Tonizilitas – tai dažna gerklės liga, kai uždegimas išsivysto ant tonzilių – abipus gerklės esančių limfoidinio audinio darinių. Šias „migdolines liaukas“ galite pamatyti veidrodyje, išsižioję ir iškišę liežuvį. Tonzilės mūsų organizme atlieka svarbų vaidmenį – tai tarsi pirmoji apsaugos linija, sulaikanti mikrobus, kurie gali sukelti infekciją.
Tonizilito simptomai
Tonzilito simptomai paprastai išryškėja staiga ir gali būti gana nemalonūs. Dažniausiai žmonės jaučia ryklės skausmą arba kutenimą, sunku nuryti maistą ar gėrimus. Tonzilės ir gerklė tampa raudonos, patinusios, o ant jų dažnai pastebimi balti, gelsvi ar pilkšvi apnašai. Kūno temperatūra gali pakilti virš 38°C. Kartais padidėja ir tampa skausmingi kaklo limfmazgiai, o mažesniems vaikams pasitaiko pilvo skausmai ar vėmimas.
Kaip pasireiškia pirmieji ligos ženklai?
Pirmiausias signalas dažniausiai būna ryškus gerklės skausmas, kuris užklumpa gana greitai. Pastebėję, kad tonzilės paraudusios ar padidėjusios, galite įtarti tonzilitą.
Kas dažniausiai sukelia tonzilitą?
Dažniausiai uždegimą išprovokuoja virusai, kaip tie, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Daugiau nei pusę visų atvejų sukelia virusinės infekcijos, pasireiškiančios švelnesniais simptomais. Tačiau neretai ligą sukelia bakterijos – ypač A grupės streptokokai. Tuomet būklė būna sunkesnė, ši forma vadinama streptokokiniu tonzilitu (arba angina). Įdomu tai, kad net ir pašalinus tonziles, bakterinė angina vis tiek gali vystytis – šiuo atveju pažeidžiama ryklė, o ne pačios tonzilės.
Kaip tonzilitas plinta?
Lygiai kaip ir dauguma kvėpavimo takų infekcijų, tonzilito sukėlėjai lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui. Dažniausiai žmonės užsikrečia:
- Bendraudami artimai su sergančiuoju – per bučinius, dalydamiesi indais ar maistu,
- Kelionėje arba uždarame kolektyve, kur daug žmonių,
- Liečiant užkrėstus paviršius ir vėliau – savo burną ar nosį,
- Įkvėpus smulkių lašelių, kurie pasklinda sergančiajam čiaudint ar kosėjant.
Kokie veiksniai didina riziką susirgti?
Tonzilitas dažniausiai pasitaiko 5–15 metų vaikams, tačiau serga ir suaugusieji. Dažniau šia liga suserga tie, kurie daug laiko praleidžia kolektyvuose – mokyklose, darželiuose, kuriuose lengvai plinta įvairios infekcijos. Pavojus didesnis ir tiems, kurie dažnai bendrauja su vaikais, pavyzdžiui, mokytojams ar auklėtojams.
Galimos komplikacijos
Nors daugeliu atvejų tonzilitas praeina be pasekmių, kai kada liga gali sukelti rimtesnių padarinių. Galimos tokios komplikacijos:
- Miega neleidžianti pasunkėjusi kvėpavimo apnėja,
- Pūliniai aplink tonziles,
- Tonzilių akmenys,
- Tonzilių audinio uždegimas (celiulitas).
Negydomas bakterinis tonzilitas kartais lemia dar rimtesnius susirgimus, pvz.:
- Sąnarių uždegimą po streptokokinės infekcijos,
- Reumatinę karštinę,
- Skarlatiną,
- Inkstų uždegimą.
Kaip nustatoma liga?
Tonzilito diagnozė dažniausiai nustatoma apžiūrėjus gerklę – gydytojai vertina paraudimą, patinimą, išbėrimus, gali apžiūrėti ausis, nosį, apčiuopti kaklo limfmazgius.
Norėdami išsiaiškinti, ar uždegimą sukėlė bakterijos ar virusai, specialistai dažnai paima tepinėlį nuo gerklės. Tam naudojamas ilgas vatos pagaliukas, kuriuo surenkama tiriamoji medžiaga. Gavus teigiamą atsakymą dėl A grupės streptokokų, skiriami antibiotikai; jei testo rezultatai neigiami – priežastis greičiausiai virusinė.
Gydymo būdai
Pagrindinis gydymo principas priklauso nuo uždegimo sukėlėjo. Virusinio ir bakterinio tonzilito simptomai gali būti panašūs, bet gydymo pasirinkimai – skirtingi.
- Antibiotikai reikalingi tik bakterinės kilmės atvejais. Dažnai skiriami penicilinas, klindamicinas ar cefalosporinai. Labai svarbu išgerti visą gydytojo skirtą vaistų kursą, net jei pasijutote geriau, kad liga neišplistų ar netaptų lėtinė.
- Skausmui ir temperatūrai mažinti naudojami nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas arba paracetamolis.
- Dažnai pasikartojant tonzilitui, gydytojai rekomenduoja tonzilektomiją – chirurginę tonzilių šalinimo operaciją.
Naminės priemonės
Be gydytojo rekomenduotų metodų, simptomų palengvinimui galite:
- Gerti šiltus gėrimus – pvz., žolelių arbatą, sultinį ar šiltą vandenį su medumi,
- Skalauti gerklę šiltu druskos tirpalu,
- Čiulpti pastiles nuo gerklės skausmo.
Prevencija – kaip saugotis?
Nors visiškai išvengti tonzilito neįmanoma, daugelį atvejų galima sumažinti laikantis paprastų higienos taisyklių:
- Reguliariai plauti rankas, ypač prieš liečiant veidą ar valgant,
- Nenaudoti bendrų valymo, maisto ar gėrimų indų su sergančiaisiais,
- Kas tris mėnesius keisti dantų šepetėlį ir būtinai po kiekvienos ligos.
Ligos eiga ir trukmė
Virusinės kilmės tonzilitas retai užsitęsia – dažniausiai simptomai pradeda slūgti per 3–4 dienas. Antibiotikais gydoma bakterinė forma paprastai užgyja per maždaug 10 dienų. Liga dažniausiai praeina be ilgalaikių padarinių.
Kada galima grįžti į įprastą gyvenimą?
Iš namų rekomenduojama neišeiti, kol nebelieka temperatūros ir gerklės skausmas nebekelia nepatogumų. Daugeliu atvejų į darbą ar mokyklą galima grįžti po 3–4 dienų, tačiau jei kyla abejonių – verta pasitarti su gydytoju.
Kas padeda greičiau pasveikti?
Tinkamiausias pasirinkimas – likti namuose, gerti daug skysčių ir ilsėtis. Jei laikysitės gydytojo nurodymų, sveikti pavyks greitai ir be komplikacijų.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Jeigu skausmas gerklėje tęsiasi ilgiau nei keturias dienas, temperatūra nekrinta ar ji viršija 38,3°C, sunku kvėpuoti – būtina kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai rodo, kad liga gali būti sunkesnė ar atsirado komplikacijų.
Kiti dažni klausimai
- Virusinis tonzilitas dažniausiai praeina savaime per savaitę. Bakterinis užtrunka iki 10 dienų, tačiau norint išvengti komplikacijų, svarbu vartoti paskirtus antibiotikus.
- Sergant tonzilitu, tonzilės tampa raudonos, patinusios, o ant jų gali būti baltos arba gelsvos dėmės, apnašai.
- Streptokokinė angina – tai bakterinės kilmės tonzilitas. Net pašalinus tonziles, ši infekcija gali pažeisti gerklę.
