Spazminė disfonija (dar vadinama gerklų distonija) – ganėtinai reta balso sutrikimo forma, kuri paveikia jūsų balso stygas bei gerklų raumenis. Žmonės, sergantys šia liga, kalbėdami gali patirti balso nutrūkimus, o jų balsas gali skambėti įtemptai, kimiai ar net labai alsu. Spazminė disfonija dažniausiai fiksuojama tik maždaug pusei milijono asmenų, todėl ji laikoma reta būkle.
Spazminės disfonijos rūšys
- Adduktoriaus tipo spazminė disfonija. Dažniausiai pasitaikanti forma, kai raumenų spazmai pernelyg stipriai suartina balso stygas. Tuomet balsas girdisi raukšlėtas, įtemptas, kimus.
- Abduktoriaus tipo spazminė disfonija. Šios rūšies atveju balso stygos išsiskiria per plačiai, todėl balsas tampa tylus, alsus, silpnas, tarsi šnabždėtumėte.
- Mišri spazminė disfonija. Retas atvejis, kai žmogui pasireiškia abiejų pirminių tipų požymiai.
Be šių formų, neretai kartu išryškėja ir balso drebėjimas – tuomet kalba atrodo svyruojanti, nes stygos dreba smulkiais judesiais.
Kaip pasireiškia simptomai
Simptomai dažniausiai pradeda varginti vidutinio amžiaus žmones – tarp 30 ir 60 metų. Balsas kinta labai nenuspėjamai: kartais pasikeičia staiga, kartais vėl tampa normalus. Spazminės disfonijos atveju balsas gali:
- Skambėti įtemptai, griežtai, kimiai
- Būti alsus, šnabždesio pobūdžio arba neįprastai tylus
- Pertraukas kalbos metu, kai tam tikri garsai tarsi užstringa ir dingsta
- Drebėti, tapti nestabiliu
- Skambėti švokščiai arba šiurkščiai
Pastebėta, kad situacijos, kurių metu jaučiamas stresas (pavyzdžiui, kalbant telefonu ar viešumoje, triukšmingose vietose), simptomus gali dar labiau suaktyvinti. Įdomu tai, kad dažniausiai ši būklė paveikia tik normalų kalbėjimą: dainuojant, juokiantis ar šnabždant balsas dažniausiai išlieka įprastas.
Spazminės disfonijos kilmė ir rizikos veiksniai
Pagrindinė priežastis slypi smegenų srityje, vadinamoje pamatinėmis ganglijomis – tai zona, atsakinga už automatiškų raumenų judesių reguliavimą. Kai šioje srityje kyla nesklandumų ir nerviniai impulsai tampa netinkamai koordinuojami, raumenys, valdantys balso stygas, ima spazmuoti. Dėl to ir atsiranda būdingų balso pakitimų. Tokios būklės vadinamos distonijomis – tai raumenų veiklos sutrikimai dėl neteisingų signalų iš smegenų.
Nors šios ligos priežastys dar ne visiškai žinomos, kartais aptinkamas genetinis polinkis – kas ketvirtas diagnozuotas žmogus turi artimą giminaitį, kuriam pasireiškė distonija. Priežastis taip pat gali būti susijusi su ankstesnėmis gerklų traumomis ar infekcijomis. Pastebėta, jog ši balso sutrikimo rūšis tris kartus dažnesnė moterims.
Diagnozė ir tyrimai
Spazminės disfonijos atpažinimui dažnai prireikia specialistų komandos. Dažniausiai ligą tiria ausų, nosies ir gerklės gydytojas kartu su logopedu. Jie stebi, kaip žmogus kalba, analizuoja balso drebėjimus, pauzes, kitus būdingus ženklus. Vienas svarbiausių tyrimų – vaizdinė balso stygų apžiūra, vadinama wideostroboskopija. Šio tyrimo metu gydytojas vertina, kaip juda balso stygos gyvos kalbos metu.
Taip pat gali būti kviečiamas neurologas, kuris įvertina, ar nėra kitų nervų sistemos ar judesių sutrikimų.
Gydymo galimybės
Spazminė disfonija nėra išgydoma, tačiau šiandien egzistuoja įvairių gydymo būdų, galinčių palengvinti simptomus:
- Botulino toksino (Botox) injekcijos. Dažniausiai taikomas būdas: botulino toksinas blokuoja dalį nervinių signalų, sukeliančių spazmus gerklų raumenyse. Įprastai poveikis trunka iki keturių mėnesių, todėl reikalingas reguliarus procedūros kartojimas.
- Balso terapija. Logopedas padeda išmokti taisyklingai naudoti balsą, atpalaiduoti raumenis, adaptuoti kalbėjimo įgūdžius. Didžiausia nauda pasiekiama gydymą derinant su botulino toksino injekcijomis.
- Specifinės mobiliosios programėlės ar komunikacinės priemonės. Kai kuriais atvejais pupuliarios pagalbinės technologijos, kurios išryškina balsą arba tekstą paverčia kalba.
Chirurginiai sprendimai
Kai kuriais atvejais, ypač gydant aduktoriaus tipo spazminę disfoniją, pasirenkamos ir operacijos:
- II tipo tiroplastika. Šios operacijos metu balso stygos paskleidžiamos plačiau, gydytojas koreguoja balso dėžutės audinius, kad sumažintų per didelę stygų įtampą.
- Pasirenkama gerklų nervų denervacija-reinervacija (SLAD-R). Tokiu atveju gydytojas atjungia tam tikras nervines jungtis ir prijungia jas prie kitų nervų – taip keičiami raumenų veiklos signalai.
Vis dėlto chirurginis gydymas – gana kontraversiškas, nes poveikis gali būti trumpalaikis ir dar reikalingi papildomi tyrimai, siekiant tiksliai įvertinti rizikos ir naudos santykį.
Kada kreiptis į gydytojus?
Jei pastebite, kad jūsų balsas tapo neįprastas, pasirodo nuolatiniai balso nutrūkimai ar įtampa – verta pasikonsultuoti su specialistu. Kartais laikini balso sutrikimai gali būti susiję su paprasta laringitu ar peršalimu, tačiau jei negalavimai neslūgsta ilgiau nei kelias savaites, nereikėtų laukti.
Ligos eiga ir kas laukia ateityje
Spazminė disfonija – lėtinė būklė, lydinti žmogų visą gyvenimą. Simptomai dažniausiai vystosi pamažu, o paūmėję gali stabilizuotis ir išlikti ilgą laiką nepakitę. Nors pasitaiko, kai spazmai kuriam laikui nurimsta, dažniausiai jie grįžta ateityje. Geriausias būdas prisitaikyti – bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir kartu ieškoti tinkamiausių valdymo būdų: daugeliui padeda reguliarūs botulino toksino suleidimai ir balso terapija.
Patarimai gyvenant su spazmine disfonija
- Išbandykite skirtingą kalbėjimo metodiką. Kai kurie žmonės pastebi, kad simptomai palengvėja kalbant prisilaikant galvą, kramtant ar dainuojant – ieškokite savo individualių technikų.
- Skirkite dėmesio poilsiui ir savijautai. Nuovargis ir stresas paaštrina simptomus, todėl svarbu pakankamai ilsėtis ir rūpintis emocine sveikata.
- Konsultuokitės su psichologu ar psichoterapeutu. Toks bendravimas padės lengviau priimti pasikeitimus, rasti būdų susitvarkyti su socialiniais ar profesiniais sunkumais.
- Būkite atviri savo aplinkai. Jei kalbos metu balsas staiga keičiasi, nesivaržykite paaiškinti aplinkiniams – dauguma žmonių bus supratingi.
- Ieškokite bendraminčių. Specialios paramos grupės padeda jaustis mažiau vienišiems, pasidalinti patirtimis ir rasti naujų įkvėpimo šaltinių.
Dažniausiai kylantys klausimai
- Ar spazminė disfonija susijusi su Parkinsono liga? Ne, tai visiškai skirtingos ligos. Parkinsono liga palaipsniui paveikia viso kūno raumenų judėjimą, o spazminė disfonija veikia tik balsą. Be to, pastaroji neprogresuoja ir simptomai dažniausiai išlieka pastovūs.
- Ar ši būklė gali būti laikoma negalia? Kai kuriais atvejais taip – jeigu balso sutrikimai trukdo dirbti ar atlikti kasdienius darbus. Tuomet gali būti išduodamas neįgalumo pažymėjimas ir rekomenduojama pagalba su tuo susijusiais klausimais.
