Staigaus kūdikių mirties sindromas (SKMS) – tai labai netikėta kūdikio mirtis, įvykstanti pirmaisiais gyvenimo metais. Dažniausiai, net atlikus išsamų tyrimą – skrodimą, apžiūrėjus įvykio vietą ir išanalizavus kūdikio ligos istoriją – konkrečios mirties priežasties nustatyti nepavyksta. Jei išorinės ar medicininės priežastys nėra randamos, o vaikas jaunesnis nei vienerių metų, tokia mirtis vadinama staigaus kūdikių mirties sindromu.
Kas yra SKMS?
Staigia kūdikių mirtimi dažniausiai laikomos netikėtos ir be aiškių požymių įvykusios mirtys, kuomet kūdikiui yra nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Dažniausiai tai nutinka miego metu, ypač tarp vidurnakčio ir ankstaus ryto, tad dažnai SKMS vadinamas „lopšio mirtimi“ arba „lovytės mirtimi“. Nors pačios lovytės SKMS nesukelia, aplinka, kurioje kūdikis miega, gali turėti didelę reikšmę.
Dažnumas ir SKMS rizikos periodas
Daugiausia SKMS atvejų nustatoma 2–4 mėnesių amžiaus kūdikiams; net 90 % visų atvejų nutinka iki šešių mėnesių amžiaus. Tai viena dažniausių kūdikių mirčių priežasčių pirmaisiais gyvenimo metais.
Kas dar vadinama staigia vaiko mirtimi?
Nors dauguma netikėtų kūdikių mirčių vadinama SKMS, ne visos jos būna būtent tokios kilmės. Yra platesnis terminas – staigi netikėta kūdikio mirtis (angl. SUID), kuris apima visas staigias ir nepaaiškinamas kūdikių mirtis, nepriklausomai nuo to, ar nustatyta priežastis (pavyzdžiui, užspringimas ar uždusimas), ar ne. Apie pusę visų SUID atvejų sudaro SKMS.
SKMS simptomai
Staigaus kūdikių mirties sindromo nėra įmanoma atpažinti iš anksto, nes dažniausiai jokių ankstesnių simptomų, kurie parodytų artėjančią riziką, nebūna. Paprastai mirtis ištinka ramų, sveiką kūdikį tiesiog miego metu.
SKMS priežastys
Nors medicina dar nerado aiškių atsakymų, kodėl kyla SKMS, mokslininkai išskiria keletą rizikos veiksnių ir galimų priežasčių. Tai laikoma nepaaiškinama mirtimi, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurių vaikų organizmas gali būti jautresnis tam tikriems veiksniams dėl smegenų vystymosi ar genetinio polinkio. Labiausiai paplitusi teorija – jautrumas kvėpavimo, širdies ritmo ar temperatūros reguliacijai. Tuomet, kai kūdikis susiduria su papildomu sukrėtimu (trigeriu) – rizika išauga.
Veiksniai, didinantys SKMS riziką:
- Mamos rūkymas nėštumo metu arba kūdikio aplinkoje.
- Ligos ar priežiūros stoka nėštumo metu.
- Nesaugi kūdikio miego padėtis arba nesaugi miego aplinka.
- Nėštumas paauglystėje.
- Neišnešiotumas, mažas gimimo svoris.
- Kūdikio perkaitimas miego metu.
- Alkoholio vartojimas nėštumo metu.
- Berniuko lytis (statistiškai berniukai miršta dažniau).
- Buvimas dvyniu ar broliu/sese kitam SKMS nukentėjusiam vaikui.
- Ankstesni epizodai, kai kūdikis buvo uždususio ar kvėpavimą staiga sustabdžiusio būsenoje.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems kyla SKMS, gali blogiau reaguoti į kvėpavimo, širdies ritmo ir temperatūros pokyčius.
Klaidingos priežastys
- Lovytės, bei jų konstrukcija SKMS nesukelia.
- SKMS nesusijęs su užspringimu ar vėmimu.
- Vaiko nepriežiūra ar smurtas nėra SKMS priežastis.
- Infekcinės ligos SKMS nesukelia.
Ar vakcinos didina SKMS riziką?
Nenustatyta, kad kūdikių skiepai didintų SKMS tikimybę. Kai kurie mirties atvejai po paskiepijimo yra sutapimas – tyrimai rodo, kad laiku atlikti skiepai priešingai, sumažina SKMS riziką.
SKMS prevencija
Nors nėra būdo visiškai užkirsti kelią SKMS, tam tikros priemonės žymiai sumažina riziką.
Kaip sumažinti staigios kūdikių mirties riziką?
- Visada migdykite kūdikį ant nugaros – nei ant pilvo, nei ant šono. Tokiu būdu sumažinama uždusimo rizika, nes kūdikių galvos dar sunkios, kaklo raumenys – silpni, o kvėpavimui trukdant kūdikis dažnai nesugeba apsisukti.
- Kūdikis turėtų miegoti tame pačiame kambaryje, bet ne tėvų lovoje. Geriausias pasirinkimas – atskiras kūdikio lopšys ar šoninė lovelė iki mažiausiai šešių mėnesių.
- Patogiam ir saugiam miegui naudokite standų čiužinį – venkite minkštų paviršių, ant kurių kūdikis gali įsmigti. Čiužinys turi būti visiškai plokščias ir lygus.
- Iš kūdikio lovelės pašalinkite visas pagalves, antklodes, minkštus žaislus, apsaugines juosteles ar kitus daiktus, kurie gali kelti uždusimo ar pasismaugimo pavojų. Ant čiužinio turi būti tik pritaikytas paklodė.
- Niekada nesidalinkite lova su kūdikiu, ypač jei yra rizikos veiksnių.
- Patalpoje neturi būti perkaršta – perkaitimas didina SKMS riziką, nes kūdikiai tada gali pernelyg giliai užmigti ir sunkiai atsibusti, jei ištinka kvėpavimo sutrikimas.
- Nustokite vystyti kūdikį, kai jis jau sugeba apsiversti ant pilvo.
Kiti svarbūs patarimai SKMS rizikai mažinti:
- Skiepykite kūdikį pagal rekomenduojamą kalendorių – tyrimai rodo, kad laiku atlikti skiepai gali riziką sumažinti iki pusės.
- Maitinkite kūdikį krūtimi, jei yra galimybė – natūralus maitinimas apsaugo nuo SKMS.
- Siūlykite kūdikiui čiulptuką – manoma, kad čiulptukai gali padėti geriau palaikyti atvirą kvėpavimo takų padėtį bei apsaugo nuo per gilaus miego.
- Venkite alkoholio ir tabako tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo.
- Nepasitikėkite prietaisais, kurie esą saugo ar stebi kūdikio kvėpavimą – tyrimai nepatvirtina, kad jie efektyviai sumažintų SKMS riziką.
- Kai kūdikis būdrauja, skirkite laiko gulėjimui ant pilvuko (prižiūrint suaugusiam). Tai svarbu vystymuisi ir padeda išvengti galvos suplokštėjimo.
Kada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju?
Nors SKMS visiškai išvengti neįmanoma, rekomenduojama nuolat lankytis pas pediatrą ir reguliariai tikrinti kūdikio sveikatą. Specialistai užtikrins, kad augimas vyksta sklandžiai, o skiepijimai būtų atlikti laiku. Tai irgi padeda sumažinti staigios kūdikių mirties grėsmę, nes kiekvienos konsultacijos metu galite užduoti visus rūpimus klausimus apie vaiko saugumą.
