Širdies infekcija – tai pavojinga organizmo būklė, kai į širdį patenka įvairios kenksmingos medžiagos arba mikroorganizmai. Dažniausiai šios infekcijos sukelėjos būna bakterijos, rečiau – virusai ar grybeliai. Pažeisti gali būti skirtingi širdies sluoksniai: širdies raumuo (miokardas), vožtuvai, vidinis sluoksnis (endokardas) ir net išorinis širdies dangalas (perikardas).
Pagrindiniai širdies infekcijos tipai
Yra trys svarbiausios širdies infekcijų rūšys:
- Endokarditas – infekcija apima širdies vožtuvų vidinę dangą. Tai vadinama ir bakteriniu ar infekciniu endokarditu.
- Miokarditas – pagrindinis taikinys čia yra širdies raumuo, uždegimą paprastai sukelia virusai.
- Perikarditas – vystosi uždegimas širdį supančioje plėvelėje.
Kas dažniau gali susidurti su širdies infekcija?
Nors rimtos širdies infekcijos nėra itin dažnos, tam tikros žmonių grupės priklauso padidintos rizikos kategorijai:
- Vyresni nei 65 metų asmenys.
- Turėję širdies operacijų anksčiau.
- Asmenys, kurie leidžiasi narkotikus į veną.
Širdies infekcijos priežastys
Kiekvienos infekcijos priežastys gali skirtis:
- Endokarditą dažniausiai sukelia bakterijos, patekusius į organizmą dėl suprastėjusios burnos higienos arba po įvairių dantų procedūrų, taip pat dėl kateterio naudojimo ar intraveninių narkotikų vartojimo.
- Perikarditą gali lemti virusinės infekcijos, tokios kaip kvėpavimo takų ar žarnyno virusai. Kitos galimos priežastys – bakterijos (pavyzdžiui, tuberkuliozė), grybeliai, parazitai, autoimuninės ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas, sklerodermija), krūtinės traumos, inkstų funkcijos nepakankamumas, genetinės ligos ar imunosupresiniai vaistai.
- Miokarditas paprastai susijęs su virusais, tokiomis kaip SARS-CoV-2, parvovirusas, adenovirusas ar hepatitas C. Taip pat gali pasireikšti dėl bakterijų, parazitų, grybelinių infekcijų, reumatoidinio artrito ar alerginių reakcijų į kai kuriuos vaistus ar narkotikus. Rečiau – po radiacinio poveikio.
Širdies infekcijos simptomai
Pagrindiniai požymiai, nepriklausomai nuo infekcijos tipo, dažniausiai yra:
- Skausmas krūtinėje.
- Nuovargis ir silpnumas.
- Kūno temperatūros padidėjimas.
- Skysčių kaupimasis galūnėse arba pilve.
- Sąnarių arba raumenų skausmai, naktinis prakaitavimas.
- Širdies ritmo sutrikimai: padažnėjęs ar permuštas pulsas.
- Dusulys.
Endokarditas išsiskiria tuo, kad gali atsirasti širdies ūžesys, kurį gydytojas pastebi klausydamasis širdies. Kiti rečiau pasitaikantys specifiniai požymiai: kraujas šlapime, bėrimai, poodinės dėmės ant pirštų ar padų, blužnies jautrumas, svorio kritimas be aiškios priežasties.
Diagnostikos būdai
Diagnozuojant širdies infekciją, gydytojai derina pokalbį apie jūsų simptomus ir ligos istoriją su išsamiu fiziniu ištyrimu. Papildomai gali būti atliekami:
- Kraujo tyrimai – padeda nustatyti uždegimo požymius ir įvertinti imuninės sistemos būklę.
- Krūtinės ląstos rentgenas – atskleidžia galimus pokyčius širdies dydyje, formas ar skysčių kaupimąsi.
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detalūs širdies vaizdai, leidžiantys įvertinti uždegimą, audinių sustorėjimą ar kitus pokyčius.
- Širdies kateterizacija ar biopsija – kai kuriais atvejais imamas širdies raumens mėginys laboratoriniams tyrimams.
Širdies infekcijų gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo infekcijos sukėlėjo ir ligos sunkumo. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:
- Antimikrobiniai vaistai – antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai ar kiti pagal sukėlėją.
- Uždegimą slopinantys vaistai: kolchicinas, kortikosteroidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
- Specifinės širdies bei kraujospūdžio mažinimo priemonės.
- Vaistai lėtinių autoimuninių ligų valdymui.
Tais atvejais, kai vaistai neveiksmingi arba liga itin sunki, gali būti reikalinga širdies operacija (vožtuvų ar net širdies persodinimas).
Profilaktika: kaip mažinti riziką?
Užkirsti kelią širdies infekcijai ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti:
- Laikykitės higienos įpročių, dažnai plaukite rankas.
- Venkite kontakto su sergančiais – ypač, jei jie turi virusines infekcijas.
- Nesinaudokite narkotikais, ypač leidžiamais į veną.
- Kruopščiai rūpinkitės burnos higiena, reguliariai lankykitės pas odontologą.
- Laiku pasiskiepykite (nuo gripo, COVID-19 ir kita).
- Venkite erkių ir paukščių išmatų užterštų vietų.
- Jei turi širdies vožtuvų pažeidimų ar kitų rizikos faktorių, prieš medicinines ar dantų procedūras vartokite gydytojo paskirtus antibiotikus.
Ypatingi rizikos veiksniai
Didesnė širdies infekcijų tikimybė yra asmenims:
- Turintiems ilgalaikį kateterį.
- Patyrusiems miokardo infarktą.
- Su širdies vožtuvų ligomis, įmontuotais širdies prietaisais ar po vožtuvų operacijos.
- Nesirūpinantiems dantų sveikata.
- Po taikyto radijo terapijos gydymo.
- Silpnos imuninės sistemos žmonėms.
- Leidžiantiems narkotikus į veną.
Ligos eiga ir galimi padariniai
Ligos baigtis priklauso nuo to, kiek liga pažengusi ir ar ji greitai gydoma. Užsitęsus ar netinkamai gydant gali išsivystyti rimtų komplikacijų:
- Kraujagyslių užkimšimas plaučiuose (plaučių embolija).
- Širdies smūgis arba insultas.
- Širdies nepakankamumas.
- Inkstų pažeidimai.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Staigi mirtis dėl širdies veiklos sutrikimų.
Teisingas ir savalaikis gydymas gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę ir pailginti gyvenimą.
Ką daryti pajutus simptomus?
Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei atsirado naujų nemalonių pojūčių ar esama simptomai stiprėja. Skubios pagalbos reikia, jei:
- Negyjančios žaizdos ar odos infekcijos.
- Ypatingai didelis nuovargis.
- Nebūdinga alpimas.
- Didėjantis dusulys ar sunkėjantis kvėpavimas.
Kaip rūpintis savimi sergant širdies infekcija?
Jei turite dabartinę ar buvusią širdies infekciją, apie tai būtinai informuokite kiekvieną gydytoją ar odontologą prieš naujas procedūras. Tai padeda užtikrinti, kad jūsų širdies būklė būtų stebima laiku.
Klausimai gydytojui
Norėdami geriau išmanyti apie savo būklę ar gydymą, klauskite savo gydytojo:
- Koks gydymas jums tinkamiausias?
- Ar po gydymo infekcija gali sugrįžti?
