Perinealinė išvarža yra reta būklė, kai per silpną dubens dugno raumenų ar fascijos vietą organų arba riebalinio audinio dalis išsiveržia į pilvo ertmę. Tokios išvaržos gali išsivystyti kaip komplikacija po dubens srities operacijų, bet atsiranda ir po traumų ar tam tikrų ligų. Yra atvejų, kai ši būklė pasitaiko gimimo metu – toks įgimtas variantas būna itin neįprastas.
Kas yra perinealinė išvarža
Pavadinimas „perinealinė išvarža“ nusako, kad išvarža susiformuoja per perineumą – tai tarpvietės sritis, esanti tarp išangės ir išorinių lytinių organų. Vyrams ši vieta jungia sėklidžių kapšelį su išange, moterims ji yra tarp makšties ir išangės. Išvarža susidaro tuomet, kai vidaus organų ar riebalų fragmentas išsiveržia per silpnėjančius raumenis ar fasciją – standų jungiamojo audinio sluoksnį, kuris laiko kartu raumenis, nervus, kraujagysles bei organus.
Perinealinių išvaržų tipai
- Įgytos: išvaržos išsivysto po ligos, nėštumo, traumos.
- Įgimtos: išvarža iškart yra nuo gimimo, bet pasitaiko labai retai.
- Antrinės: iškyla po dubens chirurginių operacijų.
Lyginant su kitomis išvaržomis, pavyzdžiui, kirkšnies, perinealinės yra labai retas reiškinys. Jų dažnis po dubens srities chirurgijos svyruoja nuo 0,34 % iki 7 %. Pastebėta, kad moterims tokios išvaržos išsivysto dažniau nei vyrams.
Simptomai ir priežastys
Perinealinės išvaržos priežastys
Pagrindinė priežastis – pažeistas ar susilpnėjęs dubens dugno raumenynas arba fascija. Tokie pakitimai dažniausiai atsiranda dėl traumos, ką tik įvykusios ar praeityje buvusios chirurginės operacijos, uždegiminių ligų, nėštumo. Dubens dugnas – tai tvirtas raumenų sluoksnis, laikantis šlapimo pūslę, tiesiąją žarną, o taip pat gimdą ir makštį moterims bei prostatą vyrams.
Didžiausia tikimybė išvaržai atsirasti yra po didelio pjūvio operacijų apatinėje pilvo dalyje. Tokio tipo intervencijos neretai ženkliai susilpnina dubens raumenis ir jungiamąjį audinį. Pastebėta, kad pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia per pusę metų–penkerių metų laikotarpyje po operacijos.
Didžiausią riziką keliančios operacijos
- Pilvo ir tarpvietės pašalinimo operacijos (abdominoperineal); dažnai atliekamos dėl tiesiosios žarnos ar išangės navikų.
- Apatinės tiesiosios žarnos rezekcijos – tokios kaip dalinės ar visiškos proktomektomijos tiek dėl vėžio, tiek dėl uždegiminių žarnyno ligų.
- Didelės apimties dubens organų pašalinimo operacijos (eksenteracijos), kai šalinami ne tik žarnyno, bet ir aplinkiniai dubens organai.
- Prostatos pašalinimo operacijos dėl prostatos vėžio – tiek atviros, tiek atliekamos per mažus pjūvius (laparoskopinės).
Kiti rizikos veiksniai
- Moteriška lytis
- Ankstesnis gydymas chemoterapija ar spinduline terapija
- Rūkymas
- Histerektomija (gimdos pašalinimas)
- Tiesiosios žarnos navikai ar vėžys
- Imuninę sistemą slopinantys vaistai
Perinealinės išvaržos simptomai
- Dalinai ar visiškai be požymių (kai kuriems žmonėms simptomai visai nepasireiškia)
- Skausmas ar tempimo pojūtis sėdint arba stojantis
- Pasišalinimo ar šlapinimosi sunkumai
- Patinimas vienoje sėdmenų pusėje
- Žarnyno veiklos sutrikimai (smulkiojo ar storojo žarnyno nepraeinamumo požymiai)
Kokie organai gali būti pažeisti
Perinealinė išvarža gali įtraukti kelis pilvo ertmės organus. Dažniausiai per silpną dubens vietą prasiveržia:
- Šlapimo pūslė
- Storoji žarna
- Omentumas (riebalinis pilvaplėvės sluoksnis, dengiantis žarnas ir kitus organus)
- Plonoji žarna
- Gimda
Diagnozė ir gydymas
Kaip sužinoti, ar yra perinealinė išvarža
Paprastai gydytojas gali apčiuopti ar pastebėti išsiveržusią išvaržą. Dažnai tiksliai nustatyti būklę padeda magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai.
Kaip gydomos perinealinės išvaržos
Pagrindinis gydymas – chirurginis: operacijos metu organas ar audinys sugrąžinamas į savo vietą, o silpnesnė raumenų ar fascijos vieta sustiprinama siūlais, kartais ir dirbtiniu tinkleliu ar specialiu raumenų lopu. Šiuolaikinė chirurgija gali pasiūlyti kelis metodus:
- Laparoskopinė operacija (naudojant kamerą ir smulkius pjūvius)
- Robotizuota chirurgija (taip pat su kamera ir robotiniu įrenginiu)
- Pilvo sienos operacija (transabdominalinė – kai prie išvaržos prieinama per pilvo pjūvį)
- Transperinealinė – atliekama per mažą pjūvį tarpvietės srityje
Prevencija ir prognozė
Kaip sumažinti perinealinės išvaržos riziką
Prevencinės priemonės apima reguliarius Kėgelio pratimus, kurie stiprina dubens dugno raumenis. Jei teko operuotis – labai svarbu tiksliai laikytis gydytojų rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, neskubėti kelti sunkių daiktų. Tokie žingsniai gali sumažinti išvaržos išsivystymo tikimybę.
Perinealinės išvaržos prognozė
Po operacijos rezultatai dažnai būna sėkmingi – daugeliui pacientų daugiau rimtų komplikacijų ar grįžtančių problemų nekyla.
Kasdienybė ir signalai kreiptis į gydytoją
Kada būtina kreiptis į specialistus
- Pastebėjus iškilimą arba patinimą tarpvietės ar sėdmenų srityje
- Pakitus šlapinimuisi ar tuštinimuisi
- Jaučiant diskomfortą, tempimą ar skausmą sėdint arba stovint
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kas sukėlė mano išvaržą?
- Koks gydymo būdas man tinkamiausias?
- Kaip ateityje išvengti pakartotinės išvaržos?
- Į kokius nerimą keliančius požymius turėčiau atkreipti dėmesį?













