Stemplės vėžys – tai viena iš dažniausiai pasaulyje diagnozuojamų onkologinių ligų, kuri sudaro apie dešimtą vietą tarp visų vėžio formų. Šis auglys išsivysto stemplėje – ilgame raumeniniame vamzdyje, jungiančiame gerklę su skrandžiu ir padedančiame nuryti maistą. Deja, ankstyvoje stadijoje stemplės vėžys retai pasireiškia ryškiais simptomais, todėl dažnai aptinkamas jau pažengusioje stadijoje.
Kaip stemplės vėžys veikia organizmą
Onkologinis procesas stemplėje prasideda, kai šio organo ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir sudaro auglį. Stemplė pasižymi elastingumu, todėl ją auglys kartais ilgą laiką neišplečia. Vėžiui didėjant, stemplėje ima mažėti vietos praslinkti maistui, todėl pacientas gali jausti rijimo sunkumus ar net skausmą.
Stemplės vėžio tipai
- Adenokarcinoma. Dažniausiai ši vėžio forma aptinkama apatinėje stemplės dalyje, ten, kur yra gleivinę gaminančios ląstelės, padedančios lengvai nuryti maistą.
- Plokščiųjų ląstelių karcinoma. Šis tipas prasideda stemplės paviršių išklojančiose plokščiosiose ląstelėse ir paprastai išsivysto viršutinėje arba vidurinėje stemplės dalyje.
Ar yra galimybė pagyti nuo stemplės vėžio?
Esant ankstyviems navikams, chirurginis jų pašalinimas kai kuriems žmonėms suteikia galimybę pagyti. Tačiau tik ketvirtadalis pacientų suserga vėžiu, kuris nustatomas, kol liga nėra išplitusi. Pažengusioje stadijoje gydymas dažnai skirtas simptomams lengvinti ir gyvenimo trukmei pratęsti.
Kokie žmonės dažniausiai suserga stemplės vėžiu?
Ši liga dažniau nustatoma vyrams, ypač vyresniems nei 60 metų. Skirtingos vėžio formos siejamos su tam tikromis populiacijomis – pavyzdžiui, plokščialąstelinė karcinoma dažnesnė tarp tam tikrų etninių grupių, o adenokarcinoma – tarp kitų. Stemplės vėžiu kasmet suserga apie 4 asmenis iš 100 000 gyventojų.
Stemplės vėžio simptomai
- Rijimo sunkumas – dažniausiai pirmas pastebimas požymis.
- Skausmas ar diskomfortas ryklėje, krūtinės centre arba tarp menčių.
- Vėmimas ar kraujo atkosėjimas.
- Rėmuo.
- Balsas tampa prikimęs, vargina užsitęsęs kosulys.
- Nenoras ar neplanuotas svorio kritimas.
Kiek greitai progresuoja stemplės vėžys?
Šios rūšies vėžys dažniausiai auga itin sparčiai. Kadangi stemplė gali išsiplėsti, auglys ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų požymių, todėl liga dažnai nustatoma vėlai, jau išplitusi į aplinkinius audinius ar organus.
Stemplės vėžio rizikos veiksniai
- Rūkymas ir tabako vartojimas.
- Alkoholio vartojimas. Ypač jeigu alkoholis vartojamas chroniškai ar dideliais kiekiais.
- Antsvoris ir nutukimas.
- Barretto stemplė ir lėtinis rėmuo. Ilgalaikis rūgšties poveikis keičia stemplės ląsteles, didindamas jų polinkį virsti vėžinėmis.
- Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Virusas gali sukelti pakitimus stemplės ir kitų organų audiniuose.
- Buvusios onkologinės ligos. Ypač galvos arba kaklo vėžys.
- Reti paveldimos ligos. Tokios kaip achalazija (rijimo sutrikimas), tyliozė (perteklinis odos augimas delnuose, pėdose).
- Pavojingų cheminių medžiagų poveikis darbe. Rizika ypač padidėja, jei ilgą laiką dirbama su valymo tirpikliais.
Stemplės vėžio diagnostika
Norint nustatyti tikslią diagnozę, gydytojas vertina nusiskundimus ir ligos istoriją, o tuomet atlieka specialius tyrimus:
- Bario kontrastinė rija. Pacientas išgeria bario tirpalą, po kurio daroma rentgeno nuotrauka – kontrastas aiškiai išryškina stemplę.
- Kompiuterinė tomografija (KT). Padeda įvertinti, ar navikas išplitęs į krūtinę arba pilvo sritį.
- Ezofagogastroduodenoskopija (EGD). Lankstus endoskopas leidžia tiesiogiai apžiūrėti stemplės vidų.
- Endoskopinis ultragarsas. Garsinės bangos leidžia išgauti tikslų stemplės sienelių vaizdą.
- Biopsija. Tyrimo metu paimamas nedidelis audinio gabalėlis, kuris laboratorijoje ištiriamas dėl vėžinių ląstelių.
Diagnozės metu gydytojai įvertina ne tik auglio buvimo vietą ir jo gylį, bet ir tai, ar navikas išplitęs į limfmazgius ar kitas kūno vietas. Taip pat nustatomas naviko laipsniškumas (diferenciacija) – žemai diferencijuoti navikai auga greičiau, aukštai diferencijuoti – lėčiau.
Stemplės vėžio gydymo būdai
Taikomas gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, išplitimo ir ląstelių tipo. Pagrindinės gydymo galimybės yra:
- Chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama ezofagektomija – pašalinama visa arba dalis stemplės, iš skrandžio formuojama nauja stemplės dalis.
- Spindulinė terapija. Naudojamas galingas spinduliavimas, kuris naikina vėžines ląsteles. Dažnai taikomas kartu su operacija arba kaip pagrindinis gydymo būdas.
- Chimioterapija. Šie vaistai nukreipti į greitai besidalijančias vėžio ląsteles.
- Endoskopiniai metodai. Ankstyviems navikams taikoma gleivinės rezekcija arba submukozinė disekcija.
- Lazerio, fotodinaminė terapija. Naudojami šviesą jautrinantys vaistai ir specialūs šviesos šaltiniai vėžio naikinimui ir simptomų mažinimui.
- Tikslinė terapija. Kai kuriuose navikuose nustatomas perteklinis baltymo HER2 kiekis – naudojami vaistai, veikiantys būtent šį baltymą.
- Imunoterapija. Imuninės sistemos stiprinimas specialiais vaistais, padedančiais atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.
Kaip sumažinti riziką susirgti stemplės vėžiu
- Išlaikykite tinkamą kūno svorį, subalansuotai maitinkitės.
- Nevartokite tabako ir sumažinkite alkoholio kiekį.
- Venkite sąlyčio su agresyviais cheminiais tirpikliais.
- Pasitarkite su gydytoju dėl ŽPV vakcinos poreikio.
Šiuo metu bendro reguliaraus stemplės vėžio patikros metodo nėra. Esant didelės rizikos grupėms, pavyzdžiui, sergant Barrett’o stemplės liga, gydytojas gali rekomenduoti reguliarius endoskopinius tyrimus.
Kokia stemplės vėžio eiga ir prognozė
Gydymo rezultatai priklauso nuo kelių veiksnių: bendros sveikatos būklės, naviko tipo, ar liga nustatyta anksti. Jei vėžys nustatomas pradinėje stadijoje, gydymas dažnai būna sėkmingas – apie 46 % pacientų, gydytų dėl ankstyvos stadijos stemplės vėžio, išgyvena daugiau nei penkerius metus.
Pažengusiose ligos stadijose gydymas paprastai siekia pagerinti gyvenimo kokybę, palengvinti simptomus ir pratęsti paciento gyvenimą. Kartais pacientams siūloma paliatyvi priežiūra, siekiant, kad kasdienybė būtų kuo komfortiškesnė.
Kasdienybė ir priežiūra sergant stemplės vėžiu
Po stemplės vėžio operacijos dažnas šalutinis poveikis – pykinimas, vėmimas arba rėmuo. Gali būti sunku valgyti įprastai, todėl svarbu sekti mitybos rekomendacijas, pasirinkti minkštą ar trintą maistą, valgyti mažomis porcijomis. Kai kuriems pacientams pasireiškia „dumpingo sindromas”, kai maistas iš skrandžio patenka į žarnyną per greitai – to pasekmės gali būti pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas, prakaitavimas ar karščiavimas.
Liga gali atsinaujinti, tačiau riziką sumažina žalingų įpročių atsisakymas. Rekomenduojama riboti alkoholio vartojimą ir visiškai atsisakyti tabako.
Kiek dažnai lankytis pas gydytoją priklauso nuo ligos stadijos ir gydymo rezultatų. Po sėkmingo gydymo dažniausiai stebėjimo vizitai planuojami kas 3–6 mėnesius pirmaisiais dvejais metais, vėliau rečiau. Tikrinimo metu gali būti atliekama apžiūra, kraujo arba vaizdiniai tyrimai, endoskopija.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio tipo stemplės vėžys nustatytas?
- Kokia ligos stadija ir kokie gydymo būdai galimi esant mano situacijai?
- Ar liga gali būti visiškai išgydyta?
- Jei išgydymo galimybės nėra – kaip galima pagerinti mano gyvenimo kokybę?
- Kiek laiko galima tikėtis gyventi sergant šia liga?
- Ar reikalingi genetiniai arba molekuliniai tyrimai, siekiant parinkti geriausią gydymą?
