Stafilokokinės infekcijos – tai susirgimai, kuriuos sukelia Staphylococcus genties bakterijos. Šiai grupei priklauso daugiau nei 30 skirtingų bakterijų tipų. Dažniausiai žmonėms ligas sukelia Staphylococcus aureus. Patogenu laikomas bet kuris mikroorganizmas, galintis sukelti ligą.
Šių infekcijų gydymui sveikatos priežiūros specialistai taiko antibiotikus. Esant sudėtingoms ar užleistoms formoms, stafilokokinė infekcija gali sukelti sunkias sveikatos būkles ir net baigtis mirtimi.
Kurias kūno vietas gali paveikti stafilokokinė infekcija?
Skirtingi stafilokokų tipai gali sukelti sutrikimus įvairiose organizmo vietose. Ši infekcija gali pažeisti:
Odą
Dažniausiai Staphylococcus aureus sukelia odos infekcijas. Jų metu gali atsirasti pūliniai, pūslelės, paraudimas. Tokie pažeidimai gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant veidą, ypač nosies ir burnos srityje.
Krūtis ir krūtinės sritį
Žindančioms moterims gali išsivystyti mastitas – krūties audinio uždegimas, kurį lydi patinimas ir pūliniai, kuriuose kaupiasi pūliai.
Virškinimo sistemą
Suvartojus maisto, kuriame yra šių bakterijų, gali pasireikšti apsinuodijimas maistu. Tokiais atvejais dažniausiai atsiranda vėmimas ir viduriavimas.
Kaulus
Bakterijoms patekus į kaulinį audinį, išsivysto infekcija, sukelianti uždegimą ir skausmą. Ši būklė vadinama osteomielitu.
Plaučius ir širdį
Infekcijai išplitus į plaučius, gali išsivystyti plaučių uždegimas ir kvėpavimo sutrikimai, susiję su pūlinių formavimusi. Taip pat stafilokokai gali pažeisti širdies vožtuvus, o tai didina širdies nepakankamumo riziką.
Kraujotaką
Kai bakterijos į kraują išskiria toksinus, gali išsivystyti sunki būklė – sepsis, dar vadinamas kraujo užkrėtimu.
Kaip dažnai pasitaiko stafilokokinės infekcijos?
Odos stafilokokinės infekcijos kasmet nustatomos milijonams žmonių. Dauguma jų būna lengvos formos ir sėkmingai gydomos antibiotikais. Net ir visiškai sveikiems asmenims stafilokokai dažnai natūraliai gyvena nosies gleivinėje ar ant odos. Tačiau patekusios į organizmo vidų, šios bakterijos gali sukelti įvairius susirgimus. Tokiais atvejais kasmet registruojami dešimtys tūkstančių sunkių Staphylococcus aureus sukeltų infekcijų atvejų.
Kam stafilokokinės infekcijos pasireiškia dažniau?
Nors užsikrėsti gali bet kuris žmogus, tam tikros grupės turi didesnę riziką. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys asmenys dažniau turi šių bakterijų ant odos. Stafilokokinės infekcijos dažniau nustatomos žmonėms, kurie:
- leidžiasi narkotines medžiagas;
- yra gydomi ligoninėje, neseniai patyrė operaciją arba turi organizme medicininių prietaisų, pavyzdžiui, kateterių;
- serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, kraujagyslių ligos ar egzema;
- turi nusilpusią imuninę sistemą;
- žindo kūdikį;
- ilgą laiką naudojo tamponus;
- turi įgimtų širdies ydų;
- yra patyrę širdies vožtuvų operacijų.
Kokios stafilokokinės infekcijos būdingos vaikams?
Vaikams stafilokokinės infekcijos dažnai žinomos kitais pavadinimais, pavyzdžiui, impetiga ar miežiai. Šios infekcijos, taip pat ir žaizdų supūliavimas, dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Be pūslelių ar į spuogus panašių darinių, vaikams gali pasireikšti šaltkrėtis, karščiavimas ir bendras prastos savijautos jausmas. Pastebėjus tokius požymius, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir įvertinti būklę.
Kokie yra stafilokokinės odos infekcijos požymiai ir simptomai?
Stafilokokinės infekcijos simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje išsivysto uždegimas. Dažniausiai šios infekcijos pažeidžia odą. Jos neretai primena spuogus – paraudusius, skausmingus darinius, užpildytus pūliais. Iš jų gali sunktis skystis. Dėl išvaizdos tokie pakitimai kartais palaikomi vabzdžių įkandimais ar įaugusiais plaukeliais.
Odos stafilokokinės infekcijos požymiai
Stafilokokinės kilmės odos infekcijoms būdingi šie simptomai:
- Pūliniai ir šunvotės: po oda susiformuoja skausmingi dariniai, sukeliantys paraudimą ir vietinį skausmą.
- Celiulitas: pasireiškia patinusia, paraudusia ir skausminga oda bei poodiniais audiniais.
- Folikulitas: aplink plauko folikulą atsiranda nedidelė, į spuogą panaši pūslelė, kuri gali būti skausminga.
- Impetiga: susidaro skysčiu užpildytos pūslelės ar opos, kurios pratrūkusios palieka gelsvas arba rusvas šašų pluteles.
- Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas: sunki infekcijos forma, kai oda pradeda luptis dideliuose kūno plotuose; dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams.
Šios infekcijos paprastai prasideda nuo jautrių, šiltų ir paraudusių odos vietų. Ligai progresuojant, gali pasirodyti pūlių ar išskyrų, o paraudimo plotas didėja. Kai kuriais atvejais odos stafilokokinės infekcijos virsta atviromis žaizdomis.
Kokie yra stafilokokinės infekcijos simptomai organizmo viduje?
Kai stafilokokinė infekcija išplinta ne tik odoje, o kituose organizmo audiniuose ar organuose, ji sukelia specifines ligas, kurioms būdingi skirtingi požymiai.
Su stafilokokais susijusios vidaus ligos ir jų simptomai
- Apsinuodijimas maistu: gali pasireikšti sunkūs simptomai, tokie kaip stiprus vėmimas ir viduriavimas.
- Mastitas: dažniausiai išsivysto žindančioms moterims; jam būdingas krūties audinio uždegimas, skausmas ir pūlinių susidarymas.
- Sepsis: stafilokokams patekus į kraują, išsivysto kraujo užkrėtimas, pasireiškiantis karščiavimu ir pavojingai sumažėjusiu kraujospūdžiu.
- Toksinio šoko sindromas: itin sunki sepsio forma, kuriai būdingas aukštas karščiavimas, raumenų skausmai ir į nudegimą nuo saulės panašus bėrimas.
- Endokarditas: širdies vidinio dangalo infekcija, dažnai susijusi su stafilokokais; gali būti pažeisti širdies vožtuvai ir pats širdies raumuo. Simptomai apima karščiavimą, gausų prakaitavimą, svorio kritimą ir padažnėjusį širdies ritmą.
Kaip žmonės užsikrečia stafilokokine infekcija?
Stafilokokinės infekcijos plinta panašiai kaip ir kiti užkrečiamieji susirgimai – per artimą kontaktą, kosulį ar čiaudulį, taip pat ir kitais būdais.
Pagrindiniai užsikrėtimo keliai
- Odos infekcijos: užsikrėtimas įvyksta kontaktuojant su Staphylococcus bakterijomis. Jos patenka į organizmą per odos pažeidimus, pavyzdžiui, įpjovimus. Pūliai iš infekuotų vietų yra užkrečiami, todėl galima užsikrėsti liečiant išskyras ar naudojant bakterijomis užterštus rankšluosčius ir kitus daiktus.
- Apsinuodijimas maistu: bakterijos patenka į organizmą su maistu, dažniausiai dėl netinkamos higienos ar kryžminės taršos maisto ruošimo metu.
- Toksinio šoko sindromas: menstruacijų metu ilgai naudojant tamponus, susikaupus kraujui susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Per smulkius makšties gleivinės pažeidimus jos patenka į organizmą.
- Mastitas: žindančioms moterims bakterijos iš kūdikio burnos gali patekti į krūtį per įtrūkusią spenelio odą. Jei krūtis nėra reguliariai ištuštinama, bakterijos užsilaiko ir sukelia infekciją.
- Endokarditas: bakterijos į širdį patenka per kraujotaką, kartais iš burnos ertmės. Didesnę riziką turi asmenys, kurių burnos higiena prasta arba kuriems valantis dantis dažnai kraujuoja dantenos.
Kaip diagnozuojama stafilokokinė infekcija?
Stafilokokinės infekcijos nustatymo metodai priklauso nuo to, kuri kūno vieta yra pažeista. Odos infekcijos dažnai atpažįstamos vizualiai, tačiau daugeliu atvejų, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti tikslią bakterijų rūšį, taikomi laboratoriniai tyrimai. Tam naudojami Gramo dažymo metodai ir bakterijų pasėliai.
Diagnostika pagal infekcijos tipą
- Oda: dažniausiai gydytojas diagnozuoja stafilokokinę odos infekciją apžiūrėjęs pažeistą vietą. Jei reikia, gali būti paimtas odos mėginys laboratoriniams tyrimams, siekiant nustatyti bakterijų buvimą.
- Apsinuodijimas maistu: vertinama, kiek laiko tęsiasi negalavimai ir koks jų intensyvumas. Tam tikrais atvejais gali būti prašoma pateikti išmatų mėginį.
- Mastitas: įvertinus simptomus, gali būti siunčiamas motinos pieno mėginys laboratorinei analizei, kad būtų nustatyta, ar jame yra bakterijų.
- Toksinio šoko sindromas: gali būti imami kraujo arba šlapimo mėginiai bakterijoms nustatyti. Kai kuriais atvejais papildomai atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai, siekiant įvertinti, ar infekcija paveikė vidaus organus.
- Endokarditas: diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, kraujo tyrimų rezultatais ir širdies echoskopijos duomenimis.
Kaip suprasti, kad galite sirgti stafilokokine infekcija?
Pastebėjus stafilokokinės infekcijos požymius, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kuris gali atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti gydymą. Rekomenduojama nedelsti, jei jums ar vaikui atsirado pūslėta, sudirgusi ar paraudusi odos vieta, ypač jeigu kartu pasireiškia karščiavimas. Tik sveikatos priežiūros specialistas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir taikyti tinkamą gydymą.
Kaip papildomą stebėjimo priemonę galima pažymėti paraudimo ribas ant odos, pavyzdžiui, apibrėžiant jas rašikliu. Jei pastebima, kad paraudusi sritis plečiasi ir peržengia pažymėtas ribas, tai yra aiškus signalas kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip gydoma stafilokokinė infekcija?
Dauguma odos stafilokokinių infekcijų atvejų gydomos vietinio poveikio antibiotikais, kurie tepami tiesiai ant pažeistos odos. Kai kuriais atvejais sveikatos priežiūros specialistas gali nuspręsti chirurginiu būdu atverti pūlinį ar šunvotę – atliekamas nedidelis įpjovimas, kad būtų pašalinti susikaupę pūliai.
Infekcijoms, kurios pažeidžia ne tik odą, bet ir organizmo vidų, taip pat sudėtingesniems odos pažeidimams gydyti skiriami geriamieji antibiotikai. Konkretus vaistas parenkamas atsižvelgiant į infekcijos pobūdį ir sukėlėją. Esant sunkioms stafilokokinėms infekcijoms, taikomas gydymas intraveniniais antibiotikais, kurie leidžiami tiesiai į veną.
Jeigu infekcija yra sunki ir reikalingas intraveninis gydymas, pacientui gali būti rekomenduojama tam tikrą laiką gydytis ligoninėje.
Kiek laiko stafilokokinė infekcija yra užkrečiama?
Pradėjus vartoti antibiotikus, dažniausiai infekcija nustoja būti užkrečiama praėjus maždaug 48 valandoms. Vis dėlto savijautos pagerėjimas gali užtrukti ilgiau, net jei bakterijų plitimo rizika jau sumažėjusi.
Kokie galimi stafilokokinės infekcijos gydymo šalutiniai poveikiai?
Šalutiniai reiškiniai priklauso nuo naudojamo antibiotiko rūšies. Vietinio poveikio preparatai gali sukelti deginimo pojūtį, niežėjimą ar paraudimą toje vietoje, kur jie buvo naudojami. Vartojant geriamuosius antibiotikus, dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Kokios galimos stafilokokinės infekcijos komplikacijos?
Negydomos stafilokokinės infekcijos gali kelti grėsmę gyvybei. Retais atvejais stafilokokai tampa atsparūs įprastai naudojamiems antibiotikams. Tokia infekcijos forma vadinama meticilinui atspariu Staphylococcus aureus ir ji siejama su sunkiomis ligos formomis bei mirtinais atvejais.
Viena iš atsparumo vystymosi priežasčių yra netinkamas antibiotikų vartojimas, kai vaistai nutraukiami vos pagerėjus savijautai. Tokiu atveju bakterijos gali būti ne visiškai sunaikintos ir įgyti atsparumą gydymui.
Ką galima daryti siekiant palengvinti stafilokokinės infekcijos simptomus?
Įtarus stafilokokinę infekciją, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Siekiant sumažinti odos infekcijos sukeliamą diskomfortą, rekomenduojama pažeistą vietą švelniai plauti muilu ir vandeniu. Skausmui ir patinimui mažinti gali padėti šalti kompresai bei nereceptiniai vaistai nuo skausmo.
Apsinuodijimo maistu atvejais svarbu vartoti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta organizmo dehidratacijos sveikimo laikotarpiu.
Mastito simptomus gali palengvinti švelnus masažas ir šilti kompresai.
Daugeliu atvejų, kai stafilokokinė infekcija nustatoma laiku ir tinkamai gydoma, ligos eiga būna palanki. Kaip ir esant daugeliui kitų susirgimų, geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai diagnozė nustatoma ankstyvoje stadijoje ir gydymas pradedamas nedelsiant.
Prognozė priklauso nuo infekcijos sunkumo. Paviršinės odos infekcijos paprastai praeina greičiau nei didelės, gilios žaizdos ar infekcijos, išplitusios organizmo viduje.
Jeigu stafilokokinė infekcija apima visą organizmą arba pažeidžia vidaus organų sistemas, sveikimo laikotarpis gali būti gerokai ilgesnis. Būtent todėl itin svarbu laiku kreiptis medicininės pagalbos, nes negydomos stafilokokinės infekcijos gali būti mirtinos.
Kaip galima sumažinti stafilokokinės infekcijos riziką?
Prevencinės priemonės priklauso nuo infekcijos tipo. Norint sumažinti užsikrėtimo tikimybę, rekomenduojama laikytis šių gairių:
Oda
Siekiant apsisaugoti nuo odos stafilokokinės infekcijos, svarbu palaikyti tinkamą higieną, kruopščiai prižiūrėti žaizdas ir reguliariai plauti rankas bei kūną. Taip pat patariama nesidalyti rankšluosčiais ar asmeniniais daiktais su kitais asmenimis.
Apsinuodijimas maistu
Maisto sukeltos infekcijos riziką galima sumažinti laikantis saugaus maisto tvarkymo taisyklių, tinkamai termiškai apdorojant maistą ir greitai atšaldant greitai gendančius produktus, ne vėliau kaip per dvi valandas.
Toksinio šoko sindromas
Menstruacijų metu tamponus rekomenduojama keisti kas keturias-aštuonias valandas ir rinktis kuo mažesnio sugeriamumo priemones, kurios vis dar yra veiksmingos.
Mastitas
Žindančioms moterims patariama kiekvieno maitinimo metu stengtis visiškai ištuštinti krūtį. Jei įmanoma, po žindymo spenelius reikėtų palikti išdžiūti natūraliai.
Šaltiniai
Merck Manual vartotojams skirtas leidimas. Informacija apie Staphylococcus aureus sukeltas infekcijas.
Amerikos pediatrų akademija. Medžiaga apie stafilokokines infekcijas vaikams.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai. Informacija apie meticilinui atsparų Staphylococcus aureus.
Lowy F. D. Stafilokokinės infekcijos apžvalga leidinyje „Harrisono vidaus ligų principai”, 20 leidimas.
Amerikos širdies asociacija. Informacija apie širdies vožtuvus ir infekcinį endokarditą.
Rani G. N., Budumuru R., Bandaru N. R. Medaus antimikrobinio poveikio tyrimai, susiję su atspariais ir jautriais Staphylococcus aureus tipais. Klinikinės diagnostikos tyrimų žurnalas, 2017.
Fuchs A. L. ir bendraautoriai. Bald’s akių tepalo antibakterinio poveikio vertinimas vaistams atspariems mikroorganizmams. PLoS ONE, 2018.
