Selenofobija – tai būklė, kai mėnulis ar mėnulio šviesa žmogui sukelia stiprią baimę ar nerimą. Šis nerimas dažnai yra nepagrįstas realia grėsme, tačiau sukelia itin intensyvią vidinę įtampą. Kartais selenofobija dar vadinama lunafobija. Šią baimę turintys žmonės dažnai stengiasi vengti žiūrėti į mėnulį, išeiti į kiemą tamsiu paros metu ar netgi patiria panikos atakas esant stipresnei mėnulio šviesai.
Kas dažniausiai susiduria su selenofobija
Selenofobija, kaip ir kitos specifinės fobijos, dažniau kyla tiems, kuriems vaikystėje teko išgyventi nemalonių patirčių susijusių su mėnuliu ar mėnulio apšviestu vakaru. Kartais šią baimę išprovokuoja pasakojimai ar istorijos apie pavojus, slypinčius pilnaties metu, pvz., apie vilkolakius.
Dažniau šią fobiją linkę patirti asmenys, kurių šeimoje yra buvę panašių baimių. Be to, kai kurie žmonės tuo pačiu turi ir kitų fobijų, pavyzdžiui:
- Baimė tamsai (niktofobija),
- Baimė kosminiams reiškiniams,
- Baimė Helovinui ar kitiems mistiniams reiškiniams,
- Baimė vampyrams.
Kaip dažnai pasitaiko baimė mėnuliui
Nors įvairios specifinės fobijos yra gana dažnas reiškinys, baimė pačiam mėnuliui ar jo šviesai nėra itin plačiai paplitusi. Apskaičiuota, kad bent vieną specifinę fobiją gyvenime patiria apie aštuntadalis suaugusiųjų, tačiau selenofobija – kur kas retesnė nei kitų objektų baimė.
Selenofobijos priežastys
Sunkiausia dažnai būna nustatyti, kodėl išsivystė būtent baimė mėnuliui. Vieni žmonės šią baimę susieja su įsisenėjusiomis prietarais ar vaikystės baimėmis. Kitais atvejais priežastis slypi asmeniniuose išgyvenimuose – galbūt vaikystėje įvyko traumuojantis įvykis, kuris susijęs su mėnulio šviesa ar pilnatimi. Didina riziką ir tai, jei šeimoje yra žmonių, patyrusių panašią baimę.
Selenofobijos simptomai
Išskirtinis šios fobijos požymis – stiprus, kartais nevaldoma baimė mėnuliui arba jo šviesai. Simptomai itin paūmėja mėnesio pilnaties laikotarpiu. Selenofobija gali išprovokuoti šiuos fizinius ir psichologinius simptomus:
- Galvos svaigimą ar net nualpimą,
- Širdies plakimo padažnėjimą ar permušimus,
- Pykinimą ar vėmimą,
- Dusulį,
- Prakaitavimą,
- Nekontroliuojamą drebėjimą.
Žmonės, patiriantys selenofobiją, dažnai uždaro langus ir užuolaidas, kad nematytų mėnulio, ruošiasi pilnaties periodui ir stengiasi nebūti lauke vakarais ar nedalyvauti išvykoje, jei dangus giedras.
Kaip nustatoma selenofobija
Nustatyti šią fobiją padeda pokalbis su gydytoju ar psichologu. Jis dažniausiai teiraujasi, kokie simptomai vargina, kiek ilgai jie trunka, ar baimė apriboja kasdienį gyvenimą bei santykius. Taip pat vertinama, ar žmogus sąmoningai stengiasi vengti mėnulio. Dažnai tiriama, ar nėra kitų psichikos sutrikimų: pavyzdžiui, bendrojo nerimo, panikos sutrikimo ar potrauminio streso.
Selenofobijos gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – padėti žmogui susigrąžinti pilnavertį gyvenimą, sumažinant baimės keliamus suvaržymus. Dažniausiai naudojamos šios terapijos:
- Ekspozicinė terapija. Tai procesas, kai žmogus palaipsniui „susidraugauja“ su tuo, ko bijo. Pirmiausia gali būti peržiūrimos nuotraukos ar vaizdai su mėnuliu, vėliau – trumpam pabūnama lauke pilnaties metu. Reguliarumas svarbus – daugeliui su šia praktika simptomai žymiai mažėja.
- Kognityvinė elgesio terapija. Šios terapijos metu specialistas padeda išmokti atpažinti netikslingas mintis, susijusias su baime. Jas keičiant į pozityvesnes, galima iš esmės nuslopinti selenofobiją.
- Akiračių judesių jautrumo mažinimas ir perdirbimas (EMDR). Ši metodika taikoma tuomet, jei baimė mėnuliui kilo po traumuojančių įvykių. Terapijos metu dirbama su prisiminimais, kad juos būtų galima išgyventi lengviau.
- Vaistai. Kai kuriais atvejais, jei kartu pasireiškia stipresnis nerimas ar depresija, gali būti paskirti raminamieji vaistai, kurie padeda susitvarkyti su stipria baime ar panikos priepuoliais nakčiai artėjant.
Kaip sumažinti selenofobijos įtaką kasdienybėje
Nors nėra patikimo būdo visiškai užkirsti kelią selenofobijai, galima siekti sumažinti simptomų intensyvumą ir dažnumą. Svarbios šios rekomendacijos:
- Rinktis pilnavertę mitybą, valgyti daugiau grūdų, baltymų, vaisių ir daržovių,
- Rūpintis pakankamu nakties miegu (ne mažiau kaip 7–8 valandos),
- Nuolat rūpintis kitomis psichikos sveikatos problemomis, jei jų yra,
- Nuolat kalbėtis su artimaisiais ar specialistais, vengiant socialinės izoliacijos.
Selenofobijos ilgalaikė eiga ir prognozė
Dažnai pritaikius gydymą žmogaus baimė mėnuliui pamažu blėsta. Kartais užtenka išmokti valdyti simptomus ir susigyventi su mažesniu diskomfortu – net jei jis vis dar pasitaiko, kasdienis gyvenimas ir užsiėmimai nukenčia mažiau. Negydoma specifinė fobija gali padidinti nuotaikos sutrikimų riziką, skatinti socialinį atsiribojimą ar net paskatinti žalingų įpročių atsiradimą.
Kaip efektyviau susidoroti su selenofobija
Tinkamai gydant, simptomai dažnėja ar stiprėja vis rečiau. Jeigu baimė vis dar išlieka, naudinga išmokti papildomų būdų nerimui malšinti ar panikos priepuoliams suvaldyti. Tam pasitarnaus:
- Pastovus fizinis aktyvumas,
- Meditacija, sąmoningumas ir atsipalaidavimo pratimai,
- Kvėpavimo technikų išmokimas.
