Tendonų dangalų uždegimas: simptomai, priežastys, tipai ir gydymas

Tenosinovitas – tai uždegiminė būklė, kai susidaro aplink sausgysles esantis plonas audinio sluoksnis, vadinamas sinovine plėvele. Šis uždegimas neretai sukelia skausmą ir gali stipriai apriboti judesių laisvę, todėl paprasti kasdieniai veiksmai tampa sudėtingesni.

Turinys

1.Kas yra tenosinovitas?
2.Kaip susidaro tenosinovitas?
3.Tenosinovito tipai
4.Tenosinovito simptomai
5.Kaip pasireiškia tenosinovitas?
6.Priežastys ir rizikos veiksniai
7.Galimos komplikacijos
8.Kaip nustatoma ši liga?
9.Gydymo galimybės
- 9.1Vaistai tenosinovitui gydyti
10.Kaip išvengti tenosinovito?
11.Ligos eiga ir prognozė
12.Kasdienė priežiūra ir kada kreiptis į gydytoją
- 12.1Klausimai gydytojui

Kas yra tenosinovitas?

Tenosinovitu vadinamas sinovinės membranos, dengiančios sausgysles, uždegimas. Sinovinė plėvelė paprastai gamina skystį, kuris sumažina trintį ir padeda sausgyslėms sklandžiai judėti. Tačiau kai šis audinys sudirgsta ar pažeidžiamas, prasideda uždegimas. Jis ne tik sukelia nemalonius simptomus, bet ir gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų, jei gydymas atidedamas.

Kaip susidaro tenosinovitas?

Sausgyslės – tai pluoštiniai raiščiai, jungiantys raumenis su kaulais ir leidžiantys judėti. Kai sausgyslių apsauginė apvalkalo plėvelė užsidega, sausgyslės pradeda braižytis, tinsta, gali sutirštėti. Dažniausios priežastys – per didelis krūvis, autoimuninės ligos, infekcijos ar traumos.

Tenosinovito tipai

Susiaurėjantis tenosinovitas – šiuo atveju uždegimas susiaurina vietą sausgyslės gaubte, todėl sausgyslė sunkiau slysta. Dažniausios formos: „gaidžio pirštas“ ir de Kerveno tenosinovitas.
Infekcinis tenosinovitas – išsivysto, kai bakterijos ar virusai patenka į sausgyslės apvalkalą.
Neinfekcinis uždegiminis tenosinovitas – būdingas esant lėtinėms ligoms, tokioms kaip podagra ar reumatoidinis artritas, taip pat dažnai pasireiškia nuo per didelės fizinės apkrovos.

Tenosinovito simptomai

Skausmas sausgyslių srityje
Patinimas aplink sausgyslę
Judesių ribotumas ar sunkumas normaliai judinti galūnę
Skausmas judinant pažeistą plotą
Odos spalvos pokyčiai (pvz., paraudimas, matomas ties sausgysle)

Kaip pasireiškia tenosinovitas?

Ši liga dažniausiai sukelia stiprų diskomfortą, ypač judant paveiktą galūnę. Dažniausiai uždegimas pažeidžia:

pirštų sausgysles,
delnus ir rankas,
riešus,
pėdas.

Sergant tenosinovitu, dažnai norima kuo mažiau judinti pažeistą vietą, nes kiekvienas judesys gali kelti skausmą.

Susiję įrašai

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tenosinovitą gali paskatinti įvairūs veiksniai:

Autoimuninės ligos, kai organizmas atakuoja savo audinius, tame tarpe ir sausgyslių plėvelę.
Ilgalaikis tų pačių judesių kartojimas (darbas, sportas ar hobis), vadinamas pertempimo sindromu.
Įvairios infekcijos, kurios išplinta į sausgyslių apvalkalą.
Sužalojimai ar traumos, pažeidžiančios sausgysles bei aplinkinius audinius.

Didžiausia rizika susirgti tenosinovitu yra žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, diabetu, skydliaukės ligomis, fibromialgija, podagra ar turinčiais rankų infekcijų. Taip pat dažniau pasitaiko sergantiems Dupuytreno liga.

Galimos komplikacijos

Sąnario sustingimas
Sausgyslės plyšimas
Sausgyslės audinio žūtis (nekrozė)
Randinių audinių (adhezijų) formavimasis
Kraštutiniais atvejais – galūnės amputacijos poreikis

Kaip nustatoma ši liga?

Diagnozuojant tenosinovitą, svarbiausia gydytojo apklausa apie simptomus, apžiūra ir judesių įvertinimas. Taip pat gali būti atlikti kraujo tyrimai uždegimui arba infekcijai nustatyti.

Diagnozės patikslinimui ar sunkumo įvertinimui gali prireikti vaizdinių tyrimų:

Rentgeno nuotrauka – aptinkami užkalkėjimai ir patinimas aplink sausgysles.
Magnetinio rezonanso tomografija – detaliai parodo sausgyslės ir aplinkinių audinių būklę.
Ultragarsas – leidžia įvertinti uždegimą ir patinimą minkštuose audiniuose.
Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliau parodo kaulo, sausgyslės ir aplinkinio audinio pokyčius, nei rentgenas.

Gydymo galimybės

Parinktos gydymo priemonės labiausiai priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai taikoma:

Nustojimas atlikti veiklą, kuri sukėlė uždegimą – būtinas poilsis.
Įtvarų, elastinių tvarsčių ar specialių įtvarų naudojimas sumažina apkrovą.
Šilumos ar šalčio kompresai mažina uždegimą ir mažina skausmą.
Hormoniniai vaistai (kortikosteroidai) – kaip tabletės arba injekcijos – mažina uždegimą.
Rankų ar kitų paveiktų vietų kineziterapija – padeda mažinti tinimą, gerinti judesius.
Chirurgija taikoma tada, jei ligą sukėlė infekcija ar yra didelis sausgyslės spaudimas.

Vaistai tenosinovitui gydyti

Kurie vaistai bus skiriami, priklausys nuo priežasties:

Antibiotikai – būtini, jei uždegimą sukėlė infekcija.
NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) – dažniausiai naudojami skausmui malšinti ir uždegimui sumažinti.
Kortikosteroidai – vartojami kaip injekcijos ar tabletės esant stipriam uždegimui.
Ligos eiga keičiančius priešreumatinius vaistus (DMARDs) gydytojas gali skirti sergant reumatoidiniu artritu.

Kaip išvengti tenosinovito?

Stenkitės nepervarginti sausgyslių, ypač jei tenka dažnai kartoti tuos pačius judesius (sportas, darbas, laisvalaikis).
Po intensyvaus fizinio krūvio, sunkesnių treniruočių ar darbo stenkitės skirti laiko atsigavimui.
Naudokite tinkamą apsauginę įrangą, jei esate linkę į traumas arba sportuojate.
Reguliariai stiprinkite savo raumenis ir didinkite sausgyslių elastingumą saugiais tempimo pratimais.

Ligos eiga ir prognozė

Didžioji dauguma pacientų, jausdami tenosinovito simptomus, visiškai pasveiksta ir gali grįžti prie savo įprastų veiklų. Gydymo sėkmė priklauso nuo priežasties ir laiku pradėtų priemonių. Dažniausiai užtenka kelių savaičių gydymosi ir poilsio net ir po chirurginės procedūros.

Jeigu uždegimą sukėlė infekcija, prognozė priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės bei kitų ligų buvimo. Kai kuriais atvejais, ypač jei asmuo serga diabetu, kraujagyslių ar inkstų ligomis, komplikacijų ir pasveikimo trukmė gali būti ilgesnė. Uždelsta infekcinio tenosinovito diagnozė arba gydymas gali lemti nuolatinę sausgyslės pažaidos riziką.

Kasdienė priežiūra ir kada kreiptis į gydytoją

Labai svarbu laikytis gydytojo ar chirurgo rekomendacijų ir turėti kantrybės – dažniausiai gydymas reikalauja laiko, o norint pasveikti reikia leisti organizmui atsigauti.

Jei nepastebite pagerėjimo, simptomai sunkėja arba po kelių savaičių nejaučiate teigiamų pokyčių, rekomenduojama vėl pasitarti su gydytoju. Nedelsiant kreipkitės pagalbos, jei pasireiškia: