Skilvelių disinchronija: priežastys, simptomai ir gydymas

Ventrikulinė disinchronija – tai būklė, kai širdies apatiniai skilveliai susitraukia netolygiai ar nesuderintai. Toks nenuoseklus skilvelių darbas gali pasireikšti net tuomet, kai jų susitraukimai vėluoja vos 40 milisekundžių, palyginus su kito širdies skilvelio arba skirtingų tų pačių skilvelių dalių veikla.

Turinys

1.Kas vyksta, kai širdis dirba nesinchroniškai
2.Ventrikulinės disinchronijos tipai
3.Kokiems žmonėms būdinga ventrikulinė disinchronija?
4.Ventrikulinės disinchronijos simptomai
5.Kas lemia ventrikulinės disinchronijos atsiradimą?
6.Kaip diagnozuojama ventrikulinė disinchronija?
7.Ventrikulinės disinchronijos gydymas
- 7.1Galimos resinchronizacijos komplikacijos
- 7.2Vaistai, naudojami gydymui
8.Kaip apsisaugoti nuo ventrikulinės disinchronijos?
9.Perspektyvos ir prognozė
10.Kasdienis gyvenimas sergant ventrikuline disinchronija

Kas vyksta, kai širdis dirba nesinchroniškai

Normaliai širdies raumens signalai keliauja tam tikra tvarka ir abu skilveliai susitraukia vienu metu – tai leidžia maksimaliai efektyviai pumpuoti kraują. Ypač svarbu, kad kairysis skilvelis, pagrindinis širdies raumuo, susitrauktų darniai: abiem pusėms judant į centrą. Tačiau, jei signalai nevienodai pasiekia abudu skilvelius arba skirtingas skilvelio dalis, raumenys susitraukia ne vienu metu – taip išsivysto ventrikulinė disinchronija.

Širdis tampa mažiau efektyvi, nes nesinchroniški susitraukimai trikdo kraujo tėkmę.
Kai kurių vožtuvų kraujas gali tekėti priešinga nei įprasta kryptimi.
Bendras širdies išstumiamo kraujo kiekis sumažėja.

Ventrikulinės disinchronijos tipai

Atrioventrikulinė – kai viršutinės širdies dalys (prieširdžiai) ir apatinės (skilveliai) nesusitraukia kartu.
Interventrikulinė – kairiojo ir dešiniojo skilvelių susitraukimai vyksta skirtingu laiku.
Intraventrikulinė – vieno skilvelio skirtingos raumens vietos susitraukia nesinchroniškai.

Kokiems žmonėms būdinga ventrikulinė disinchronija?

Ši būklė dažniau nustatoma žmonėms, turintiems:

Širdies nepakankamumą
Kairiojo arba dešiniojo pluošto šakos blokadą
Kardiomiopatiją
Padidėjusį kraujospūdį
Lėtines širdies ligas

Maždaug trečdaliui tam tikrų širdies nepakankamumo formų turinčių žmonių pasireiškia ši problema. Vakarų pasaulyje širdies nepakankamumą turi apie 2 % suaugusių žmonių, tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus – net iki 10 %.

Ventrikulinės disinchronijos simptomai

Dusulys
Nepastovus nuovargis
Kosulys
Patinimai (edema), dažniausiai kojose, kulkšnyse

Šie simptomai dažnai pasunkina jau esamus širdies nepakankamumo požymius, tačiau gali atsirasti ir savarankiškai.

Susiję įrašai

Kas lemia ventrikulinės disinchronijos atsiradimą?

Širdies skilvelio raumens veiklos sutrikimai
Randinis audinys po infarkto
Elektros impulsų laidumo sutrikimai (pluošto šakos blokados)
Pažeistas širdies raumuo
Nepakankamas kraujo tiekimas į širdį (išemija)

Kaip diagnozuojama ventrikulinė disinchronija?

Pirmiausia medikas įvertina ligos istoriją ir atlieka apžiūrą. Gydytojas klausosi širdies veiklos stetoskopu – taip galima įtarti disinchronijos požymius. Dažniausiai paskiriama elektrokardiograma (EKG), kuri aiškiai parodo, ar nėra laidumo sutrikimų, tokių kaip kairiojo ar dešiniojo pluošto šakos blokada.

Norint tiksliai nustatyti sutrikimą, dažnai naudojamas širdies echoskopinis tyrimas. Be to, diagnostikai gali būti taikoma:

Pozitronų emisijos tomografija (PET)
Daugkartinės vartų įsigijimo (MUGA) tyrimas
Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kompiuterinė tomografija (KT)
Vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT)

Ventrikulinės disinchronijos gydymas

Daugeliu atvejų pirmiausia gydoma pagrindinė būklė, sukėlusi širdies veiklos nesinchroniškumą.

Neretai rekomenduojama širdies resinchronizacijos terapija – dviejų skilvelių širdies stimuliatorius (biventrikulinis širdies stimuliatorius). Šis prietaisas padeda širdžiai susitraukti koordinuotai, o nauda jaučiama 50–70 % pacientų. Geriausių rezultatų tikimasi tada, kai disinchronija yra ryškesnė.

Galimos resinchronizacijos komplikacijos

Plaučio kolapsas (pneumotoraksas)
Kraujas tarp krūtinės ląstos sienelės ir plaučio (hemotoraksas)
Pažeista širdies sienelė
Nesilaikantis raumenų susitraukimas (ne širdies)
Prietaiso elektrodų pasislinkimas

Pritaikius šią terapiją, širdies darbas gerėja gana sparčiai. Daugelis žmonių jau po kelių savaičių pajunta pagerėjimą, o ilgalaikė nauda apima:

Padidėja širdies pajėgumas išstumti kraują
Sumažėja mitralinio vožtuvo nesandarumas
Pagerėja savijauta ir gyvenimo kokybė
Dėl širdies stiprėjimo pailgėja nueinamas atstumas per 6 minutes

Vaistai, naudojami gydymui

Sergantiems ligomis, kurios sukelia disinchroniją (širdies nepakankamumas, kardiomiopatija, aukštas spaudimas), gali būti paskiriami:

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI)
Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB)
Beta adrenoblokatoriai
Diuretikai

Nors šie vaistai pagerina širdies veiklą, jie negali visiškai panaikinti disinchronijos, kurią lemia nenormalus elektrinis širdies impulsų laidumas.

Kaip apsisaugoti nuo ventrikulinės disinchronijos?

Geriausias būdas sumažinti riziką – rūpintis širdimi ir profilaktiškai užkirsti kelią ligoms, kurios gali sukelti šį sutrikimą. Tam svarbu:

Rinktis mažiau sočiųjų riebalų turinčius maisto produktus
Reguliariai judėti – kasdien bent 30 minučių aktyvios veiklos
Išlaikyti sveiką kūno svorį
Vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus

Perspektyvos ir prognozė

Netinkamai gydant kairiojo skilvelio disinchroniją, pasekmės gali būti liūdnos. Tokią diagnozę turintys žmonės dažniau patiria širdies įvykius, ypač kai pažeidžiamas kairysis skilvelis, kuris atsakingas už kraujo tiekimą visam organizmui.

Tinkamai pritaikyta resinchronizacijos terapija gali sumažinti ligonių hospitalizacijų skaičių ir pailginti gyvenimo trukmę.

Bendras pasveikimo ar ligos eigos rezultatas daug priklauso nuo ją sukėlusios priežasties – kai kuriems pacientams prognozė palankesnė, kitiems gali būti sudėtingesnė gydymo eiga.

Kasdienis gyvenimas sergant ventrikuline disinchronija

Jeigu gydytojas paskyrė medikamentus, labai svarbu jų nevartoti savavališkai ir nenutraukti be gydytojo žinios. Taip pat būtina reguliariai lankytis paskirtose apžiūrose, ypač jei implantuotas širdies stimuliatorius. Tikrinimo metu specialistai įvertina, ar aparatas veikia tinkamai ir ar širdies ritmas yra normalus.

Kai kuriuose centruose veikia specializuotos konsultacijos pacientams su resinchronizacijos prietaisais – tokiose klinikose dirba širdies ritmo ir nepakankamumo specialistai, pasirengę stebėti bei koreguoti gydymą.