Stokes-Adams sindromas – tai būklė, kai žmogus staiga netenka sąmonės dėl staigaus širdies išstumiamo kraujo kiekio sumažėjimo. Tokia reakcija atsiranda, kai sutrinka širdies ritmas ir pakinta širdies susitraukimų dažnis. Aptemsta sąmonė, nes į smegenis nebepatenka pakankamai deguonimi prisotinto kraujo.

Kada išsivysto Stokes-Adams sindromas?

Šis sindromas dažniau pasitaiko vyresniems nei 60 metų asmenims, ypač kenčiantiems nuo širdies ligų ar turintiems artimųjų su panašiomis diagnozėmis. Kai kuriems žmonėms Stokes-Adams sindromas gali būti gyvybiškai pavojingas – dėl sąmonės netekimo rizikuojama susižaloti ar patirti kitų komplikacijų.

Paplitimas

Tiriant pagyvenusius pacientus, pastebėta, kad apie trečdalį (34%) 65 metų ir vyresnių asmenų alpimo priežasčių sudaro širdies veiklos sutrikimai. Dažniausiai tokiais atvejais pagrindinė priežastis – netaisyklingas ar sutrikęs širdies ritmas.

Stokes-Adams sindromo simptomai

Staigus netikėtas sąmonės netekimas – ypač fizinio krūvio metu ar gulint ant nugaros.
Odos išblyškimas sąmonės praradimo metu.
Po atsigavimo – veido paraudimas ar įkarštis.
Trumpalaikiai traukuliai ar neritmingi raumenų judesiai, primenantys epilepsijos priepuolius.
Širdies plakimo (palpitacijos) pojūtis prieš alpimą.

Šie trumpi sąmonės praradimo epizodai vadinami Stokes-Adams priepuoliais. Dėl traukulių kai kuriais atvejais ši būklė gali būti supainiojama su epilepsija.

Susiję įrašai

Stokes-Adams sindromo priežastys

Nebaigtas arba visiškas atrioventrikulinis blokas (širdies laidumo sutrikimas).
Skilvelių tachikardija (greitas širdies darbų dažnis skilveliuose).
Skilvelių virpėjimas (dezorganizuotas širdies susitraukimas).
Per lėtas širdies plakimas (bradikardija).
Staigus ir laikinas skilvelių raumenų sustojimas (retas, bet galimas Stokes-Adams sindromo paaiškinimas).

Rizikos veiksniai

Amžius virš 60 metų.
Širdies laidumo sutrikimai (pvz., pašakės pluošto blokada).
Ligos ar būklės, paveikiančios širdį.
Šeimos anamnezėje pasitaikę širdies ligos ar širdies ritmo sutrikimai.

Galimos komplikacijos

Neteisingas širdies ritmas, būdingas Stokes-Adams sindromui, gali lemti širdies sustojimą. Dažnai alpstant padidėja traumos, kritimo ar net autoįvykių pavojus. Tokie simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, gali lemti nedarbingumo dienas.

Diagnostika išsamiai

Diagnozė pradedama nuo pokalbio su gydytoju apie alpimo atvejus ir ankstesnes ligas. Daugeliu atvejų atliekama keletas tyrimų:

Širdies darbo ir pulso tikrinimas apžiūros metu.
Kraujospūdžio matavimas.
Prireikus – širdies veiklos tyrimai.

Specifiniai tyrimai

Elektrokardiograma (EKG).
Kraujo tyrimai.
Padėties pokyčio (tilto stalo) testas.
Elektrofiziologiniai tyrimai.
Masažas prie miego arterijos.

Gydymas ir valdymas

Jeigu širdies susitraukimų dažnis itin sumažėjęs, laikinai įvedamas laikinas širdies stimuliatorius, kuris padeda palaikyti normalų ritmą iki nuolatinio stimuliatoriaus įdėjimo. Pastovus stimuliatorius:

Padeda širdžiai dirbti pastoviu ritmu.
Apsaugo nuo širdies sustojimo.
Apsaugo nuo sąmonės netekimo epizodų.

Stimuliatoriaus įdėjimo komplikacijos

Prastas veikimas ar techniniai sutrikimai.
Infekcijos rizika.
Širdies sienelės pažeidimas.

Ilgalaikio stimuliatoriaus veikimas gali būti sutrikdytas dėl išsikrovusios baterijos ar pažeistų dalių – jas galima pakeisti ar pataisyti gydytojo sprendimu.

Atsigavimo laikotarpis

Dažniausiai po stimuliatoriaus įdėjimo namo galima vykti tą pačią ar kitą dieną. Darbo grįžti rekomenduojama po vienos savaitės pertraukos. Visiškas atsistatymas trunka apie keturias savaites.

Kaip sumažinti Stokes-Adams sindromo riziką?

Padėti apsaugoti širdį ir sumažinti pavojų gali šie įpročiai:

Reguliari fizinė veikla.
Širdžiai palanki (mažai riebalų ir druskos turinti) mityba.
Emocinio streso mažinimas.
Alkoholio vartojimo ribojimas.
Tabako atsisakymas.
Kokybiškas nakties miegas.

Perspektyvos ir eiga

Stokes-Adams sindromas gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę dėl dažnų alpimų ir padidėjusios traumų rizikos. Norint išvengti pavojingų epizodų ir staigios mirties dėl širdies ritmo sutrikimų, būtinas gydymas.

Kas laukia gydantis?

Įstačius stimuliatorių, tikimybė sulaukti pasikartojančio Stokes-Adams priepuolio sumažėja iki 5% ar mažiau. Taip pat žymiai pagerėja ilgalaikės išgyvenamumo prognozės. Tačiau ir gydant, 20–30% atvejų ši būklė gali baigtis mirtimi.

Kasdienis gyvenimas su Stokes-Adams sindromu

Svarbu tinkamai rūpintis pagrindine širdies liga, kuri sukėlė šį sindromą, taip pat nuolat stebėti, kaip veikia įdėtas stimuliatorius. Vartokite visus gydytojo paskirtus vaistus ir laikykitės nurodymų.

Kada kreiptis į medikus?

Laikykitės visų suplanuotų vizitų pas gydytoją – taip užtikrinsite stimuliatoriaus veikimą ir širdies būklę. Jei pradeda gesti stimuliatorius ar pasireiškia naujų simptomų, būtinai informuokite gydytoją papildomai.