
