Superfetacija – tai itin retas reiškinys, kai moteris pastoja dar kartą tuomet, kai jau laukiasi. Įprastai organizme vyksta daug pokyčių, saugančių nuo tokios situacijos – dėl to dvigubas nėštumas natūraliai beveik neįmanomas. Visgi, superfetacija įvyksta tada, kai antroji nėštumo pradžia kažkokiu būdu apeina įprastas apsaugas, kurios turėtų užkirsti kelią naujai gyvybei jau esant nėštumui.
Kaip vyksta superfetacija?
Siekiant, kad tokia situacija įvyktų natūraliai, organizmas turėtų patirti dvi iš eilės vykstančias ovuliacijas – gaunasi du ciklai su dviem atskirais pastojimais. Iš pradžių, pirmosios ovuliacijos metu subręsta kiaušialąstė, ji yra apvaisinama ir įsitvirtina gimdoje. Nepaisant šio nėštumo pradžios, per kitą ciklą vėl tiek išsiskiria kiaušialąstė, tiek įvyksta apvaisinimas, tad gimdoje imasi augti antrasis embrionas.
Nors teoriškai toks procesas įmanomas, realybėje tai – itin neįtikėtina dėl stiprių biologinių apsaugų.
Kodėl tarp nėštumų atsiranda ‘barjerai’?
- Hormonų pokyčiai: Nėštumo metu hormonai nebeleidžia subręsti ir išsiskirti naujam kiaušinėliui. Taip ovuliacija praktiškai nutraukiama.
- Gimdos kaklelio kamštis: Gimdos kaklelyje susidaro gleivių kamštis, todėl spermatozoidams itin sunku patekti į gimdą.
- Pakeista gimdos gleivinė: Net jei kiaušinėlis būtų apvaisintas, embrionui pritvirtėti prie gimdos sienelės būtų labai sudėtinga – cheminė aplinka tiesiog nepalanki.
Kiek dažna superfetacija?
Žmonėms superfetacija – beveik neprieinama tikrovė. Yra žinoma vos apie dešimt patvirtintų atvejų visame pasaulyje, tad tikimybė būti paveiktam šio reiškinio itin artima nuliui. Juolab, kad didžioji dauguma jų susiję su pagalbinėmis reprodukcinėmis technologijomis.
Gyvūnų pasaulyje superfetacija pasitaiko dažniau – ypač kai kurioms graužikų, mažų žinduolių ar žuvų rūšims.
Kaip superfetacija skiriasi nuo dvynių nėštumo?
Superfetacijos metu gimdoje iš tiesų užsimezga du embrionai, kaip ir dvynių nėštumo metu – abu vystosi kartu ir dažniausiai gimsta tuo pačiu metu. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad dvynių užmezgimas įvyksta tą patį ciklą, o superfetacijos atveju – embrionai būna susiformavę per keletą savaičių vienas nuo kito skirtingais ciklais. Dėl to vienas vaisius būna brandesnis už kitą, o kartu – skirtingo gestacinio amžiaus.
Priežastys ir pavyzdžiai
Tiesa, iki šiol nėra tiksliai aišku, kas lemia superfetacijos atsiradimą. Dauguma žinomų atvejų susiję su pagalbinėmis reprodukcijos procedūromis. Net ir tokiomis aplinkybėmis tai nutinka retai.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Yra nufiksuotas atvejis, kai po dirbtinio apvaisinimo, praėjus trims savaitėms nuo embrionų perkėlimo išorine pagalba, buvo aptiktas dar vienas, iš natūralaus apvaisinimo atsiradęs embrionas.
- Dirbtinis apvaisinimas ir stimuliacija: Pastojus po dirbtinio apvaisinimo, vėliau buvo nustatyta, kad jau buvo užsimezgusi dar viena gyvybė. Pirmoji nėštumo pradžia buvo negimdinė, tad jis nebuvo gyvybingas.
- Pakaitinė motinystė: Kartą moteris, tapusi pakaitine mama ir pastojusi per IVF, po pusės metų sužinojo, jog jos pilve vystosi ir savas biologinis kūdikis – pastoja natūraliai jau būdama nėščia.
Superfetacijos simptomai
Superfetacijos atveju specifinių, būtent jai būdingų simptomų nebūna. Visi ženklai tiesiog atitinka įprasto nėštumo požymius.
Kaip nustatoma superfetacija?
Superfetacijos nėštumą atpažinti sudėtinga, nes vaizdas ultragarso tyrime būna labai panašus į dvynius – paprastai aptinkami du ar daugiau vaisių. Skirtumas pastebimas, jei vienas jų vystosi labiau nei kitas – vadinasi, yra kito gestacinio amžiaus.
Kai kurie tyrėjai svarsto, ar kartais superfetacija nėra tiesiog klaidinga dvynių ar kitų nėštumo atvejų interpretacija:
- Dvynių transfuzijos sindromas: Kai dvyniai skirtingai dalijasi mamos maisto medžiagas – vienas vaisius gauna jų daugiau ir auga greičiau nei kitas.
- Placento nepakankamumas: Jei placenta ne iki galo aprūpina abudu vaisius, vystymosi tempas skiriasi, tad stebint jie atrodo skirtingo vystymosi laipsnio.
Kartais net būna, kad per pirmus ultragarsus suklystama – vaisiai paskaičiuojami kaip vienas vietoje dviejų, o vėliau pasirodžius antram, kyla įtarimas dėl superfetacijos.
Superfetacijos nėštumo eiga ir valdymas
Jei pirmas embrionas vystosi greičiau nei antras, gali pasitaikyti, kad antrasis gims šiek tiek anksčiau, nei būtų brandžiausia. Tokiais atvejais gydytojai gali siūlyti planinį cezario pjūvį – tai padeda apsaugoti abiejų kūdikių sveikatą ir užtikrinti kuo sklandesnį jų atėjimą į pasaulį.
Ar įmanoma išvengti superfetacijos?
Superfetacija nėra ta situacija, dėl kurios reikia specialiai nerimauti ar skirti dėmesio prevencijai. Tai labiau įdomus mokslinis reiškinys nei reali tikimybė kasdienybėje – praktikoje su juo greičiausiai nesusidursite.
Perspektyvos ir prognozė
Jei vis dėlto įvyksta superfetacija, perspektyvos – gana geros. Dažniausiai vieno ir kito vaisiaus gestacijos skirtumas siekia tik kelias savaites, todėl specialistai gali suplanuoti labiausiai tinkamą gimdymo laiką, užtikrindami abiejų kūdikių sveikatą.
Dažniausi klausimai apie superfetaciją
Ar galima pastoti esant šeštam nėštumo mėnesiui?
Yra žinomas atvejis, kai pakaitinė mama po IVF procedūros, jau būdama šeštą mėnesį nėščia, natūraliai pastojo dar kartą – tačiau tai tokia retenybė, kad tikimybė yra beveik nulinė.
Koks gali būti laiko skirtumas tarp superfetacijos atvejų?
Paprastai atvejai su keliais embrionais mišria gestacija pasižymi dviejų–keturių savaičių skirtumu tarp pastojimų.
Kuo skiriasi superfetacija ir superfekundacija?
Su superfetacija du embrionai užsimezga skirtingų ciklų metu. O prie superfekundacijos du ar daugiau kiaušinėlių apvaisinami tą patį ciklą ir gali būti net nuo skirtingų vyrų, jei lytiniai santykiai įvyksta su keliais partneriais.
