Atleto širdis – tai natūralūs pokyčiai, kurie vyksta širdyje intensyviai sportuojant ilgesnį laiką. Tokie pakitimai neretai fiksuojami sportininkams, kurie daug laiko skiria ištvermės ar jėgos treniruotėms. Nors širdies pokyčiai dažniausiai nėra pavojingi, dėl jų kartais gali būti sunku atskirti, ar tai fiziologinis prisitaikymas, ar ligos požymis.
Kas yra atleto širdis
Atleto širdis – taip vadinami pokyčiai, išsivystantys širdyje, kai žmogus didžiąją savaitės dalį kasdien sunkiai sportuoja ilgiau nei valandą. Dažniausiai tai normalus prisitaikymo procesas, o širdies pokyčiai nėra per dideli. Visgi kai kurių sportininkų širdis įgauna tokią formą ar struktūrą, kuri gali būti panaši į kardiomiopatijos atvejus – būklę, kuri dažnai būna pavojinga. Todėl svarbu žinoti, kuo skiriasi sveiko sportininko širdies pokyčiai nuo ligos.
Skirtumai nuo kardiomiopatijos
Sportuojančių žmonių širdies veiklos tyrimų rezultatai kartais atrodo panašiai kaip sergančiųjų hipertrofine kardiomiopatija. Tačiau esminiai skirtumai leidžia atskirti fiziologinius ir patologinius pokyčius:
- Su atleto širdimi nesusijusi staigi širdies mirtis sportuojant, tuo tarpu sergant kardiomiopatija toks pavojus yra.
- Sportininkams kairiojo skilvelio ertmės talpa dažniausiai padidėja, o esant patologijai – sumažėja.
- Atleto širdyje sienelės būna pastorėjusios, tačiau ne tiek, kiek sergant hipertrofine kardiomiopatija.
Kas dažniausiai patiria atleto širdį
Maždaug 2 procentai visų sportininkų gali pastebėti šiuos pokyčius, ypač po kelerių metų intensyvios fizinės veiklos. Pastebima, kad šios būklės dažniau pasitaiko juodaodžiams sportininkams, nei kitoms rasėms atstovams.
Kaip keičiasi širdis sportuojant
Intensyviai sportuojant, raumenys reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis dirba stipriau: kairysis skilvelis varinėja daugiau kraujo didesniu spaudimu. Ilgainiui jo ertmė padidėja, sienelės pastorėja. Kai žmogus ilsisi, širdies ritmas gali būti lėtesnis nei nesportuojantiems. Tai – normalus prisitaikymas: širdis išpumpuoja reikiamą kraujo kiekį, dirbdama ramiau.
Atleto širdies simptomai
Šiai būklei nebūdingi jokie specifiniai simptomai. Jei žmogus jaučia krūtinės skausmą ar širdies plakimą, tikėtina, kad tai jau susiję su kita – ne atleto širdimi – širdies liga.
Kodėl atsiranda šie širdies pokyčiai
Dažniausiai pokyčius lemia ilgalaikės ištvermės ar jėgos treniruotės. Labiausiai širdį veikia tokios sporto šakos kaip irklavimas, plaukimas, slidinėjimas lygumomis ar dviračių sportas. Šios veiklos skatina tolygų širdies prisitaikymą.
Kaip nustatoma atleto širdis
Nustatyti, ar žmogus turi atleto širdį, gali padėti keletas požymių:
- Perklausant su stetoskopu, gali pasigirsti širdies ūžesys.
- Galima išgirsti papildomus širdies garsus.
- Fiksuojamas lėtesnis nei įprastai pulsas (bradikardija).
- Užfiksuojamas žemesnis kraujospūdis.
Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG) – dažnai rodo pakitimus ilsintis, bet jie išnyksta fizinio krūvio metu.
- Echokardiograma.
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka.
- Kardiopulmoninis fizinio krūvio mėginys.
- Širdies magnetinis rezonansas (dažniausiai retai naudojamas).
- Krūvio mėginys (taip pat retai prireikia).
Gydymas ir priežiūra
Atleto širdžiai specialaus gydymo nereikia. Vis dėlto gydytojas gali rekomenduoti keliems mėnesiams sustabdyti treniruotes ir vėliau pakartotinai ištirti širdį, kad būtų visiškai užtikrinta, jog nėra kardiomiopatijos.
Dažniausiai, nustojus aktyviai treniruotis, širdis grįžta į įprastą būklę per kelis mėnesius. Tačiau kai kurių buvusių sportininkų kairysis skilvelis gali likti didesnis net po penkerių metų nuo aktyvios sportinės veiklos pabaigos.
Širdies pokyčių prevencija
Kadangi tokie pokyčiai yra normalus širdies prisitaikymas prie intensyvaus fizinio krūvio, riziką mažinti nereikia – ši būsena nėra pavojinga sveikatai.
Perspektyvos bei prognozės
Fizinis aktyvumas – itin naudingas širdžiai, o sportuojančių žmonių širdies prisitaikymas neturi neigiamų pasekmių. Atlikti tyrimai rodo, jog ištvermės treniruočių praktika nesukelia ilgalaikių širdies ligų.
Širdies pokyčiai išlieka tol, kol tęsiamos intensyvios treniruotės. Per tris mėnesius po treniruočių nutraukimo širdis dažniausiai visiškai normalizuojasi.
Kada kreiptis į gydytoją
Konsultacijos su gydytoju reikia, jei pasireiškia šie simptomai:
- Nualpimas.
- Diskomfortas ar spaudimas krūtinėje.
- Neritmingas, padažnėjęs širdies plakimas.
Nors šie požymiai nėra būdingi atleto širdžiai, jie gali signalizuoti apie kitas rimtesnes širdies ligas, tokias kaip vainikinių arterijų liga arba kardiomiopatija.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Ar būtina reguliariai tikrinti mano širdies būklę sportuojant?
- Kaip dažnai turėčiau tikrintis širdį?
- Ar gauti mano tyrimo rezultatai rodo, jog ir šeimos nariams vertėtų pasitikrinti širdį?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
