Burnos vėžys – tai liga, kuri išsivysto burnos ertmėje arba aplink ją. Dažniausiai ji apima vėžinius susirgimus galvos ir kaklo srityse. Daugumos atvejų vėžys prasideda ląstelėse, dengiančiose burnos ertmę ir ryklę – šie navikai vadinami plokščiųjų ląstelių karcinoma.
Pagrindiniai burnos vėžio faktai
Nors apie burnos vėžį išgirstame ne taip dažnai kaip apie kitus onkologinius susirgimus, verta žinoti esminius šio ligos aspektus.
Rizikos veiksniai ir prevencija
- Didžiausioje rizikos grupėje atsiduria rūkantieji ir daug alkoholio vartojantys asmenys. Jeigu žmogus ir rūko, ir smarkiai vartoja alkoholį, tikimybė susirgti burnos vėžiu išauga ženkliai – tokie atvejai priskiriami net šimtą kartų didesnei rizikai lyginant su tais, kurie visiškai nevartoja šių žalingų medžiagų.
- Praleisdami daug laiko saulėje ir neapsaugodami lūpų, papildomai didinate lūpų vėžio tikimybę. Tam įtakos turi ultravioletiniai saulės spinduliai. Naudojant lūpų balzamą su apsauga nuo saulės galima šią riziką sumažinti. Pastaraisiais metais sergamumas vėžiu, kurį sukelia UV spinduliai, mažėja – tam padeda didesnis informuotumas ir priemonės nuo saulės.
Ligos stadijos ir diagnostikos eiga
Kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, burnos vėžys skirstomas į stadijas. Pagal TNM sistemą vertinamas naviko dydis (T), išplitimas į limfmazgius (N) ir tolimų metastazių buvimas (M). Norint tiksliai nustatyti stadiją, atliekami įvairūs tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso, rentgeno procedūros, endoskopija, PET tyrimas.
Ankstyvas pastebėjimas ir gydymo svarba
Iš pradžių burnos vėžys gali pasireikšti nespecifiniais simptomais – pavyzdžiui, ilgai negyjančiomis žaizdelėmis, skausmu ar opomis lūpose, burnos gleivinėje. Kai kurie požymiai gali būti lengvai supainiojami su kitais sveikatos sutrikimais, todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas odontologą. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti gydymą laiku ir ženkliai pagerina sėkmingo pasveikimo galimybes. Jei gydytojas arba odontologas įtaria burnos vėžį, skiriamas fizinis ištyrimas bei biopsija.
Dauguma burnos pokyčių nėra pavojingi, tačiau jeigu turite užsitęsusių ar neaiškių simptomų, nereikėtų delsti – verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Klausimai, kuriuos naudinga užduoti gydytojui
Diagnozavus burnos vėžį, svarbu aktyviai bendradarbiauti su gydytoju bei išlikti informuotam apie visus sprendimus. Aptarę šiuos klausimus vizito metu, jausitės tvirčiau:
- Kokia vėžio rūšis ir kokia jo stadija?
- Kokio tikslo siekiama gydant – pilno išgydymo ar simptomų palengvinimo?
- Kokie gydymo būdai yra prieinami?
- Ką siūlytumėte rinktis – ir kodėl?
- Kokie galimi kiekvieno gydymo būdo privalumai ir trūkumai?
- Ką galima padaryti, kad šalutiniai gydymo poveikiai būtų kuo silpnesni?
- Kaip dažnai teks lankytis gydymo įstaigoje?
- Ar galima dalyvauti naujuose gydymo tyrimuose ar bandymuose?
- Ar galima gauti psichologinę pagalbą ar konsultaciją?
- Kaip dažnai būsite stebimas jau po gydymo?
- Kokie yra tolesni žingsniai?
