Širdį dengia unikalus apsauginis maišelis – perikardas. Jis užtikrina, kad mūsų variklis dirbtų sklandžiai ir liktų apsaugotas nuo išorinių aplinkybių.
Kas yra perikardas
Perikardas – tai tvirtas, skysčiu užpildytas sandarus maišelis, visiškai apgaubiantis širdį ir padedantis jai efektyviai funkcionuoti. Jis taip pat apgaubia pagrindinių kraujagyslių pradžią – didžiąsias kraujagysles, tarp jų aortą, pagrindinę plaučių arteriją, plaučių venas, viršutinę ir apatinę tuščiąsias venas.
Perikardo funkcijos
- Sumažina išorinių jėgų, spaudimo poveikį širdžiai.
- Palaiko širdį tinkamoje padėtyje krūtinėje.
- Neleidžia širdžiai per daug išsiplėsti ar užsipildyti krauju.
- Apsaugo širdį nuo infekcijų patekimo iš kitų audinių.
- Suteikia slydimo funkciją – perikarde yra skysčio, sumažinančio trintį tarp širdies ir aplinkinių audinių, kai širdis plaka.
Struktūra ir vieta
Perikardas yra krūtinės ląstos centre, širdies srityje, iškart už krūtinkaulio, šiek tiek kairiau nuo vidurio linijos. Jei pasitaiko dešinės širdies išsidėstymas (dekstrokardija), širdis su perikardu būna pasislinkusi į dešinę.
Perikardo sandara
- Skaidulinis perikardas – išorinis, tankus jungiamojo audinio sluoksnis, kuris riboja širdies plėtimąsi. Jis tvirtai prisitvirtina prie didžiųjų kraujagyslių viršuje ir diafragmos apačioje, o priekyje susijungia su krūtinkauliu.
- Serozinis perikardas – vidinis, gleivinės tipo sluoksnis, sudarytas iš dviejų dalių:
- Parietalinis lapelis – išorinis serozinio perikardo sluoksnis, tvirtai prigludęs prie skaidulinio maišo.
- Visceralinis lapelis (epikardas) – glaudžiai dengia pačią širdį ir pagrindinių kraujagyslių pradžią. Šis sluoksnis taip pat vadinamas epikardu.
Tarp šių dviejų serozinio perikardo sluoksnių yra smulki ertmė – perikardo ertmė, kurioje kaupiasi nedidelis kiekis tepamojo skysčio.
Kokios ligos pažeidžia perikardą
Normaliai perikardas elastingai tempiasi su širdies judesiais. Tačiau įvairūs sutrikimai gali trukdyti jam tinkamai funkcionuoti – susirgus, širdis negeba pilnai išsiplėsti ir efektyviai pumpuoti kraują. Tokios būklės gali būti pavojingos gyvybei.
Dažniausios perikardo ligos ir sutrikimai
- Perikarditas – perikardo uždegimas, kuris gali būti ūmus arba ilgalaikis.
- Konstrukcinis perikarditas – perikardas sustorėja, tampa neelastingas.
- Perikardo ertmės skysčio perteklius (efuzija) – kai perikardo ertmėje kaupiasi daugiau skysčio nei reikia.
- Širdies tamponada – labai pavojinga būklė, kai susikaupęs skystis perikarde užspaudžia širdį ir trukdo jos užpildymui krauju.
- Perikardo cistos – dariniai, dažniausiai besimptomiai, tačiau kartais gali spausti širdį ar plaučius.
Perikardo pažeidimų simptomai
- Krūtinės skausmas, kuris gali būti aštrus, plisti į ranką, nugarą ar kaklą. Dažniausiai blogėja kosint, giliai kvėpuojant, prigulus arba ryjant.
- Dažnas arba stiprus širdies plakimas.
- Svaigulys, alpimas.
- Nuovargis.
- Karščiavimas.
- Skausmas nugaroje, kakle ar petyje.
- Sausas kosulys.
- Dusulys, oro trūkumas.
- Pabrinkimas pilvo srityje ar kojose.
- Ryjimo sunkumas.
Perikardo problemų diagnostika
Norint tiksliai nustatyti, kas pažeidė perikardą, taikomi įvairūs tyrimai:
- Kraujo tyrimai (infekcijų, imuninės sistemos būklių, uždegimo rodikliams įvertinti).
- Krūtinės rentgenograma.
- Širdies kompiuterinė tomografija (KT).
- Širdies echoskopija (ultragarsinis tyrimas).
- Elektrokardiograma (EKG).
- Kairiojo ir dešiniojo širdies kateterizacija.
Perikardo ligų gydymo būdai
- Antibiotikai arba priešgrybeliniai vaistai – kai priežastis yra infekcija.
- Vaistai nuo reumatinių ligų, pavyzdžiui, sisteminės raudonosios vilkligės ar reumatoidinio artrito sukeltoms problemoms gydyti.
- Vaistai, slopinantys uždegimą ir imuninį atsaką – mažina tinimą ir skausmą.
- Diuretikai – padeda pašalinti skysčių perteklių iš organizmo.
- Perikardo skysčio punkcija (perikardiocentezė) – perteklinio skysčio pašalinimui.
- Perikardektomija – visiškas arba dalinis perikardo šalinimas.
- Minimaliai invazinės operacijos (VATS) – skysčio šalinimui iš perikardo panaudojant vaizdo kontrolę.
Kaip pasirūpinti perikardo sveikata
Siekiant apsaugoti perikardą, rekomenduojama laikytis širdžiai palankaus gyvenimo būdo. Daugelis širdies ligų – infarktas ar širdies nepakankamumas – gali sukelti perikardo uždegimą ar skysčio susikaupimą, todėl rizikos mažinimas svarbus ir perikardui.
- Valgykite subalansuotą, širdžiai naudingą maistą.
- Reguliariai judėkite, sportuokite pasitarę su gydytoju.
- Kontroliuokite padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą.
- Vaistus vartokite taip, kaip paskirta.
- Kartą per metus apsilankykite pas šeimos mediką, laikykitės planinių patikrinimų.
Kai kurios kitos lėtinės ligos taip pat gali turėti įtakos perikardo būklei, todėl būtina aptarti su gydytoju, kaip tokių ligų kaip vėžys, autoimuninės ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas, sklerodermija), inkstų nepakankamumas, tuberkuliozė ar hormonų sutrikimai veikia širdies dangalus.
Taip pat kai kurie gydymo būdai ar procedūros (širdies operacijos, spindulinė terapija) gali padidinti perikardo problemų riziką. Bendraukite su gydytoju apie savo rizikos veiksnius ir būdus juos suvaldyti.
Būkite aktyvus savo sveikatos priežiūros dalyvis – tai svarbus žingsnis išsaugant ne tik širdies, bet ir viso organizmo gerą savijautą.
