Sepsinis šokas – tai gyvybei pavojinga būklė, kuri išsivysto dėl bakterinės infekcijos, sukeliančios kraujospūdžio kritimą, kraujagyslių išsiplėtimą ir organų pažeidimus. Ši būklė laikoma pačia sunkiausia sepsio stadija ir reikalauja greitos medicininės pagalbos.
Kas yra sepsinis šokas?
Sepsinis šokas – tai paskutinis ir pavojingiausias infekcijos sukeltos sepsio etapas. Kai infekcija sukelia didelį uždegimą, organizmo imuninis atsakas tampa per didelis, todėl pakrinka organų veikla ir stipriai sumažėja kraujospūdis. Tai lemia pavojų gyvybei ir būtinybę nedelsti gydytis. Dažniausiai šią būklę nulemia bakterinės infekcijos, tačiau ir virusai ar grybeliai gali būti priežastimi.
Skirtumas tarp sepsio ir sepsinio šoko
Sepsis vystosi trimis etapais: pradiniu sepsiu, sunkiu sepsiu ir galiausiai – sepsiniu šoku. Pradžioje sepsis atsiranda dėl per stiprios imuninės sistemos reakcijos į infekciją. Sunkus sepsis išsivysto tuomet, kai dėl uždegimo prasideda tam tikrų organų veiklos sutrikimai, dažniausiai dėl žemo kraujospūdžio. Jei būklė niekaip nekontroliuojama ir net su skysčių pagalba kraujospūdis išlieka labai žemas, diagnozuojamas sepsinis šokas.
Sepsinio šoko simptomai
Pirmieji sepsio požymiai susiję su bendru organizmo atsaku į infekciją. Galimi simptomai:
- Labai dažnas širdies plakimas;
- Kūno temperatūros pokyčiai: karščiavimas arba sumažėjusi temperatūra;
- Drebėjimas, šaltkrėtis;
- Įkaitusi, drėgna arba prakaituota oda;
- Sumišimas, orientacijos sutrikimai;
- Greitas kvėpavimas, dusulys.
Vystantis sepsiniam šokui, pastebimi papildomi simptomai:
- Ypač žemas kraujospūdis;
- Galvos svaigimas, silpnumas;
- Sumažėjęs arba visiškai nutrūkęs šlapinimasis;
- Širdies permušimai;
- Blyškios, šaltos galūnės;
- Odos bėrimai.
Kas sukelia sepsinį šoką?
Sepsinis šokas dažniausiai išsivysto, kai infekcija pasklinda organizme ir sukelia stiprų uždegiminį procesą. Nors dažniausiai sukėlėjai yra bakterijos, šią būklę gali sukelti ir virusai ar grybeliai. Infekcijos dažniausiai prasideda plaučiuose, šlapimo pūslėje ar pilvo ertmėje, tačiau iš esmės infekcijos židinys gali būti bet kur.
Rizikos veiksniai
Didžiausią riziką patirti sepsinį šoką turi žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Į šią grupę patenka:
- Naujagimiai;
- Vyresni nei 65 metų asmenys;
- Nėščiosios;
- Asmenys, vartojantys narkotikus;
- Turintieji dirbtinius sąnarius ar širdies vožtuvus.
Be to, rizika didėja sergant tokiomis lėtinėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, leukemija, limfoma, AIDS arba įvairūs imuninės sistemos sutrikimai. Pastaruoju metu persirgtos infekcijos, operacijos, atliktos transplantacijos ar įvesti medicininiai prietaisai taip pat padidina riziką.
Galimos komplikacijos
Sepsinis šokas gali sukelti rimtų pasekmių:
- Smegenų pažeidimus;
- Plaučių veiklos nepakankamumą;
- Širdies funkcijos sutrikimus;
- Inkstų nepakankamumą;
- Gangreną;
- Mirties riziką.
Diagnostikos metodai
Įtarus sepsį ar sepsinį šoką, gydytojas gali paskirti įvairius tyrimus:
- Kraujo tyrimai bakterijų ar kitų infekcijų nustatymui;
- Bendras kraujo tyrimas;
- Kraujo chemijos rodikliai, tokie kaip laktatas;
- Deguonies kiekio kraujyje matavimas;
- Tyrimai organų veiklai įvertinti.
Taip pat gali būti imami šlapimo, seilių, audinio ar smegenų skysčio mėginiai papildomiems tyrimams. Dėl infekcijos židinio paieškos galimi ir vaizdinės diagnostikos tyrimai, tokie kaip krūtinės rentgenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija.
Gydymas ir valdymas
Kai paciento būklė atitinka sepsinio šoko kriterijus, nedelsiant pradedamas gydymas – dažniausiai intensyvios terapijos skyriuje. Pagrindinis gydymas pradedamas nuo greitai paskiriamų antibiotikų ir skysčių leidimo į veną, kad būtų pakeliamas kraujospūdis ir pagerinama bendra organizmo būklė.
Gali būti skiriamas deguonis per kaukę arba specialų vamzdelį į nosį. Jei pats kvėpuoti tampa sunku, gali būti naudojamas kvėpavimo aparatas. Jei infekcijos židinys yra aiškus, gali prireikti chirurginės intervencijos – pūliniai gali būti drenuojami, šalinami negyvi ar pažeisti audiniai, keičiami arba pašalinami įvairūs kateteriai ar kiti prietaisai.
Esant poreikiui, kraujospūdį didinantys vaistai padeda susiaurinti kraujagysles ir pagerinti kraujo tekėjimą į gyvybiškai svarbius organus. Kai kuriais atvejais skiriami ir kortikosteroidai, jei ankstesnės priemonės nesuteikė pageidaujamo efekto.
Jei sepsinis šokas padidino cukraus kiekį kraujyje, gali būti skiriamas insulinas.
Profilaktika
Siekiant išvengti sepsinio šoko, svarbu laiku ir tinkamai gydyti visas bakterines infekcijas. Antibiotikų vartojimas pagal gydytojo nurodymus gali užkirsti kelią sepsio išsivystymui ir apsaugoti nuo sepsinio šoko. Vakcinacija taip pat gali apsaugoti nuo dalies infekcijų arba jas sušvelninti. Visgi reikia suprasti, kad ne visuomet sepsinio šoko galima išvengti.
Prognozė
Sepsinis šokas dažniausiai pasižymi prasta išgyvenamumo statistika. Išgyvenamumas priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos, infekcijos priežasties, organų būklės ir laiko, per kurį pradėtas gydymas. Negydant didžioji dalis žmonių miršta. Net pradėjus gydymą, apie 30–40 % pacientų neišgyvena.
Atsistatymas po sepsinio šoko
Nors kai kurie žmonės visiškai pasveiksta, daugeliui atsigavimas trunka mėnesius ar net metus. Galimi ilgalaikiai simptomai, vadinami po sepsio sindromu, tarp jų:
- Nuolatinis nuovargis;
- Su miegu susiję sutrikimai;
- Prasta apetitas;
- Imuninės sistemos silpnėjimas;
- Nuotaikos pokyčiai, nerimo ar depresijos epizodai;
- Kosmarai, prisiminimų „flashback’ai“.
Norint paspartinti atsigavimą, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, maitintis pilnavertiškai, užsiimti fizine veikla, ilsėtis ir saugotis naujų infekcijų.
