Somatinių simptomų sutrikimas – tai psichikos sveikatos sutrikimas, kai žmogų itin vargina įvairūs fiziniai simptomai, o jų keliamas nerimas ir elgesys gerokai viršija tikrąją kūno būklę. Net įprasti pojūčiai ar menkas diskomfortas gali būti suvokiami kaip rimti sveikatos sutrikimai, o ši būsena stipriai pablogina kasdienį gyvenimą ir bendrą savijautą.
- 1.Kas būdinga šiam sutrikimui?
- 2.Skirtumai nuo kitų psichikos sutrikimų
- 3.Kas dažniausiai susiduria su šiuo sutrikimu?
- 4.Somatinių simptomų sutrikimo simptomai
- 5.Kas lemia šio sutrikimo atsiradimą?
- 6.Diagnozavimas
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Rizikos veiksniai ir prevencija
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kaip padėti sau?
Kas būdinga šiam sutrikimui?
Nors žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai skundžiasi realiais fiziniais pojūčiais, medikams ne visuomet pavyksta atrasti aiškią jų priežastį – kartais tie simptomai tėra natūralūs kūno signalai arba lengvas negalavimas. Net jei fiziologinė priežastis iš tiesų yra, rūpestis savo sveikata dažnai būna neadekvačiai stiprus.
Neretai šį sutrikimą patiriantys žmonės įsitikinę, kad serga sunkia liga, todėl dažnai lankosi pas gydytojus, atlieka daugybę tyrimų, ieško naujų medikų nuomonės bei net reikalauja nepagrįstų gydymo procedūrų.
Skirtumai nuo kitų psichikos sutrikimų
Somatinių simptomų sutrikimas dažnai painiojamas su ligų baimės (hipochondrijos) ar konversijos sutrikimais. Sergant ligų baimės sutrikimu, žmogų kamuoja įkyrios mintys apie galimų ligų grėsmę, nors fiziniai simptomai dažniausiai visai nepasireiškia.
Konversijos sutrikimo metu pasireiškia neurologiniai simptomai, tokie kaip regos, jutimo ar judesių pokyčiai, tačiau tyrimų metu fizinė priežastis vis tiek nerandama. Vertinant šiuos atvejus, somatinių simptomų sutrikimui būdingas būtent perdėtas rūpestis pasireiškiančiais fiziniais pojūčiais.
Kas dažniausiai susiduria su šiuo sutrikimu?
Šis sutrikimas pasireiškia tiek vaikams, tiek paaugliams ar suaugusiesiems, bet dažniausiai prasideda iki 30-ųjų gyvenimo metų. Moterys šią diagnozę gauna dešimt kartų dažniau nei vyrai. Manoma, kad somatinių simptomų sutrikimą turi apie 5–7 % suaugusiųjų.
Somatinių simptomų sutrikimo simptomai
- Lėtinis ar nuolatinis skausmas – tai dažniausias pasireiškiantis simptomas.
- Nusilpimas, nuovargis, energijos stoka.
- Kvėpavimo pasunkėjimas ar dusulys.
Visi šie pojūčiai gali būti tiek nestiprūs, tiek labai intensyvūs, kartais jų būna ne vienas, o keli iš karto. Jie gali sietis su kitomis ligomis, tačiau dažnai objektyvi priežastis taip ir nepaaiškėja.
Kur kas labiau nei patys fiziniai pojūčiai svarbūs asmens išgyvenimai ir elgesys:
- Nuolatinis nerimas dėl savo fizinės būklės.
- Įsitikinimas, kad net menkiausi simptomai yra rimtos ligos ženklas.
- Dažni apsilankymai pas gydytojus, diagnostinių tyrimų kartojimas, netikėjimas gautomis išvadomis.
- Pojūtis, kad medicinos darbuotojai nepakankamai rimtai žiūri į skundus.
- Lankymasis pas skirtingus specialistus ar gydymasis iš karto keliuose centruose.
- Labai daug laiko ir dėmesio skiriama sveikatos stebėjimui bei simptomų analizei.
- Išskirtinis jautrumas medikamentų šalutiniam poveikiui.
- Polinkis ieškoti paramos, reikalauti pagalbos iš aplinkinių.
- Dėl nerimo ir rūpesčių sunku įprastai funkcionuoti kasdienybėje.
Maždaug 30–60 % sergančiųjų papildomai patiria nerimo arba depresijos simptomus.
Kas lemia šio sutrikimo atsiradimą?
Tikslios priežastys nenustatytos, tačiau manoma, kad tam įtakos turi visas kompleksas biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių:
- Fizinis ar seksualinis smurtas vaikystėje.
- Emocinio ryšio stoka, menka emocijų raiška ar vystymasis.
- Padidėjęs nerimas dėl kūno signalų, polinkis juos nuolat stebėti ir sureikšminti.
Diagnozavimas
Pirmiausia gydytojas įvertina bendrą fizinę sveikatą: gali atlikti apžiūrą, rekomenduoti laboratorinius tyrimus, kad atmestų kitus susirgimus. Taip pat surenkama sveikatos istorija apie ankstesnes ligas ir simptomus.
Jeigu nepavyksta nustatyti ligos arba simptomai yra neproporcingai stiprūs esamai diagnozei, pacientas dažnai nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistą tolimesniam vertinimui. Diagnozė nustatoma viena ar daugiau simptomų, dėl kurių asmuo jaučia didelį stresą ar sunkumų kasdienybėje ir kurie užtrunka ne trumpiau nei 6 mėnesius. Būtina, kad būdingi per stiprios mintys, jausmai arba elgesys, pvz.:
- Nuolatinis ir perdėtas susirūpinimas simptomų rimtumu.
- Nenutrūkstantis aukštas nerimo lygis dėl būklės.
- Didelė dalis laiko ir energijos skiriama šiems išgyvenimams ir būklės stebėjimui.
Kai kurie žmonės sunkiai pripažįsta, kad jų nerimas yra nepagrįstas ar pernelyg stiprus.
Gydymo galimybės
Šio sutrikimo gydymas apima tiek fizinių, tiek emocinių simptomų valdymą. Dažniausiai taikoma psichoterapija – ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti keisti žalingus mąstymo ir elgesio modelius.
Dirbant kartu su specialistu, galima:
- Išmokti realiai vertinti savo sveikatos būklę ir pojūčius.
- Atrasti veiksmingus būdus, kaip sumažinti nerimą ir stresą.
- Mokytis nukreipti dėmesį nuo simptomų į kitą veiklą.
- Išsiaiškinti, kas provokuoja simptomus, ir kaip su tuo susidoroti.
- Rasti galimybių išlikti aktyviems bei socialiems, net jei simptomai neišnyksta.
- Pagerinti kasdienę veiklą ir savijautą.
Esant stipresnėms psichologinėms problemoms, skiriami ir vaistai – dažniausiai antidepresantai. Jie kartais padeda ne tik nuotaikai, bet ir mažina skausmą, nuovargį bei su miegu susijusias problemas.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Mokslininkų įvardijami rizikos veiksniai apima:
- Padidintas dėmesys kūno signalams.
- Priklausomybės alkoholiui ar kitoms medžiagoms.
- Vaikystėje patirtas nepriežiūra, traumos, ilgalaikės lėtinės ligos.
- Gyvenimas chaotiškomis ar traumuojančiomis sąlygomis.
- Kiti psichikos sveikatos sutrikimai, ypač depresija arba nerimas.
- Vieni iš asmenybės sutrikimų – vengiantis, paranojinis, obsesinis-kompulsinis tipai.
Psichoterapija gali padėti išmokti efektyvesnių kovos su stresu ir iššūkiais būdų, mažinti simptomų intensyvumą ir užkirsti kelią sutrikimo progresavimui.
Ligos eiga ir prognozė
Dažniausiai šis sutrikimas yra ilgalaikis, su paūmėjimų ir pagerėjimų laikotarpiais, kurie gali trukti nuo mėnesių iki metų. Negydomas somatinių simptomų sutrikimas gali baigtis sumažėjusiu gyvenimo džiaugsmu, sumažinta darbingumo ar net darbo praradimu, psichologiniais sunkumais, priklausomybėmis.
- Sunkumai atliekant kasdienes veiklas.
- Nedarbe arba prastesni darbo rezultatai.
- Psichologinis neįgalumas.
- Pablogėjusi bendra gyvenimo kokybė.
- Alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo problemos.
Geros naujienos – tinkamai gydantis, dauguma žmonių pajunta ryškų pagerėjimą arba netgi visišką simptomų sumažėjimą.
Kaip padėti sau?
Jei turite šį sutrikimą, naudinga:
- Sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį su pagrindiniu gydytoju – turėti nuolatinį šeimos gydytoją padės išvengti nereikalingų tyrimų ar gydymo.
- Lankytis pas savo gydytoją reguliariai, stebėti simptomus ir aptarti emocinius iššūkius.
- Nepamiršti lankytis ir pas psichikos sveikatos specialistą, kad būtų galima valdyti nerimą ar baimes.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Jeigu nerimas dėl sveikatos tiek didelis, kad trukdo jums gyventi, arba jei pastebite depresijos ar stipraus nerimo simptomus, rekomenduojama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
