Stresas yra dažna šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau nedaugelis žino, kokį poveikį jis gali turėti mūsų širdžiai. Nuo epizodinių, trumpalaikių streso šuolių iki ilgalaikio, chroninio poveikio – suprasti šio reiškinio poveikį širdies sveikatai yra itin svarbu kiekvienam iš mūsų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia širdį, koks yra jo ryšys su širdies ligomis bei kokius veiksmus galima imtis norint apsaugoti savo širdies sveikatą nuo streso padarinių.
Kaip stresas veikia širdies darbą?
Stresas yra atsakas į įvairius išorinius ir vidinius dirgiklius, skatinantis organizmo fiziologinius ir psichologinius pokyčius. Kai patiriame stresą, mūsų kūnas gamina hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie suveikia kaip adaptacinių mechanizmų dalis. Šie hormonai padidina širdies ritmą, kraujo spaudimą ir energijos atsargas, leidžiančias kūnui susidoroti su stresoriais.
Trumpalaikis streso poveikis
Trumpalaikiai streso epizodai gali būti naudingi, nes jie padeda susikaupti ir efektyviau atlikti užduotis. Tai vadinama „kovok arba bėk” atsaku. Tačiau dažnas streso patyrimas net trumpam gali sukelti nepageidautinų pasekmių širdžiai, pavyzdžiui, nereguliarų širdies ritmą.
Ilgalaikis streso poveikis
Chroniškas stresas, priešingai nei trumpalaikis, sukelia organizmo nuolatinį „pavojaus” būseną, o tai gali labai pakenkti širdies sveikatai. Nuolat padidėjęs kortizolis kraujyje gali prisidėti prie aukšto kraujo spaudimo, cholesterolio kiekio padidėjimo ir kitų širdies ligų rizikos veiksnių atsiradimo. Ilgainiui tai gali sukelti širdies raumens susilpnėjimą ir kardiovaskulinių ligų vystymąsi.
Streso ir širdies ligų sąsajos
Stresas yra svarbus rizikos veiksnys, susijęs su įvairiomis širdies ligomis. Supratimas, kaip stresinės situacijos veikia širdį, yra itin svarbus siekiant išvengti arba sumažinti širdies ligų riziką.
Koronarinė širdies liga
Yra gausu mokslinių tyrimų, įrodžiusių, kad stresas gali tiesiogiai prisidėti prie koronarinės širdies ligos vystymosi. Dėl nuolatinio ir ilgalaikio streso organizme padidėja uždegiminių procesų lygis, kuris gali pažeisti kraujagysles ir skatinti aterosklerozės vystymąsi.
Hipertenzija
Stresas tiesiogiai susijęs su aukšto kraujospūdžio, arba hipertenzijos, rizika. Aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagyslių sieneles, o tai savo ruožtu gali sukelti kitus širdies ligų sutrikimus, kaip rimtesnės komplikacijos. Nuolatinė įtampa gali padėti vystytis šiai būsenai ir netgi padidinti miokardo infarkto riziką.
Širdies ritmo sutrikimai
Stresas dažnai prisideda prie įvairių širdies ritmo sutrikimų, žinomų kaip aritmijos, vystymosi. Tai apima palpitacijas, t.y., jausmą, kad širdis daužosi arba plaka nereguliariai. Tokie sutrikimai gali būti atsitiktiniai arba pasireikšti dažniau, veikiant stresui. Nors daugeliu atvejų aritmijos nėra pavojingos gyvybei, lėtinis sutrikimas gali sukelti rimtesnes komplikacijas.
Streso valdymas siekiant apsaugoti širdies sveikatą
Baigus įvertinti, kaip stresas gali pakenkti širdžiai, svarbu imtis priemonių, kad jis būtų valdomas. Yra daugybė strategijų, kurias kiekvienas gali taikyti kasdieniam streso valdymui, tuo būdami žingsniu arčiau sveikesnės širdies.
Fizinė veikla
Reguliari fizinė veikla ne tik padeda sumažinti streso lygį, bet taip pat stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Fizinis aktyvumas skatina gerosios nuotaikos hormonų, tokių kaip endorfinų, gamybą, mažina kraujo spaudimą ir gerina bendrą savijautą.
Mąstymo technikos
Įvairūs relaksacijos metodai, tokie kaip meditacija, jogos praktika, dėmesingo dėmesio (mindfulness) pratimai, gali padėti sumažinti stresą ir, kaip rodo tyrimai, pagerinti širdies funkciją. Šie būdai padeda nuraminti protą ir kūną bei subalansuoti širdies ritmą.
Tinkamas miegas
Miego trūkumas gali sustiprinti streso poveikį širdžiai. Užtikrinti, kad gautumėte pakankamai kokybiško miego, yra svarbu širdies sveikatai. Tarnybos gairės rekomenduoja suaugusiems siekti 7–9 valandų miego per parą.
Sveika mityba
Subalansuota mityba turi tiesioginę įtaką mūsų kūno gebėjimui sureguliuoti stresą. Maisto produktų, turinčių aukštą omega-3 rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekį, įtraukimas į kasdieninį racioną padeda užtikrinti normalią širdies veiklą.
Streso mitai ir realybė
Yra daugybė klaidingų supratimų apie stresą ir apie tai, kaip jis veikia mūsų sveikatą. Pažvelkime į keletą mitų ir paaiškinkime, kodėl jie yra neteisingi.
Mitas: Stresas yra iš esmės žalingas
Skirtingai nei bendrai manoma, trumpalaikis stresas gali turėti teigiamą poveikį, nes jis padeda žmonėms susikaupti ir spręsti problemas. Tačiau svarbu jį valdyti ir nepalikti nekontroliuojamo ilgą laiką.
Mitas: Reikia vengti stresą sukeliančių situacijų
Vengiant visų stresą sukeliančių situacijų, sumažiname galimybes mokytis įveikti stresą. Vietoj to, turėtume ugdyti streso valdymo įgūdžius, kad galėtume lengviau susidoroti su sudėtingomis situacijomis.
Mitas: Tik streso intensyvumas kenkia širdžiai
Streso dažnis ir trukmė gali būti lygiai taip pat svarbūs kaip intensyvumas. Nuolatinis mažo intensyvumo stresas gali būti toks pat žalingas širdžiai kaip intensyvūs, bet reti streso protrūkiai.
Išvados ir rekomendacijos
Supratimas apie streso poveikį širdžiai ir riziką, kurią jis gali sukelti, yra labai svarbus kiekvieno žmogaus sveikatai. Gyvenant sparčiai besikeičiančiame ir dažnai stresiniame pasaulyje, svarbu imtis priemonių, galinčių sumažinti šio poveikio riziką.
Prioritetu turėtų tapti sveikas gyvenimo būdas, apimantis reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir tinkamus streso valdymo būdus. Kad ir koks stresas būtų mūsų gyvenimo dalis, svarbiausia yra žinoti, kaip su juo susidoroti ir atpažinti signalus, kai reikia kreiptis pagalbos iš specialistų.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
