Sėklidžių vėžys dažniausiai diagnozuojamas jauniems vyrams, ypač ankstyvoje suaugystėje. Vis dėlto individuali rizika nėra vienoda visiems – jai įtakos turi amžius, paveldimumas ir tam tikros sveikatos būklės.
Sėklidžių vėžys – gana reta onkologinė liga, kuri atsiranda sėklidėse. Medicinos praktikoje dažniausi ankstyvieji požymiai yra naujai atsiradęs guzelis ar sukietėjimas sėklidėje, taip pat nemalonus tempimo, spaudimo ar „sunkumo“ pojūtis pilvo apačioje.
Kiek dažnas sėklidžių vėžys
Pagal dabartines medicinos žinias, sėklidžių vėžys priskiriamas retesniems vėžiniams susirgimams. Gyvenimo eigoje maždaug 1 iš 250 vyrų gali būti nustatoma ši diagnozė. Palyginimui, prostatos vėžys diagnozuojamas gerokai dažniau.
Amžius ir rizika
Sėklidžių vėžys teoriškai gali būti nustatytas bet kuriame amžiuje, tačiau daugiausia atvejų fiksuojama ankstyvoje suaugystėje. Didesnė rizika būdinga maždaug 20–34 metų amžiaus vyrams, o vidutinis diagnozės nustatymo amžius yra apie 33 metus.
Jaunesniems nei 20 metų ir vyresniems nei 45 metų vyrams ši liga nustatoma rečiau, nors visiškai jos atmesti vien pagal amžių negalima.
Kas didina sėklidžių vėžio riziką
Amžius yra svarbus veiksnys, tačiau ne vienintelis. Moksliniai duomenys rodo, kad tam tikros būklės ir gyvenimo aplinkybės gali padidinti tikimybę susirgti.
Nenusileidusi sėklidė
Nenusileidusi sėklidė (kriptorchizmas) siejama su didesne sėklidžių vėžio rizika. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad rizika gali būti dar didesnė, jei ši būklė lieka neišspręsta.
Pakitusios ląstelės sėklidėje (GCNIS)
Kai kuriais atvejais sėklidėje aptinkamos pakitusios ląstelės, vadinamos germinalinių ląstelių neoplazija in situ (GCNIS). Tai dar nėra vėžys, tačiau tokie pokyčiai gali būti laikomi ikivėžine būkle, galinčia progresuoti. Medicinos praktikoje tokios būklės atpažinimas ir gydymas gali padėti sumažinti vėžio išsivystymo tikimybę.
Paveldimumas
Jei artimi giminaičiai yra sirgę sėklidžių vėžiu, rizika gali būti didesnė. Pavyzdžiui, jei sėklidžių vėžys buvo diagnozuotas tėvui, tikimybė susirgti gali padidėti kelis kartus, o jei serga ar sirgo brolis – padidėjimas gali būti dar ryškesnis.
Įgimti varpos ar šlaplės vystymosi ypatumai
Rizika gali būti didesnė ir tiems vyrams, kurie gimė su tam tikrais varpos ar šlaplės (kanalo, kuriuo išteka šlapimas) anatomijos nukrypimais.
Anksčiau sirgtas sėklidžių vėžys
Jei sėklidžių vėžys buvo diagnozuotas anksčiau vienoje sėklidėje, išlieka didesnė tikimybė, kad liga gali išsivystyti ir kitoje sėklidėje. Tokiais atvejais įprastai taikomas atidesnis stebėjimas.
ŽIV infekcija
ŽIV infekcija yra siejama su didesne sėklidžių vėžio rizika, tačiau svarbu pabrėžti: dauguma sėklidžių vėžiu susirgusių vyrų nėra užsikrėtę ŽIV.
Etniniai ypatumai
Skirtingose populiacijose sergamumas gali skirtis. Pavyzdžiui, kai kuriose Europos šalyse didesnė rizika pastebima tarp baltaodžių vyrų.
Ar yra patikra ir ką daryti, jei neramu
Vieno universalaus kasmetinio patikros tyrimo, kuris būtų rutiniškai taikomas visiems vyrams sėklidžių vėžiui nustatyti, nėra. Vis dėlto gydymo rezultatai dažniausiai būna geri, nes ši liga daugeliu atvejų yra sėkmingai gydoma.
Jeigu turite kelis rizikos veiksnius arba pastebėjote nerimą keliančių simptomų (guzelį, sukietėjimą, naują asimetriją, sunkumo pojūtį pilvo apačioje), verta kreiptis į gydytoją. Individualiai įvertinus situaciją, gali būti rekomenduojama reguliariau atlikti savityrą ir, jei reikia, atlikti papildomą ištyrimą.
Esmė
Sėklidžių vėžys yra reta, bet dažniau jauniems vyrams nustatoma onkologinė liga. Didžiausia rizika paprastai siejama su ankstyva suaugyste, o vidutinis diagnozės nustatymo amžius yra apie 33 metus.
Riziką gali didinti nenusileidusi sėklidė, GCNIS (ikivėžiniai ląstelių pokyčiai), paveldimumas, įgimti šlaplės ar varpos vystymosi ypatumai, anksčiau sirgtas sėklidžių vėžys, ŽIV infekcija ir kai kurie populiaciniai skirtumai. Jei kyla abejonių dėl simptomų ar rizikos, tikslingiausia pasitarti su gydytoju dėl jums tinkamiausios stebėsenos.
