Išgirsti staigų, lyg sprogimą primenantį garsą miegant – taip apibūdinamas sprogstančios galvos sindromas. Nors šie garsai nėra tikri ir jokios fizinės žalos nei jūsų smegenims, nei ausims nepadaro, pojūtis gali būti tikrai išgąsdinantis.
Kas yra sprogstančios galvos sindromas?
Sprogstančios galvos sindromas (SGS) – tai miego sutrikimas, dėl kurio žmogus staiga užmigęs ar netrukus prabudęs išgirsta labai garsų, sprogimą, trenksmą, stiklo dužimą ar panašų triukšmą primenantį garsą savo galvoje. Medikų praktikoje šis reiškinys dar vadinamas epizodiniais galvos sensoriniais šokais. Garsai yra haliucinacija, jų niekas kitas negirdi, tačiau pojūtis vis tiek gali sukelti nerimą ir nemaloniai pertraukti miegą.
Sindromo simptomai
Pagrindinis šio sindromo požymis – staiga girdimas stiprus, iš niekur atsirandantis garsas. Vieniems šis garsas gali priminti sprogimą, kitiems – šūvį, griaustinį, dūžtančius indus ar net mušamųjų instrumentų triukšmą.
- Ryškūs šviesos blyksniai (fotopsijos)
- Nekontroliuojami raumenų trūkčiojimai
- Sunku vėl užmigti po epizodo
- Prabudus gausus prakaitavimas
- Labai dažnas širdies plakimas, širdies permušimai
- Kvėpavimo sutrikimai (trumpas dusulys)
- Nerimo ar baimės pojūtis
Fizinis skausmas kompanijoje šių garsų nepasirodo, tačiau dėl intensyvumo sukelia įtampą bei stresą.
Kaip dažnai pasireiškia epizodai?
Kiek dažnai pasireiškia SGS požymiai, labai individualu. Kai kurie žmonės su epizodais susiduria kelis kartus per naktį ar keletą naktų iš eilės, kitų simptomai gali praeiti savaime ir nepasikartoti mėnesius. Tarsi nėra aiškaus periodiškumo – viskas priklauso nuo žmogaus ir kitų jį veikiančių veiksnių.
Sindromo priežastys
Tikslių sprogstančios galvos sindromo priežasčių iki šiol nėra žinoma. Mokslininkai svarsto kelias galimas teorijas, tarp jų:
- Staigus ir nenuspėjamas smegenų elektros aktyvumo šuolis tuose regionuose, kurie atsakingi už pojūčių perdavimą
- Vidinės ausies pažeidimai ar sutrikimai
- Laikinų skilčių smulkūs, greiti priepuoliai
- Netipiniai miego–budrumo pokyčiai (kuomet smegenys staiga pažadina kūną)
- Auros, būdingos migrenos priepuoliams, pasireiškimas
- Staigus kai kurių vaistų, ypač SSRI ar benzodiazepinų (vartojamų depresijai, nerimo sutrikimams gydyti), nutraukimas
Klausimas, ar SGS paveldimas – taip pat neišspręstas. Konsultantai neatmeta, kad tam tikri genetiniai pokyčiai galėtų didinti riziką, tačiau konkrečių genų, sukeliančių šį sindromą, kol kas nėra nustatyta.
Kokie veiksniai gali paskatinti SGS?
Neretai epizodų priežastys lieka neaiškios, tačiau pastebėta, kad kai kurie žmonės priepuolius patiria stipraus nuovargio ar didelio streso metu. Kad būtų lengviau pastebėti galimus ryšius su jūsų gyvenimo būdu ar rutina, rekomenduojama vesti dienoraštį, kuriame žymėtumėte kada ir kokiomis aplinkybėmis išgyvenote simptomus.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozuojant SGS, vertinami jūsų aprašomi požymiai ir jų pasikartojimas. Gali būti reikalinga konsultacija pas miego sutrikimų specialistą. Gydytojui svarbu žinoti, kada pirmą kartą pasitaikė simptomai, kaip dažnai jie kartojasi, ar paskutiniu metu patiriate daugiau streso, ar anksčiau buvote susidūrę su miego problemomis.
Jei miegate su antra puse, gydytojas gali pasiteirauti, ar pastebėjo jūsų miego elgsenos pokyčių. Kai kurie žmonės gali net nepastebėti, kad epizodas įvyko, arba nežinoti, kodėl prabudo.
Tyrimai, kurie gali būti skirti
- Miego tyrimas – polisomnografija
- Elektroninė encefalograma (EEG)
- Smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Šiais tyrimais pašalinamos kitos galimos miego ar neurologinės būklės, kurių simptomai gali būti panašūs.
Valdymas ir gydymo galimybės
Specifinių, tik SGS gydymui skirtų metodų kol kas nėra. Tačiau gydymo pagrindas – susidorojimas su simptomų sukeliančiomis priežastimis, tokiomis kaip stresas ar miego problemos. Gydytojas gali padėti planuoti, kaip koreguoti gyvenimo būdą ar skirti medikamentinį gydymą, jei to reikėtų.
Nors nėra patvirtintų vaistų būtent SGS gydymui, kartais gali būti rekomenduojami tam tikri vaistai, įprastai naudojami kitiems parasomnijos ar susijusiems sutrikimams valdyti:
- Topiramatas (vaistas epilepsijos priepuoliams gydyti)
- Nifedipinas (dažniausiai skiriamas dėl širdies ligų, kartais dėl SGS)
- Amitriptilinas (vaistas nuo depresijos)
- Klomipraminas (preparatas, skirtas obsesiniam kompulsiniam sutrikimui valdyti)
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo individualių aplinkybių ir šalutinių poveikių rizikos – visa tai reikėtų aptarti su gydytoju.
Sindromo prevencija
Kadangi iki šiol neaišku, kodėl SGS pasireiškia, nėra galimybės visiškai užkirsti jam kelią. Vis tik galima sumažinti epizodų tikimybę rūpinantis savo miegu ir sveikata:
- Užtikrinkite kokybišką miego režimą – miegokite pakankamai, laikykitės reguliaraus grafiko
- Raminančios praktikos prieš miegą: meditacija, lengva joga ar kvėpavimo pratimai
- Kontroliuokite kitus sveikatos sutrikimus, kurie galėtų kamuoti jūsų miegą
- Kreipkitės pagalbos, jei patiriate stiprų nerimą ar stresą
Ar SGS pavojingas?
Šis sindromas nėra pavojingas – nors jo simptomai gali būti įtempti, jie nekelia grėsmės gyvybei, nesukelia skausmo ir nepažeidžia smegenų. Sužinojus, kas tai per reiškinys, dažnai lengviau apsiprasti su jų pasireiškimu, žinant, kad nieko blogo neįvyks. Vis dėlto pastebėta, jog žmonėms, kurie patiria SGS, gali išaugti rizika pasireikšti kitiems parasomnijos tipams.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Jei pastebite, kad SGS epizodai dažnėja, ryškėja kitos miego problemos arba sunku pailsėti taip, kaip anksčiau – verta kreiptis į specialistą. Net jei tikslus šio reiškinio atsiradimo mechanizmas nėra žinomas, gydytojas gali padėti prisitaikyti prie simptomų, rasti būdų pagerinti gyvenimo kokybę ir miegą.
Gydytojui galite užduoti šiuos klausimus:
- Kaip galėčiau suvaldyti SGS simptomus?
- Kokius tyrimus ar procedūras turėčiau atlikti?
- Ar siūlote kokius nors vaistus?
- Kokius miego pakitimus ar naujus pojūčius turėčiau stebėti?
Ar SGS – epilepsijos priepuolis?
Nors sprogstančios galvos sindromo pasireiškimai primena kai kuriuos epilepsijos simptomus, tai nėra epilepsijos priepuolis. Epilepsijos atveju būdinga pakitusi smegenų elektros veikla, darančia įtaką organizmo valdymui. Kai kurie specialistai svarsto, kad SGS gali būti susijęs su panašiu elektros aktyvumo pokyčiu, tačiau šis ryšys nėra moksliškai patvirtintas.
Kadangi dali simptomų panašūs, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus ir tik tuomet patvirtinti SGS diagnozę.
