Seruminė liga – tai organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrus vaistus ar kitus organizmui svetimus baltymus. Dažniausiai pasireiškia padidėjusiu jautrumu, kai po sąlyčio su medikamentu ar serumu praeina keletas dienų ar net ilgiau ir tik tada pasireiškia simptomai. Šis laiko tarpas dažnai siekia nuo savaitės iki trijų po pirmojo kontakto, o vėlesni kartotiniai sąlyčiai reakcijas sukelia greičiau – kartais vos per kelias dienas.
Kaip seruminė liga vystosi
Kai imuninė sistema susiduria su svetimais baltymais – vaistais, serumais ar kitomis medžiagomis – ji gali sukelti vadinamąjį padidėjusio jautrumo reiškinį. Iš viso yra keturi pagrindiniai šių imuninių reakcijų tipai, tačiau seruminė liga priskiriama trečiajam tipui.
- Pirmas tipas. Jis prasideda iškart po kontakto su alergenu, jam labai svarbūs IgE tipo antikūnai ir histamino išsiskyrimas. Tokios reakcijos pavyzdys – stipri alerginė reakcija ar šienligė.
- Antras tipas. Čia dalyvauja IgG ir IgM antikūnai, kurie veikia prieš tam tikras kraujo ar audinių ląsteles, pavyzdžiui, kai dėl vaistų išsivysto hemolizinė anemija.
- Trečias tipas. Tai būtent seruminė liga: IgG arba IgM antikūnai jungiasi su svetima medžiaga ir sudaro imuninius kompleksus. Jie gali kauptis ant kraujagyslių sienelių ar audiniuose, išprovokuodami tiek vietines, tiek bendrines reakcijas – būtent taip pasireiškia seruminė liga.
- Ketvirtas tipas. Šią reakciją sukelia T limfocitai, o ne antikūnai. Jos pavyzdys – kontaktinis dermatitas, atsirandantis palietus nikelį ar nuodingąsias gebenes.
Seruminės ligos simptomai
Seruminė liga dažniausiai prasideda keletu nespecifinių simptomų, kurie gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po kontakto su vaistu:
- Bendra silpnumo, nuovargio ar negalavimo pojūtis.
- Bėrimas ant odos.
- Avilių tipo išbėrimas (dilgėlinė).
- Odos niežėjimas.
- Padidėjusi kūno temperatūra.
- Skausmingi ar ištinę sąnariai.
- Padidėję limfmazgiai.
Kas lemia seruminės ligos atsiradimą?
Šios būklės priežastis – tam tikri vaistai (ypač tie, kuriuose yra gyvūninės arba vabzdžių kilmės baltymų) ir kai kurios kitos medžiagos. Dažniausi kaltininkai yra:
- Antibiotikai, tokie kaip penicilinas, sulfonamidai, tetraciklinai.
- Preparatai nuo gyvačių ar vabzdžių nuodų.
- Barbitūratai (tam tikri raminamieji).
- Bupropionas.
- Gyvūninės ar vabzdžių kilmės baltymus turintys vaistai.
- Monokloniniai antikūnai.
- Bičių, širšių, uodų, erkių įgėlimai ar įkandimai.
- Vaistai kraujo krešuliams tirpdyti, pavyzdžiui, streptokinazė.
- Vakcinos.
Nors minėti yra dažniausi sukelėjai, ir kiti vaistai gali paskatinti seruminės ligos atsiradimą.
Kas dažniausiai sukelia seruminę ligą šiais laikais?
Šiuolaikinėje medicinoje seruminė liga dažniausiai pasireiškia pavartojus antibiotikų, antitoksinų, vakcinų, preparatų nuo nuodų ir streptokinazės. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad kiekvienu individualiu atveju priežastį turi nustatyti gydytojas.
Verta paminėti, kad seruminę ligą gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji – amžius šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys.
Galimos komplikacijos
Nors daugeliu atvejų ši būklė praeina be rimtų pasekmių, kartais gali pasireikšti komplikacijos:
- Inkstų pažeidimas.
- Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas).
- Periferinių nervų pažeidimas (neuropatija).
- Staigus kraujospūdžio kritimas (šokas).
- Retais atvejais – glomerulonefritas, kai pažeidžiami inkstų filtravimo kapiliarai.
Diagnozavimo ypatumai
Jei po vaisto vartojimo praėjus kelioms dienoms ar net savaitei atsiranda į alergiją panašių simptomų, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju. Diagnozės nustatymas dažniausiai prasideda nuo išsamaus pokalbio apie persirgtas ligas, vartotus vaistus ir simptomų atsiradimo laiką. Apžiūrint atkreipiamas dėmesys į limfmazgių dydį ir skausmingumą, taip pat atliekami tyrimai.
Kokie tyrimai gali būti atlikti?
- Kraujo tyrimas. Padeda nustatyti organizmo uždegiminę būklę ir kitus seruminės ligos požymius.
- Odos biopsija. Nustatoma, ar odoje bei kraujagyslėse yra uždegiminių pakitimų ir imuninių ląstelių sankaupų.
- Šlapimo tyrimas. Vertinama, ar nėra inkstų pažeidimo žymių, nes seruminė liga neretai paveikia inkstus.
Gydymo galimybės
Seruminė liga laikoma išgydoma būkle. Daugeliu atvejų simptomai išnyksta savaime per keletą dienų, kai baigiamas vartoti sukeliamąjį vaistą. Tačiau gydymo priemonių, pagreitinančių sveikimą ar palengvinančių savijautą, gali prireikti:
- Vengimas vaisto ar medžiagos, sukėlusios reakciją.
- Priešuždegiminiai vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo).
- Kortikosteroidai.
- Antihistamininiai vaistai.
Laikantis gydytojo nurodymų, dauguma žmonių pasijunta geriau jau po kelių dienų nuo simptomų pradžios.
Ar galima seruminės ligos išvengti?
Efektyviausias būdas išvengti šios būklės – nebevartoti tų vaistų ar medžiagų, kurios jau yra sukėlusios reakciją. Jei anksčiau buvo nustatyta seruminė liga, apie tai pravartu informuoti savo gydytoją – tai padės parinkti saugų gydymą ateityje.
Ilgalaikė prognozė
Paprastai seruminė liga nepalieka ilgalaikių padarinių ir visiškai išnyksta, kai pašalinama priežastis. Tačiau, jei žmogus nuolat ar ilgai vartoja tą patį vaistą, rizikuoja rimtomis pasekmėmis – gali būti net inkstų nepakankamumas. Dėl to svarbu atsakingai stebėti savo sveikatą ir vengti jau anksčiau reakciją sukėlusių preparatų.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite simptomus, kurie galėtų būti susiję su serumine liga praėjus kelioms savaitėms po vaisto ar serumo vartojimo, reikėtų nedelsti – gydytojas tiksliai nustatys priežastį, paskirs reikalingus tyrimus ir, jei būtina, parinks kitą, Jums tinkamą alternatyvų gydymą.
Ką pravartu aptarti su gydytoju?
- Kaip gydytojas nustatė seruminę ligą?
- Kokios gali būti kitos panašių simptomų priežastys?
- Kuris konkrečiai vaistas ar medžiaga sukėlė Jūsų reakciją?
- Ar galima skirti alternatyvų vaistą, nesukeliantį tokios reakcijos?
- Ar seruminė liga paveikė Jūsų inkstų veiklą?
Kaip atskirti seruminę ligą nuo Arthus reakcijos?
Abu šie procesai – tai trečio tipo padidėjusio jautrumo reakcijos. Skirtumas tas, kad Arthus reakcija dažniausiai atsiranda vietiškai ir greitai – per mažiau nei parą po, pavyzdžiui, vakcinos ar retesniais atvejais – pakartotinio vabzdžio įkandimo. Tuo tarpu seruminė liga pasireiškia praėjus daugiau laiko ir dažniau apima visą organizmą.
