Gastrinės varikozės reiškia išsiplėtusias ir patinusias kraujagysles, susidarančias skrandžio sienelėje. Ši būklė pavojinga tuo, kad gali sukelti stiprų ir pavojų gyvybei keliantį viršutinio virškinamojo trakto kraujavimą. Skrandžio varikozės aptinkamos rečiau nei panašūs pakitimai stemplėje, tačiau jų plyšimo atveju kraujavimas dažniausiai būna gausesnis ir sunkiau suvaldomas.
Kaip atsiranda skrandžio varikozės
Dažniausia priežastis, kodėl skrandžio gleivinėje išsiplečia venos, yra kraujotakos kliūtys kepenyse. Kai kepenų kraujagyslėse susiformuoja randai (cirozė) arba kraujo krešuliai, kraujas nebegali laisvai tekėti į kepenis. Dėl šios priežasties didėja slėgis vadinamoje vartų venoje, ir kraujas ima ieškoti kitų, mažesnių kelių: būtent į skrandžio sienelės venas, kurios stipresnio spaudimo neatlaiko ir išsipučia.
Galima įsivaizduoti, kad kraujo apytaka skrandyje primena kelių tinklą. Įprastai pagrindinis „greitkelis“ į kepenis veikia be trikdžių, tačiau jeigu kelias užblokuojamas (pvz., dėl cirozės), susidaro didžiulės „eismo spūstys“. Kraujas pradeda tekėti aplinkinėmis „gatvėmis“ – smulkiomis venomis skrandyje, kurios nėra pritaikytos tokiam apkrovimui ir todėl išsiplečia.
Gastrinių varikozės rūšys
Išskiriami skirtingi skrandžio varikozės tipai pagal jų ryšį su stemple:
Varikozės su stemplės jungtimi
- 1 tipo gastroezofaginė varikozė (GOV1): Ši forma prasideda netoli stemplės ir tęsiasi išilgai skrandžio viršutinės vidinės kreivės. Tai pats dažniausias varikozės tipas.
- 2 tipo gastroezofaginė varikozė (GOV2): Pradžia taip pat netoli stemplės, tačiau išsiplečia skrandžio didžiosios kreivės – apatinės pusės – srityje.
Varikozės be ryšio su stemple
- 1 tipo izoliuota skrandžio varikozė (IGV1): Ribota skrandžio srityje, dažniausiai aptinkama skrandžio viršutinėje išgaubtoje dalyje (fundus).
- 2 tipo izoliuota skrandžio varikozė (IGV2): Tokia varikozė gali būti bet kurioje kitoje skrandžio vietoje, išskyrus fundusę.
Skrandžio varikozės simptomai
Kol varikozės neplyšusios, dažniausiai žmogus nejaučia jokių neįprastų simptomų. Tačiau prasidėjus kraujavimui, gali pasireikšti šie požymiai:
- Kraujas išmatose – gali būti ryškiai raudonas, arba išmatos tampa tamsios, primenančios smalą.
- Pykins ar vemiate krauju.
- Atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar net apalpimas.
- Širdis pradeda stipriai plakti (pagerėja pulsas).
- Kraujospūdis krenta per žemai.
- Prasideda šokas – pavojinga būklė, kai kraujo nelieka pakankamai vidaus organams aprūpinti.
Skrandžio varikozės priežastys
Pagrindinė šios ligos priežastis – kepenų cirozė. Cirozės metu kepenyse susidaro randinis audinys, kuris blokuoja kraujo tėkmę. Dėl to kyla vartų venos kraujospūdis, vadinamas portine hipertenzija, ir prasideda venų plėtimasis kitose organų vietose – tarp jų ir skrandyje.
Be cirozės, skrandžio varikozės gali formuotis dėl:
- Kraujo krešulių vartų arba blužnies venoje – jie sukelia panašią kraujotakos kliūtį kaip ir cirozė.
- Parazitinių infekcijų (pvz., šistosomozės), kurios pažeidžia kepenis ir blužnį, skatindamos portinę hipertenziją.
- Retų, su ciroze nesusijusių ligų, kaip, pavyzdžiui, Budd-Chiari sindromo, kai užblokuojamos venos, išnešančios kraują iš kepenų.
Komplikacijos, susijusios su skrandžio varikozėmis
Pagrindinis pavojus – stiprus kraujavimas, kuris gali prasidėti netikėtai dėl trapių ir spaudimo nebeatlaikančių kraujagyslių sienelių plyšimo. Netgi ir laipsniškas, lėtas kraujo netekimas laikui bėgant gali išsekti organizmo geležies atsargas ir vesti prie mažakraujystės.
Kita galima komplikacija – hepatinė encefalopatija. Tai būklė, kai dėl blogai veikiančių kepenų toksinai kaupiasi kraujyje ir sutrikdo smegenų veiklą.
Skrandžio varikozės nustatymas
Norint anksti diagnozuoti varikozes, dažniausiai atliekami tokie tyrimai:
- Viršutinės virškinimo sistemos endoskopija: Šis tyrimas laikomas patikimiausiu – įvedamas lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti skrandžio ir stemplės gleivinę. Taip galima pastebėti varikozes, jų dydį, spalvą ir tikslų išsidėstymą.
- Pilvo kompiuterinė tomografija (KT): Detaliai atvaizduoja pilvo organus ir kraujagysles, padeda netiesiogiai spręsti apie padidėjusį portalinį spaudimą, tačiau varikozės tiesiogiai nematoma.
- Doplerinė ultragarso tyrimo metodika: Šviesos bangų pagalba vertinama kraujo tėkmė pagrindinėse pilvo kraujagyslėse; pakitimai rodo portinės hipertenzijos tikimybę.
Gydymo galimybės
Nesprogusių skrandžio varikozės gydymas
Pagrindinis tikslas – neleisti prasidėti kraujavimui. Tam dažnai skiriami neselektyvūs beta adrenoblokatoriai, kurie sumažina slėgį vartų venoje ir taip sumažina venų plyšimo riziką.
Daugeliu atvejų taikomi ir endoskopiniai metodai, kai varikozės tiesiogiai uždaromos ar užklijuojamos:
- Endoskopinis varikozinių venų perrišimas (EVL): Endoskopo pagalba aplink pavojingas venas užmaunamos mažos gumytės, kurios užspaudžia kraujo tėkmę ir išprovokuoja jų susitraukimą.
- Endoskopinės cianoakrilato injekcijos: Į veną suleidžiama speciali klijavimo medžiaga, užkertanti kelią kraujotakai toje vietoje.
Kraujuojančių varikozės gydymas
Jeigu varikozės plyšta ir prasideda vidinis kraujavimas, situacija yra kritinė ir reikalauja skubios pagalbos. Įprastai imtasi šių priemonių:
- Stacionarinis gydymas intensyvios terapijos skyriuje bei kraujo perpylimai netekčiai kompensuoti.
- Skubios endoskopinės procedūros, kurios dažnai sutampa su minėtomis nesprogusių varikozės gydymo strategijomis.
- Vaistai (pvz., vazopresinai ar oktreotidas), padedantys sumažinti kraujotaką varikozinėse venose ir taip sustabdyti kraujavimą.
- Kiti invaziniai būdai: balioninė tamponada (specialus balionas endoskopo pagalba pripučiamas ir tiesiogiai suspaudžia kraujuojančią veną); taip pat gali būti atliekama transjugulinė intrahepatinė portosisteminė šuntavimo procedūra (TIPS), kai sukuriamas naujas kanalas kraujui aplenkti blokuotą kepenų dalį ir sumažinti slėgį vartų venoje.
Kaip sumažinti riziką susirgti skrandžio varikozėmis?
Visiškai apsisaugoti nuo šios būklės ne visuomet įmanoma, tačiau riziką sumažinti galima. Svarbiausias dalykas – aktyviai gydyti pagrindines ligas, sukeliančias portinę hipertenziją, pvz., cirozę ar šistosomozę.
Naudingi profilaktiniai patarimai:
- Laikykitės gydytojo paskirtos pagrindinės ligos gydymo programos.
- Naudokite beta adrenoblokatorius, jei jie skirti, kad sumažėtų kraujavimo rizika.
- Atsisakykite alkoholio – alkoholis stipriai kenkia kepenims, o sergantiems ciroze gresia didžiausia komplikacijų rizika.
- Rinkitės subalansuotą mitybą, pagrįstą daržovėmis, vaisiais ir viso grūdo produktais – tokio pobūdžio dieta padeda rūpintis kepenų sveikata.
- Ribokite suvartojamos druskos kiekį – taip sumažinsite skysčių susikaupimą organizme ir neapsunkinsite portinės kraujotakos.
- Stenkitės išlaikyti sveiką kūno masę – antsvoris apsunkina kepenų funkciją.
- Pasiskiepykite nuo hepatito A ir B, jei rekomenduota gydytojo.
Jeigu priklausote rizikos grupei, naudinga planuoti reguliarius endoskopinius tyrimus, kad varikozes pavyktų aptikti ankstyvose stadijose. Laiku diagnozavus, galima skubiai imtis gydymo ir užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.
Ligos eiga ir prognozė
Skrandžio varikozės prognozė priklauso nuo kelių aspektų:
- Ar buvo pradėjęs kraujuoti – kraujavimas stipriai pablogina ilgalaikes išgyvenamumo galimybes.
- Ligos sunkumo – kuo labiau pažengusi kepenų liga, tuo prognozė blogesnė.
- Kaip greitai nustatyta diagnozė ir taikytas gydymas – ankstyvos intervencijos rezultatą pagerina reikšmingai.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebėjote ženklus, galinčius rodyti skrandžio varikozės ar portinės hipertenzijos komplikacijas:
- Jei sergate ciroze, šistosomoze ar kita liga, kuri kelia portinės hipertenzijos riziką – aptarkite profilaktinio endoskopinio tyrimo tikslingumą.
- Jeigu pasireiškė bet koks viršutinio virškinamojo trakto kraujavimas – vėmėte krauju, aptikote tamsių ar kruvinų išmatų.
- Pajutote neaiškios kilmės pilvo skausmus ar patinimą – tai gali būti susikaupusių skysčių (ascito) požymis, dažnai pasitaikantis portinės hipertenzijos fone.
- Pradėjo varginti hepatinės encefalopatijos simptomai – pastebėjote sumišimą, mieguistumą, dėmesio stygiaus ar net praradote sąmonę.
Kuo anksčiau pradėsite rūpintis savo sveikata ir imsitės prevencijos, tuo lengviau pavyks išvengti rimtesnių komplikacijų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl būtent man atsirado skrandžio varikozės?
- Kokie gydymo būdai man tinkamiausi?
- Kokios galima gydymo rizikos?
- Kaip galėčiau užkirsti kelią varikozės kraujavimui?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai stiprina kepenų sveikatą?
- Ar reikia reguliarių tyrimų ir kaip dažnai juos atlikti?
- Kokia ilgalaikė perspektyva sergant skrandžio varikozėmis?
