Ilgalaikis sausumas įvairiose kūno vietose – dažniausiai pasitaikantis Sjögreno sindromo požymis.
Kas yra Sjögreno sindromas?
Sjögreno sindromas – tai autoimuninė liga, kai imuninė sistema atakuoja drėgmę gaminančias liaukas, todėl šios pradeda gaminti per mažai sekreto. Dažniausiai pasireiškia sausumu akyse ir burnoje, tačiau gali paveikti ir kitas kūno vietas. Sindromo pavadinimas tariamas „ŠJU-greno sindromas“.
Kai imuninė sistema pažeidžia liaukas, sumažėja drėgmė ne tik akyse ar burnoje, bet ir nosyje, gerklėje, virškinimo sistemoje ar intymiose srityse. Dėl to gali pasireikšti įvairūs nemalonūs pojūčiai bei simptomai.
Kilus naujam sausumui ar atsiradus papildomiems simptomams, svarbu pasitarti su savo gydytoju.
Sjögreno sindromo rūšys
Skiriami du pagrindiniai Sjögreno sindromo tipai:
- Pirminis – atsiranda savarankiškai, nesusijęs su kitomis ligomis.
- Antrinis – sindromą sukelia kita liga ar būklė, dažniausiai kita autoimuninė liga.
Kaip dažnai pasitaiko Sjögreno sindromas?
Skaičiuojama, kad Sjögreno sindromu serga maždaug keli milijonai žmonių visame pasaulyje.
Sjögreno sindromo simptomai
Ryškiausias šios ligos požymis – neįprastas sausumas įvairiose kūno dalyse:
- Sausos, perštinčios ar jautrios akys
- Sausa burna, burnos opelės, tirštesnės seilės
- Padidėjęs karieso pavojus
- Sausos lūpos
- Makšties sausumas
- Sausa oda
- Nosies sausumas, dažnas kraujavimas iš nosies
- Gerklės sausumas, nuolatinis kosulys
Be sausumo, gali varginti ir kiti nusiskundimai:
- Sąnarių skausmas ir patinimas
- Raumenų silpnumas ar skausmas
- Padidėję limfmazgiai
- Pastovus nuovargis
- Dėmesio ar atminties sutrikimai („minčių rūkas“)
- Rijimo ar kalbėjimo sunkumai
- Rūgšties refliuksas ar nevirškinimas
- Odos bėrimai
- Jautrumas šviesai
- Nervų pažeidimai (galūnių nejautra ar dilgsėjimas)
Sjögreno sindromo priežastys
Sjögreno sindromas – autoimuninė būklė. Tai reiškia, kad organizmo imuninė sistema pradeda pulti savo audinius – šiuo atveju tuos, kurie gamina drėgmę. Kodėl taip nutinka, tiksliai nėra žinoma.
Pirminis Sjögreno sindromas išsivysto be žinomos priežasties. Antrinis gali būti įtakotas kitų autoimuninių ligų arba virusinių infekcijų, pavyzdžiui:
- Hepatito C viruso
- Cytomegalovirus infekcijos
- Epstein–Barr viruso
- HTLV viruso
- COVID-19 infekcijos
Su šia liga dažnai būna susiję tokie autoimuniniai sutrikimai kaip reumatoidinis ar psoriazinis artritas ar vilkligė. Visgi, net jei sergate šiomis ligomis, nebūtinai susirgsite Sjögreno sindromu ir atvirkščiai.
Kas dažniau serga Sjögreno sindromu?
Šia liga gali susirgti bet kas, tačiau yra tam tikros grupės, kurioms rizika didesnė:
- Moterys – tarp sergančiųjų moterų daugiau nei 90 %; vyrams ši liga nustatoma žymiai rečiau.
- Žmonės, jau turintys kitų autoimuninių ligų – apie pusė atvejų pasireiškia šalia kitų autoimuninių sutrikimų.
- 45–55 metų amžiaus asmenys – liga gali atsirasti ir jaunesniems, ar vyresniems, tačiau dažniausiai pasireiškia šio amžiaus grupėje.
- Tie, kurie turi biologinių artimųjų, sergančių šia liga – apie 10 % atvejų pasitaiko šeimyninis polinkis.
Diagnozavimas ir tyrimai
Įtariant Sjögreno sindromą, gydytojas kruopščiai įvertina simptomus bei atlieka išsamius tyrimus. Paprastai reikia pasakoti, kada ir kaip atsirado varginantys požymiai, ar jie keičiasi priklausomai nuo dienos laiko ar veiklų.
Sjögreno sindromo diagnozė dažniausiai patvirtinama atmetimo būdu – pirmiausia reikia atmesti kitas galimas sausumo priežastis. Tyrimai gali apimti:
- Kraujo tyrimus
- Akių būklės įvertinimą
- Dantų apžiūrą ir burnos higienos patikrą
- Šlapimo tyrimus
- Liaukų ar burnos gleivinės biopsiją
- Rentgeno ar kitus vaizdinius tyrimus
Kartais reikia specialistų, tokių kaip reumatologas, akių gydytojas, odontologas ar ausų, nosies ir gerklės gydytojas, konsultacijų.
Sjögreno sindromo komplikacijos
Ši liga didina riziką tam tikroms komplikacijoms:
- Dažnesni burnos ir akių uždegimai
- Kepenų ar inkstų veiklos sutrikimai
- Limfmazgių navikai (limfomos)
- Plaučių problemos, kurios gali būti painiojamos su plaučių uždegimu
- Nervų sistemos pažeidimai, pasireiškiantys nejautra ar raumenų silpnumu
Daugeliui ši liga nesukelia sunkių komplikacijų, bet jei diagnozuotas antrinis Sjögreno sindromas, rizika gali priklausyti nuo pagrindinės ligos.
Gydymo būdai
Kol kas nėra medikamentų, galinčių visiškai išgydyti Sjögreno sindromą, tačiau galima efektyviai valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas priklauso nuo to, kurios kūno dalys yra paveiktos labiausiai.
Pagrindiniai simptomų lengvinimo būdai:
- Dirbtinės ašaros ir akių drėkinamieji lašai padeda apsaugoti akis nuo išsausėjimo.
- Punktalinės užtvaros ar akių operacijos kartais naudojamos norint ilgiau išlaikyti natūralias ašaras akyse.
- Kramtomoji guma, ledinukai, geriamasis vanduo ar ledas padeda mažinti burnos sausumą.
- Burnos priežiūros priemonės – specialios dantų pastos, skalavimo skysčiai, dažnos dantų higienos procedūros.
- Makšties drėkikliai ar lubrikantai, o kai kuriais atvejais – pakaitinė hormonų terapija.
Jei reikia malšinti skausmą ar kitus simptomus, gydytojas gali patarti:
- Imtis nereceptinių vaistų nuo uždegimo ar skausmo (NVNU, paracetamolis)
- Naudoti kortikosteroidus
- Imtis imunitetą slopinančių preparatų, pavyzdžiui, ligos eigą modifikuojančių vaistų nuo reumatinių ligų
Ar įmanoma išvengti Sjögreno sindromo?
Kadangi tiksli šios ligos priežastis nėra žinoma, nėra būdų jos išvengti.
Kokia prognozė?
Sjögreno sindromas dažniausiai trunkantis visą gyvenimą, todėl svarbu išmokti valdyti simptomus. Tinkamai taikant gydymą dažniausiai pavyksta sumažinti negalavimų intensyvumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Dauguma sergančiųjų laikui bėgant patys išmoksta prižiūrėti simptomus ir pasirenka individualias pagalbos priemones.
Kasdienis gyvenimas ir stebėjimas
Rekomenduojama nuolat stebėti savijautą ir atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius. Jei atsiranda naujų simptomų arba ligos požymiai stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją. Reguliarūs vizitai ir papildomi tyrimai gali padėti laiku aptikti komplikacijas arba poreikį keisti gydymo planą.
Specialistas informuos, kaip dažnai reikia tikrintis, atlikti papildomus tyrimus ar pakartotinai vertinti būklę. Jei gydymas nebepadeda taip, kaip anksčiau, svarbu apie tai pranešti savo gydytojui – tik jūs geriausiai jaučiate pokyčius savo organizme.
Klausimai gydytojui
- Kokio tipo Sjögreno sindromą turiu?
- Kokie tyrimai man bus reikalingi?
- Ar reikės papildomų specialistų konsultacijų?
- Kokį gydymą siūlote?
- Kokius papildomus simptomus turėčiau stebėti?
