Stuburo arterijos disekcija – tai reta, tačiau pavojinga būklė, kuri pasireiškia, kai viena ar daugiau stuburo arterijos sienelių sluoksnių įplyšta. Ši kraujagyslė keliauja kaklo gale, šalia stuburo, ir aprūpina smegenis bei nugaros smegenis deguonimi prisotintu krauju. Disekcija dažniau sutinkama jaunesniems nei 45 metų žmonėms, nors gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje.
- 1.Kas vyksta arterijos disekcijos metu
- 2.Kieno rizika didesnė?
- 3.Veiksniai, galintys sukelti arterijos disekciją
- 4.Kaip arterijos plyšimas gali lemti insultą
- 5.Stuburo arterijos disekcijos simptomai
- 6.Kaip nustatoma diagnozė
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Kokie laukia rezultatai?
- 9.Kasdienis gyvenimas po disekcijos
- 10.Ko vengti sveikstant po stuburo arterijos disekcijos
Kas vyksta arterijos disekcijos metu
Stuburo arterija turi tris sluoksnius: vidinį (intima), vidurinį (media) ir išorinį (adventicija). Disekcijos atveju kraujas patenka tarp šių sluoksnių, dažniausiai tarp vidinio ir vidurinio. Tokia būklė gali lemti kraujo krešulio susidarymą – jis, užkimšęs kraujagyslę arba atitrūkęs ir toliau nukeliavęs kraujotakos sistema, gali sukelti insultą.
Jei pažeidžiamos visos trys sluoksnio arterijų sienos, kraujas išteka už jos ribų. Tai sukelia kraujavimą į aplinkinius audinius – galvos smegenų dangalus arba pačias galvos smegenis.
Kieno rizika didesnė?
Stuburo arterijos disekcija gali išsivystyti ir be aiškios priežasties. Tačiau tam tikros ligos stiprina tikimybę susirgti, tarp jų:
- Rūkymas
- Aukštas kraujo spaudimas
- Įgimtos jungiamojo audinio ligos (pvz., Marfano, Ehlers-Danlos sindromai, osteogenesis imperfecta)
- Kai kurios inkstų ligos (policistinė inkstų liga)
- Vaskulitas (kraujagyslių uždegimas)
- Cistinė medialinė nekrozė
- Fibromuskulinė displazija
Disekcija taip pat gali kilti dėl traumos ar netikėtų judesių. Užtektinai stiprios kaklo traumos, o kartais ir ilgalaikė kaklo padėtis, kai jis ištemptas arba intensyviai atloštas atgal, gali pažeisti arteriją. Net kasdienės situacijos, kaip stiprus čiaudulys, vėmimas ar net ilgalaikis galvos laikymas palinkus aukštyn, gali tapti rizikos veiksniais.
Veiksniai, galintys sukelti arterijos disekciją
- Autoįvykiai ir smulkios traumos
- Chiropraktikų manipuliacijos arba gilus kaklo masažas
- Intensyvūs jogos pratimai, susiję su kaklo atlošimu arba tempimu
- Tapyba lubų arba kitų aukštų paviršių, kai ilgai laikoma atlošta galva
- Imtynės, sunkumų kilnojimas, ypač jei kylama didesnė apkrova kaklo zonai
- Baltymų resuscitacija
Kaip arterijos plyšimas gali lemti insultą
Stuburo arterijos, kartu su miego arterijomis, sudaro pagrindinę kaklo kraujagyslių sistemą. Jei jų sienelės plyšta, gali susiformuoti užsikimšimai arba kraujo išsiliejimas, todėl didėja rizika patirti insultą. Nors bendras insulto, kurį sukelia būtent arterijos disekcija, dažnis nėra labai didelis – apie 2% visų išeminių insultų, būtent šis sutrikimas yra viena iš pagrindinių jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių insulto priežasčių (sudaro iki ketvirtadalio insultų šioje amžiaus grupėje).
Stuburo arterijos disekcijos simptomai
Pradinėje stadijoje liga dažnai nesukelia aiškių pojūčių. Tačiau jei arterijos sienelė plyšta ar užsikemša trombu, gali pasireikšti aiškūs insulto simptomai:
- Koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimai (atakcija)
- Svaigimas
- Klausos sumažėjimas ar praradimas
- Dvigubas matymas
- Kaklo skausmas (dažniausiai vienoje pusėje)
- Stiprus galvos skausmas
- Liežuvio nepastovumas, kalbos sutrikimas (dizartrija)
- Vertigo (sukimosi pojūtis)
Kaip nustatoma diagnozė
Gydytojai disekciją dažniausiai įtaria pagal ligos eigą ir simptomus, bet tiksliai patvirtina specialiais vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai taikomas magnetinio rezonanso angiografinis tyrimas, kuris leidžia pamatyti kraujagyslių pakeitimus bei tiksliai nustatyti, kuri arterija ir kiek stipriai pažeista.
Ne visur magnetinio rezonanso angiografijos tyrimai prieinami – todėl dažnai pasirenkama kompiuterinė tomografija (KT) arba KT angiograma. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama klasikine angiografinė procedūra su kontrastu, kuomet į arteriją per riešą ar kirkšnį įvedami kateteriai ir stebima kraujotaka realiuoju laiku.
Gydymo galimybės
Dauguma stuburo arterijos plyšimų užgyja savaime, tačiau siekiant užkirsti kelią krešuliams ir insultui, dažnai skiriami kraujo skystinantys vaistai (pvz., heparinas, aspirinas ar jų analogai, varfarinas). Jei disekcija apima smegenis ar pasireiškia kraujavimu, kraujo skystinantys preparatai dažnai netinka, todėl ieškoma alternatyvių gydymo metodų.
Kartais prireikia ir intervencinių procedūrų. Kai standartinis gydymas neveiksmingas arba pasireiškia hemoraginis insultas, gali būti atliekamos tokios procedūros kaip:
- Endovaskulinė embolizacija – užspaudžiama pažeista arterijos vieta, panaudojant specialius užpildančius preparatus ar metalines spiralės formos priemones
- Angioplastika – atstatoma kraujotaka balionėliu, išplečiančiu susiaurintą kraujagyslės vietą
- Stentavimas – kraujagyslės stiprinimas tinklelio tipo metaliniu stentu, jei pažeidimas yra smegenyse
- Retais atvejais, kai endovaskulinės priemonės netinka, atliekama chirurginė operacija kraujagyslei užspausti miniatiūriniais spaustukais
Kokie laukia rezultatai?
Didžioji dauguma žmonių po stuburo arterijos disekcijos visiškai pasveiksta. Tačiau pirmaisiais metais egzistuoja didesnė rizika patirti pakartotinę disekciją. Ši rizika ilgainiui mažėja, bet kai kuriems asmenims tenka nuolat būti stebimiems dėl galimų pakartotinių atvejų.
Kasdienis gyvenimas po disekcijos
Po stuburo arterijos plyšimo labai svarbu nuolat konsultuotis su gydytoju ir atlikti reguliarius stebėsenos tyrimus – paprastai kas 3–6 mėnesius atliekama magnetinio rezonanso angiografija, kol patvirtinamas visiškas gijimas. Kai kuriems žmonėms reikia ilgai vartoti kraujo skystinančius preparatus. Jei rizika išlieka, rekomenduojama ilgesnė gydytojų priežiūra.
Ko vengti sveikstant po stuburo arterijos disekcijos
- Atsisakykite pratimų, kurių metu reikia laikyti kūno svorį rankomis ar rankomis kabėti (pvz., atsispaudimai, prisitraukimai)
- Nekilnokite daugiau nei 11–14 kg svorio
- Susilaikykite nuo kilnojimo virš galvos
- Venkite kontaktinių sporto šakų
- Nesilankykite atrakcijose, kur greitai keičiasi pagreitis (pvz., amerikietiški kalneliai)
- Nerekomenduojama atlikti kaklo manipuliacijų ar giluminio masažo šioje srityje
- Praleiskite ekstremalius pomėgius, tokius kaip šuoliai parašiutu ar bet kuri veikla, kuri galėtų sukelti staigių galvos ar kaklo judesių
- Atliekant jogos ar pilateso užsiėmimus, išvengti pratimų „lentos“ padėtyje bei ilgalaikio kaklo ištempimo
Atsakingai prižiūrėdami savo sveikatą ir laikydamiesi gydytojų rekomendacijų, dažniausiai galite sugrįžti prie įprasto gyvenimo ir veiklos.
