Spina bifida occulta – tai dažniausia spina bifida forma, kuomet tarp stuburo slankstelių susiformuoja nedidelis tarpas. Ši būklė vadinama „paslėpta“ spina bifida, nes atvira stuburo sritis dažnai būna paslėpta po sveika oda, o išoriškai jos gali visai nesimatyti. Ši įgimta yda atsiranda dar vaisiaus vystymosi metu, kai stuburas nesusiformuoja visiškai taisyklingai.
Kas sukelia spina bifida occulta?
Spina bifida occulta dažniausiai atsiranda dėl daugelio persipinančių genetinių, mitybos ir aplinkos veiksnių. Nors tiksli priežastis nėra aiški, tyrimai rodo, kad riziką didina folio rūgšties (vitamino B9) trūkumas nėštumo metu. Taip pat paveldimumas atlieka savo vaidmenį – jei šeimoje jau buvo šios būklės atvejų, rizika gali didėti. Kiti rizikos veiksniai – nekontroliuojamas diabetas ar antsvoris motinai, tam tikrų vaistų (pvz., skirtų epilepsijai gydyti) vartojimas bei įvairios genetinės anomalijos, tokios kaip Dauno, Edvardso ar Patau sindromas.
Kam būdinga spina bifida occulta?
Ši būklė gali ištikti bet kurį vaiką, tačiau didesnė tikimybė pasitaiko tiems, kurių mama nėštumo metu negauna pakankamai folio rūgšties ar serga tam tikromis lėtinėmis ligomis. Taip pat padidėjęs paveldimumas, jei šeimos istorijoje būta šios būklės atvejų. Riziką gali padidinti nėštumo metu vartojami kai kurie vaistai, todėl planuojant nėštumą svarbu aptarti visus vartojamus vaistus su gydytoju.
Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
Spina bifida occulta laikoma pačia dažniausia spina bifida forma – įvairių šaltinių duomenimis šis anatominis pokytis nustatomas 10–20% žmonių. Tačiau dažniausiai žmonės nejaučia jokių simptomų ir net nežino, kad turi šį stuburo pakitimą.
Kaip spina bifida occulta pasireiškia organizme?
Nemažai atvejų spina bifida occulta nesukelia jokių juntamų pakitimų, ypač ankstyvoje vaikystėje. Tik retais atvejais, kai stuburo nervai dėl tempimo pažeidžiami paauglystėje ar vėliau (dažnai po intensyvaus augimo periodo), atsiranda simptomai, pavyzdžiui, raumenų silpnumas, nugaros skausmas ar šlapimo bei tuštinimosi kontrolės sutrikimai.
Spina bifida occulta simptomai
Tai – gana švelni spina bifida forma ir daugumoje atvejų simptomų nesukelia. Vis dėlto, kai kurioms vaikams iš gimimo gali būti matoma nedidelė oda dengta duobutė (duobutė arba nedidelis iškilimas), raudona ar violetinė dėmelė apatinėje nugaros dalyje, pigmentinė dėmė ar hemangioma. Retais atvejais gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip:
- Nugaros skausmas
- Silpni arba nevaldantys kojų raumenys
- Skausmas ar nepatogumas apatinėje nugaros dalyje
- Tuštinimosi ir šlapinimosi (kontrolės) problemos – vidurių užkietėjimas, šlapimo nelaikymas
- Skausmingas stuburo lankstumas, skoliozė
Simptomų atsiradimas suaugus
Dauguma žmonių niekada nejaučia simptomų, tačiau maždaug 1 iš 1000 asmenų jie gali išryškėti paauglystėje (ypač po staigaus augimo), o kai kuriais atvejais – jau suaugus.
Kaip nustatoma spina bifida occulta?
Dažniausiai ši stuburo įgimta yda aptinkama netikėtai, atliekant stuburo rentgeno nuotrauką po traumos ar dėl kitų priežasčių. Prenatalinės echoskopijos metu paprastai ši forma neaptinkama, nes plyšys uždengtas sveika oda. Spina bifida occulta diagnozuojama pagal matomus stuburo kaulų pokyčius rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimuose.
Spina bifida occulta gydymo galimybės
Daugumai vaikų ir suaugusiųjų specialaus gydymo nereikia. Jei pasireiškia simptomai, gydymas orientuotas į stuburo nervų tempimo mažinimą. Galimos gydymo priemonės:
- Chirurginė korekcija – uždaromas plyšys tarp stuburo kaulų
- Kineziterapija ar ergoterapija, padedanti stiprinti raumenis
- Pagalbinės mobilumo priemonės (nugaros įtvaras, vaikštynė, vežimėlis)
- Vaistai tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijų gerinimui
Vaistai esant simptomams
- Skausmui – nuskausminamieji
- Vidurių užkietėjimui – laisvinamieji, žvakutės arba klizmos
- Infekcijų prevencijai po operacijos – antibiotikai
- Šlapimo pūslei atpalaiduoti – specialūs medikamentai
Kaip sumažinti riziką?
Šios būklės priežastys ne visuomet aiškios, tad visiškai išvengti jos negalima. Visgi planuojant nėštumą rekomenduojama:
- Vartoti folio rūgštį pagal rekomenduojamą paros normą – tai gali sumažinti riziką iki 75%
- Pasitarti su gydytoju apie vartojamus vaistus, ypač jei jie skirti epilepsijai
- Tvarkyti ir kontroliuoti lėtines ligas (pvz., diabetą, antsvorį)
- Aptarti šeimos genetinę istoriją ir, jei reikia, atlikti genetinius tyrimus
Kuo skiriasi spina bifida occulta ir spina bifida cystica?
Nors spina bifida occulta yra pati lengviausia ir dažniausia forma, esant šiai būklei dažniausiai nepastebima laisvo darinuko ant nugaros, judėjimo funkcija lieka normali, o simptomai reti. Priešingai, spina bifida cystica būdinga sunkesnė eiga – apatinėje nugaros dalyje matoma cista, užpildyta skysčiu. Ši cista atsiranda kai pažeidžiamos ir stuburo smegenų dangalai, ir pati nugaros smegenų struktūra. Spina bifida occulta tokių išorinių darinių nesukelia.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Daugeliui žmonių, turinčių spina bifida occulta, gyvenimo kokybė nesikeičia. Dažniausiai ši būklė visai nepastebima ir simptomų nesukelia, o jei išsivysto nemalonūs pojūčiai – gydymas leidžia juos valdyti. Speciali priežiūra ar ilgalaikė reabilitacija reikalinga tik išskirtinai retais atvejais.
Kaip rūpintis savimi?
Kiekvienas atvejis individualus. Paprastai spina bifida occulta kasdienio gyvenimo neriboja. Jei pasireiškia simptomai – vadovaukitės gydytojo nurodymais, kad jaustumėtės geriau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Konsultuotis su gydytoju verta tada, kai atsiranda neįprastų simptomų, pvz., raumenų silpnumo, šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų, nugaros skausmo, kurie trukdo kasdienei veiklai.
Klausimai aptarti su gydytoju
- Kokia tikimybė turėti kitą vaiką su spina bifida occulta?
- Kaip užtikrinti sveiką nėštumą?
- Kokios rizikos galimos atliekant operaciją dėl šios būklės?
- Į ką verta atkreipti dėmesį gydymo eigoje?
