Poodyminė emfizema – tai būklė, kai oras ar dujos patenka į audinius po oda. Dažniausiai ši būklė pastebima kaklo ar krūtinės srityje, tačiau gali išsivystyti ir kitose kūno vietose. Ant odos pasirodo lygus, šiek tiek iškilęs gumbas.
Kaip atsiranda poodyminė emfizema?
Ši būklė išsivysto, kai po oda įstringa oras ar dujos. Tai gali nutikti, pavyzdžiui, patyrus krūtinės traumą, sergant lėtinėmis plaučių ligomis, po tam tikrų medicininių procedūrų ar chirurginių operacijų krūtinės srityje. Oro patekimas į poodinius audinius gali būti susijęs ir su plaučio kolapsu, šonkaulio lūžiu ar brutalia trauma.
Poodyminės emfizemos ir kitų emfizemos tipų skirtumai
Nors pavadinimas gali klaidinti, poodyminė emfizema nėra tiesiogiai susijusi su plaučių struktūra ar klasikinėmis emfizemos formomis – pavyzdžiui, buline ar paraseptine emfizema.
Simptomai – kaip atpažinti šią būklę?
- Odos, ypač kaklo ar krūtinės srityje, patinimas ir spaudimas
- Gali atsirasti skausmas kakle arba maudimas
- Skausmingas ryklės pojūtis
- Kvėpavimo, ryjimo ar kalbėjimo sunkumai
- Švokštimas
Pagrindinės poodyminės emfizemos priežastys
Skirtingai nei kiti emfizemos tipai, poodyminė emfizema retai kyla dėl rūkymo. Dažniausios priežastys:
- Krūtinės ląstos ar kvėpavimo takų operacijos, endoskopinės procedūros
- Smūgiai ar sužalojimai, kai sulūžta šonkauliai arba įplyšta plaučių audiniai
- Stiprus kosulys ar čiaudulys uždaryta balso plyšio anga
- Veido kaulų lūžiai
- Stemplės ar bronchų sienelių plyšimas
Kas gali turėti didesnę riziką?
Poodyminės emfizemos rizika padidėja žmonėms, kurie:
- Patyrė buitines ar transporto traumas, durtines žaizdas, šautines traumas
- Sirgo kokliušu ar dažnai stipriai vemia
- Naudoja įkvepiamas psichoaktyvias medžiagas ar jų miltelius
- Patyrė stemplės nudegimus arba cheminius nudegimus
Kaip nustatoma poodyminė emfizema?
Jei pastebėjote neįprastą odos patinimą ar kitus simptomus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Medikų apžiūros metu pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas bei vertinami pojūčiai palpuojant poodį – orui susikaupus, galima užfiksuoti būdingą traškesį. Dažnai papildomai rekomenduojami rentgeno tyrimai, padedantys įvertinti oro sankaupas audiniuose ir plaučių būklę.
Gydymas – kaip mažinti simptomus?
Poodyminės emfizemos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Pašalinus ją, susikaupęs oras paprastai per 10 parų pasišalina savaime. Jei oro ar dujų sankaupa labai didelė ir pradeda spausti svarbias organų struktūras, gali būti taikomi invaziniai metodai (pavyzdžiui, drenažas).
Prognozė ir galimos komplikacijos
Daugeliu atvejų poodyminė emfizema laikoma nesunkia problema – organizmas sugeba pats pašalinti susikaupusį orą. Tačiau retais atvejais ši būklė gali progresuoti, oro kiekis staigiai padidėti ir sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, suspausti organus, sutrikdyti kvėpavimą, sukelti audinių žuvimą.
Emfizemos prevencija
Emfizemos rizika priklauso ir nuo gyvenimo būdo, ir nuo galimų traumų. Apsaugokite save vengdami stipraus fizinio poveikio, pavojingų situacijų ar medžiagų, kurios gali pažeisti kvėpavimo takus. Jei jūsų šeimoje pasitaikė emfizemos atvejų, pasitarkite su gydytoju dėl galimų prevencinių tyrimų.
Verta iš anksto aptarti galimą riziką su gydytoju, jei ruošiatės chirurginėms ar kitoms invazinėms medicininėms procedūroms. Susipažinę su galimomis komplikacijomis, būsite geriau pasirengę ir galėsite laiku reaguoti į pirmuosius nerimą keliančius simptomus.













