Vienkartiniai skaiduliniai navikai: simptomai, priežastys ir gydymas

Solitariniai fibrominiai navikai – tai minkštųjų audinių dariniai, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, nors dažniausiai jie formuojasi plaučius gaubiančiuose audiniuose, vadinamuose pleura. Šie navikai primena guzelius ar mazgelius ir paprastai pradeda augti tyliai, dažnai ilgą laiką nesukeldami jokių požymių. Didžioji dalis tokių auglių yra gerybiniai, tačiau kai kurie gali būti piktybiški, greitai plisti ir kelti pavojų sveikatai. Dėl šios priežasties, net jei navikas nekelia pavojaus, vis tiek rekomenduojama jį pašalinti chirurginiu būdu arba taikyti kitą tinkamą gydymą.

Kita informacija apie vienišus fibrozinius navikus

Anksčiau šie navikai buvo vadinami „gerybiniais pleuros fibromais“, nes ilgai buvo manoma, kad jie išsivysto tik krūtinės ląstos srityje, ties pleura. Pleura yra plonas audinys, kuris dengia plaučius ir krūtinės sienelę, aptempia juos ir saugo, o taip pat išskiria tepamąjį skystį, padedantį plaučiams lengvai judėti kvėpavimo metu.

Šiandien jau žinome, jog solitariniai fibrominiai navikai gali formuotis ne tik krūtinėje, bet ir kitose kūno vietose – galvos, kaklo audiniuose, organuose ir pan. Todėl senesnis pavadinimas nebenaudojamas.

Kas skiria solitarinį fibrominį naviką nuo pleuros mezoteliomos?

Pleuros mezotelioma – tai vėžys, kuris veikia krūtinės pleurą. Jis dažniausiai siejamas su asbesto poveikiu, o solitariniai fibrominiai navikai nėra susiję su asbestu, kur kas rečiau būna piktybiniai ir gali būti randami įvairiose kūno vietose, o ne tik plaučiuose ar pleuroje. Iki šiol nėra tiksliai žinomos šių auglių atsiradimo priežastys.

Susiję įrašai

Kam dažniausiai pasireiškia vieniši fibrominiai navikai?

Nors solitariniai fibrominiai navikai gali išsivystyti bet kam, dažniau jie pasitaiko 50–60 metų amžiaus žmonėms. Vaikams šis navikas yra labai retas.

Kiek dažni yra solitariniai fibrominiai navikai ir kur jie gali formuotis?

Tokie augliai yra itin reti, jie sudaro mažiau nei 2 % visų minkštųjų audinių navikų. Nors dažniausiai jie aptinkami pleuros srityje, gali pasitaikyti ir šiose vietose:

Audiniuose, supančiuose smegenis bei nugaros smegenis
Kepenyse
Plaučiuose ir pleuroje
Nosies ančiuose
Akiduobės minkštuosiuose audiniuose
Skydliaukėje

Vienišo fibrominio naviko priežastys

Tikslus šių navikų genezės mechanizmas nežinomas. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms dėl dviejų genų (NAB2 ir STAT6) susijungimo gali išaugti rizika susirgti solitariniu fibrominiu naviku. Šis genetinis junginys laikomas potencialiu ligos rizikos veiksniu, tačiau vis dar vyksta intensyvūs moksliniai tyrimai.

Solitarinių fibrominių navikų simptomai

Dauguma šių navikų didėja pamažu, todėl iki pusės atvejų ligoniai nejaučia jokių nusiskundimų. Požymiai ir simptomai dažniausiai atsiranda tada, kai navikas padidėja tiek, kad pradeda spausti kaimyninius organus ar audinius – tada simptomai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra auglys. Čia pateikti dažniausi variantai pagal sritį:

Krūtinės ląstos arba pleuros srityje

Užsitęsęs kosulys
Paburkę, sustorėję pirštų galai (būgno lazdelės formos pirštai ir nagai)
Skausmas krūtinėje, nesusijęs su širdimi
Dusulys

Akiduobėje

Išsikišusios akys
Dvejinimasis akyse
Nusileidęs akies vokas
Skausmas akyje
Sulėtėjęs arba sutrikęs regėjimas
Vokų patinimas
Ašarojančios akys

Nosies ančiuose ir nosies ertmėje

Išpūstos akys
Nuleisti vokai
Nosies užgulimas
Bėganti nosis

Smegenyse

Sąmonės sutrikimai
Galvos svaigimas
Pusiausvyros sutrikimai vaikštant
Galvos skausmas
Klausos praradimas
Vienos kūno pusės paralyžius

Nugaros smegenyse

Skausmas nugaroje
Kaklo skausmas
Neuropatinis (nervinis) skausmas
Nutirpimas
Peties skausmas
Šlapimo nelaikymas

Kepenyse

Pilvo pūtimas
Bendra savijautos pablogėjimas
Nuovargis

Skydliaukėje

Rijimo sutrikimas
Užkimęs balsas
Matomas ar juntamas gumbas kakle
Dusulys

Kaip nustatoma šio naviko diagnozė?

Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, todėl tyrimų reikalingumas priklauso nuo simptomų bei auglio vietos. Diagnozei gali būti atliekami:

Oftalmologo apžiūra, regos lauko ir regos nervo tyrimai, jei yra akių simptomų
Vaizdiniai tyrimai – rentgenas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, ultragarso ar PET tyrimai, kurie padeda aptikti navikus
Biopsija – audinio mėginio paėmimas, leidžiantis nustatyti, ar navikas piktybinis

Pasaulinės sveikatos organizacijos klasifikacija

Norėdami įvertinti auglio agresyvumą, gydytojai naudoja tam tikrą laipsnių (I–III) sistemą, atsižvelgdami į tai, kaip ląstelės atrodo mikroskopu. Ši klasifikacija padeda pasirinkti tinkamiausią gydymą ir numatyti ligos eigą:

I laipsnis (žemo piktybiškumo): Ląstelės atrodo beveik normalios, auglys auga lėtai, simptomai gali nepasireikšti
II laipsnis (vidutinio piktybiškumo): Ląstelės turi daugiau pakitimų, šie navikai didėja kiek sparčiau ir gali tapti piktybiniais
III laipsnis (aukšto piktybiškumo): Ląstelės labai pakitusios, auglys agresyvus, greitai plinta, dažniau atsinaujina ir gali metastazuoti

Solitarinių fibrominių navikų gydymas

Dažniausiai pasirenkama operacija – auglys pašalinamas chirurginiu būdu. Jei chirurginis gydymas neįmanomas, gali būti taikoma spindulinė terapija, padedanti sumažinti naviką ar net jį sunaikinti. Prieš kai kurias operacijas taip pat skiriama spindulinė terapija, siekiant sumažinti auglio dydį ir supaprastinti pašalinimą.

Galimos komplikacijos

Pagrindinė baimė – kad navikas įgytų piktybiškumo požymių ir pradėtų plisti į kitus organus. Operacija ir kiti gydymo būdai leidžia sumažinti šią riziką. Tačiau net pašalintas navikas gali atsinaujinti, o jam grįžus dažniau pasitaiko piktybinė transformacija ar plitimas į kitus organus. Priklausomai nuo naviko vietos, galimos ir kitos komplikacijos, pavyzdžiui:

Paralyžius
Skysčio kaupimasis krūtinės ląstoje (pleuros efuzija), paveikiantis plaučius ir pleurą
Regos nervo atrofija – regos nervo pažeidimas, trukdantis perduoti signalus iš akių į smegenis

Ar galima užkirsti kelią vienišam fibroziniam navikui?

Kadangi aiškių priežasčių, kodėl šie navikai išsivysto, nenustatyta, profilaktinių priemonių nėra žinoma.

Prognozė, kol gijimo galimybės

Daugelis pacientų po operacijos visiškai pasveiksta. Visgi, labai retais atvejais navikas gali atsinaujinti – tuomet padidėja rizika, kad jis taps piktybiniu. Siekiant atpažinti ligos grįžimą, gydytojai siūlo reguliariai atlikti tomografiją ar kitus vaizdinius tyrimus.